Pakalbėkime šiandien apie vadinamąją opoziciją. Tik ne apie tą, kuri tokia apsimeta Seime, bet, dažnu atveju, vis nubalsuoja taip, kaip reikia valdančiajai daugumui, būtų tai nelietuviškų raidžių ar partnerysčių įteisinimo klausimai.
Ne, pakalbėkime apie tuos, kurie, bent kol kas, vis dar yra už Seimo ribų, tačiau nuolat išsijuosę kritikuoja valdžią ir jos pakalikus. Kas stebi viešąją erdvę, turėjo pastebėti, kad opozicionieriams save priskiriančių asmenų nėra mažai. Kažkas turi savo internetines televizijas, kažkas taip karts nuo karto išeina į eterį, vieni sukūrė savo socialinį tinklą, kiti - partiją.
Veikla vyksta, procesai juda, bet aš pastebiu vieną keistoką tendenciją. Vadinamieji opozicionieriai ne tik kritikuoja valdančiuosius, bet ir nevengia pasirieti tarpusavyje. Ir dažniausiai tas daroma viešai. Vienas kažką ne tą pasakė, kitas - ne tą pakomentavo, trečias ne su tais susitiko ir t.t. Manau, per pastaruosius porą metų nebuvo ir savaitės, kad jie vienas kito nekritikuotų.
Tarkim, aš suprantu, kad susiburti visiems kartu ir veikti išvien nėra paprasta. Bet kam tas nuolatinis viešas drabstymasis purvais? Prasidėjo rinkiminė kampanija į naujos kadencijos Seimą? Ar tokiu būdu siekiama diskredituoti visus valdžios kritikus, nuolat primenant, kad jie net tarpusavyje negali sutarti?
Antru atveju kyla negeras įtarimas, kad palaikymą vis dar esantieji valdžioje turi ne tik iš vadinamųjų opozicionierių Seime, bet ir tarp „užseiminių" visuomenininkų. Aišku, jie patys, net jei ir paklausiu, vargu ar tai pripažins. Kita vertus, nenumaldomai artėja prezidento ir naujo Seimo rinkimai, tad, labai tikėtina, kad aštrėjant priešrinkiminėms kovoms paaiškės ir kas ką palaiko bei ko iš tikro siekia. Laukti liko nebetiek ir daug...