Po rekordinės kaitros ateina lietaus metas. Ką tik skundėmės, kad labai karšta. Tuoj verksime, jog nusibodo lietus. O žemdirbiai skundžiasi per šlapia vasara. Pūdančia šieną. Aiman, karvutės bus alkanos, liesos. Rugpjūtį gal skųsimės per sausa ar per vėjuota vasara. O kur dar uodai, erkės, kruša, alergijos. Ir perdozavimas braškėmis bei kitomis vasaros gėrybėmis. Na, niekas mums neįtinka! Jei vieniems gerai, kitiems - blogai. Jei šlapia - nereikia laistyti agurkų darže. Jei šlapia - negali vartytis pliaže.
Laimei, gamta nėra parlamentas. Todėl net nebando apsimesti, kad žmonių norų paiso. Ji tik dirba savo kasmetinius darbus ir iš mūsų kikena. Nes jei gamta priklausytų nuo mūsų asmeninių įgeidžių, Seimo opozicija dabar reikalautų, kad šalies Vyriausybė kaip nors sumažintų liūčių, karščių ir perkūnijų skaičių. Nes rinkėjai piktinasi. O valdantieji šauktų, kad opozicinės partijos liūtis, krušas ir pušų ant plentų suguldymus surengė tyčia. Kad trukdytų valdantiesiems „dyrpti". Kenktų jų reputacijai. Kažkas iš opozicijos rėktų, kad karščius sugalvojo dama, neturinti šuniuko. O kažkas iš valdančiųjų atrėžtų, jog tai „valstiečiai" danguje griaudi perkūnijomis. Kad išgąsdintų labai jautrią ir dvasingą LGBT bendruomenę.
Vieni bergždžiai rengtų piketus - „Kaitrai - ne!", „Škvalui ir hidrometeorologui - griežtas ne!", „Kodėl supūdėte mano morkas?". Kiti įtikinėtų, jog karščius užsakė mūsų valstybei priešiškos jėgos. O liūtis - vietiniai „kremlinai". Iškapstytume kokią vietinę aktyvistę Nešvedę Negretą. Kuri susietų mūsų Seimo karštus pasipliekimus su visuotiniu Žemės rutulio atšilimu. O tada koks nors vienmandatininkas pateiktų Seimui susirūpinusių Klausučių paklausimą - ei jūs, ten Vilniuje, kodėl žudote baltąsias meškas?
Todėl kaip gerai, kad gamta mūsų neklauso. Dar nepajėgūs jos įvelti į savo kasdienius žaidimus.