Nuo gruodžio pradžios skaičiavome dienas iki Šv. Kalėdų. Iki didžiojo stebuklo, kuris tikrai įvyko. Tik kiekvienam tas stebuklas skirtingas.
Didysis Kalėdų stebuklas - tai Jėzaus Kristaus gimimas, jo atėjimo šventė, atnešanti pažadą, kad žmonija bus išgelbėta ir kad visos mūsų nuodėmės bus atleistos, jeigu būsime gailestingi. Kitam didysis stebuklas - pagaliau apkabinti seniai matyti giminaičiai ir vėl susėsta prie bendro stalo. Ne tik pavalgymui, bet tikram pabuvimui kartu. Kad ir be žodžių šypsantis vienas kitam. Galbūt susitaikyta, atleista vienas kitam pernai ar užpernai išsiskyrus nuomonėms dėl skiepų.
Kažkam didžiuoju stebuklu šiemet tapo viltis sulaukti mažesnių sąskaitų už elektrą. Labai pasispaudus, atsisakius virdulio, o gal ir kažko daugiau, tas stebuklas įvyko. O gal kažkam lauktu stebuklu tapo galimybė išvykti į užsienį, pagaliau apkabinti seniai sparnus pakėlusių vaikų. Daugybė vienišų senolių sutiko Kalėdas prie spingsinčios švieselės, mintyse galvodami apie savo jaunystę, karo žaizdas ir užaugintus vaikus. Jiems tikru stebuklu buvo savanorių atneštas sriubos dubenėlis ir pasakytas švelnus žodis.
Noriu tikėti, kad ne tik paprastų žmonių, bet ir politikų širdyse šiuo laikotarpiu užgimė viltis, meilė ir atjauta kitam. Ar pastebite, kad šventiniu metu norisi būti geresniu, kartais, žiūrėk, ir visai neplanuotą dovaną nupirkti kaimynui ar kolegai. Esu tikra, kad daug kam taip buvo. Visai nesvarbu, dirbi prekybos centro kasoje, buhalterinėje įmonėje ar valdžioje. Juk būtų didelis stebuklas, jeigu po visų rietenų, paskutinėmis metų dienomis politinėje darbotvarkėje atsirastų iniciatyvų mažinti PVM maistui ar bent iškelti klausimą apie tai, kas vyksta su energetikos kainomis ir infliacija šalyje. Ar bent atsiprašyti, kad tai nebuvo padaryta. Esu tikra, kad tai - didelis stebuklas, kurio laukia daugybė šalies gyventojų.
Suprantu, kad šventės ir turtingiems žmonėms. Bet karštas vynas už 8 eurus sostinės kalėdiniame miestelyje ir eglutė už 300 tūkst. kai paprasti gyventojai svarsto, kaip reikės išgyventi žiemą, atrodo ne kaip nuoširdus šventinis sveikinimas, o kaip įžeidimas.