Turbūt neįmanoma nepastebėti, kaip visi taupo elektrą. Gyventojai gesina šviesas ir mažina naudojamų elektros prietaisų namuose, verslai išjungia vitrinų apšvietimus, gėrimų šaldytuvus, stabdo veiklas. Jau net valdžios institucijos taupo elektrą ir galvoja, kaip elgtis ateityje. Dažniausiai pasitaikantis variantas - statyti saulės elektrinę. Žinoma, gaunant valstybės paramą.
Turbūt dažnas Lietuvos gyventojas jau žino, kur galima pasitikrinti, kokia šiandien yra elektros rinkos kaina. Ir visi iki vieno su baime laukia ne tik žiemos, bet ir kitų metų. Argi istorines aukštumas pasiekusi elektros kaina kada nors dar nukris iki tiek, kad sąskaitos sumažės keliais kartais į buvusias iki krizės?
Tačiau kol vieni vargsta, kiti lobsta. Štai skelbiama, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos sprendimu, ESO 2023 m. nustatytas leistinas elektros energijos skirstymo paslaugos pajamų lygis sudaro 395,5 mln. eurų bei yra 65 proc. didesnis, palyginti su 2022 m. nustatytu pajamų lygiu (239,7 mln. Eurų).
Beje, pernai, tuo pačiu metu, tarybos nutarimu, ESO 2022 metams nustatytas leistinas elektros energijos skirstymo paslaugos pajamų lygis sudarė 239,7 mln. Eur bei buvo 8,1 proc. mažesnis, palyginus su 2021 metams nustatytu pajamų lygiu (260,7 mln. Eur). Ar tai reiškia, kad ta pati taryba prognozuoja, kad visuomeninė kaina 2023 metais gali siekti 64 centus - beveik dukart daugiau negu dabar (33 centai be 9 centų valstybės kompensacijos).
Turbūt niekam nereikia priminti, kad ESO - valstybės valdoma įmonė. Ją valdo taip pat valstybės kapitalo „Ignitis grupė". Kuri, beje, net ir po liberalizavimo, šiuo metu valdo apie 70 proc. rinkos. Kitose valstybėse jau imta elektros kainą fiksuoti. Mūsų politikai kol kas tikina, kad galime tikėtis fiksavimo iki 28 centų, o tai yra daugiau nei dabartinė 24 centų riba. Tad panašu, kad gyventojams ir toliau teks atidavinėti paskutinius marškinius, o iš to valstybiniai tiekėjai tik išloš.