Ar jums pažįstamas tas jausmas, kai, pavyzdžiui, Egipto ar Turkijos kurortuose turi nuolat būti budrus, nes aplink apstu apgavikų.
Kai vos išėjus pro oro uosto vartus, vietos prekeiviai tave meiliai kalbina penkiais jiems žinomais lietuviškais žodžiais, vilioja užsukti „tik pasižiūrėti" jų prekių, o drąsesni net traukia už rankos. „Geros kainos, suvenyrai, pigūs aliejai, skanūs saldainiai... ateik, ateik... Gera firma, originalas", - o užsukus į parduotuvę išgirsti kosmines kainas ir pamatai įtartiną šypsenėlę. Tada privalai derėtis, klausytis pardavėjo nesąmonių ir stengtis išsikovoti sau geriausią pasiūlymą. Ir kai jau atrodo, jog tau pavyko, išeini iš parduotuvės su pirkiniu, po poros minučių vis tiek aplanko tas jausmas, kad esi apgautas. Juk jeigu daiktą nusipirkai, vadinasi, pardavėjui apsimokėjo tau jį parduoti.
Tas jausmas toks panašus į dieną po rinkimų...
Pastaruosius porą mėnesių esame viliojami eiti balsuoti. Nes reikia išrinkti kitus ar palikti senuosius, nes reikia siaurinti ar platinti gatves, nes reikia vienodų ar skirtingų lyčių, nes reikia turtingesnio ar biednesnio, linksmesnio ar rimtesnio vado. Vilionių apstu - kiekvieno skoniui tikrai užteks.
Atidžiai studijuojame VRK išleistą knygelę apie rinkimus, dėliojam kandidato pliusus ir minusus, matome, jog daugelis žada tai, ko tikrai ne tik patys nepajėgūs įgyvendinti, kai kurie prižadėję dalykų visai ne iš merų kompetencijos! Bet vis tiek reikia kažką rinkti. Tada keičiam strategiją: gal šįkart balsuosiu ne už, o „prieš", gal atiduosiu savo balsą tam, kas turi labai mažai šansų patekti į antrąjį ratą, o gal iš karto balsuosiu už tą, kuriam pranašaujama pergalė.
Vedini pilietiškos pareigos išsirenkame ir pabalsuojame. O išaušus pirmadieniui pasijaučia rinkimų pagirios. Net jei rinkomės pagal grožį, paaiškėja, kad ne toks jis ir gražus... Tada įsijungia visiems gerai žinoma plokštelė: ir kas tuos durnius išrinko! Ir nieko čia nepakeisi? Susitinkame prie balsadėžių ir netrukus sužinosime, ar ir vėl buvome apgauti.