Neapsimoka išlaikyti mokyklų, jei jos per brangiai kainuoja valstybei, neapsimoka skirti sunkiems ligoniams kompensuojamųjų vaistų, jei tai yra didelė našta ekonomiškai, o artimiausioje ateityje nebeapsimokės už grotų sodinti nusikaltėlių. Tokia naujausia Teisingumo ministerijos idėja.
Ji siūlo ne vieną nusikaltimą dekriminalizuoti, o norint sėsti už grotų nebeužtektų pavogti svetimo turto už 250 eurų. Norint laikinai pavalgyti valdiško maisto, mažiausia „vogtina" suma, Teisingumo ministerijos siūlymu, būtų 500 eurų. Už mažesnę - tik administracinė atsakomybė.
Argumentai - ciniški, kaip ir visada. Kai svarstoma, ar įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą kokį nors preparatą nuo vėžio, vertinama, kaip „siekti maksimaliai efektyvaus finansų naudojimo". Garsiai nekalbama, tačiau susidaro įspūdis, kad nusprendžiama, jog neapsimoka kišti pinigų į vaistus, jei jie skiriami ligoniui, kuris veikiausiai vis tiek dėl negalavimų niekada nebegalės dirbti ir mokėti mokesčių valstybei.
Bausmes nusikaltėliams irgi norima palengvinti dėl ekonominių priežasčių - kad sumažėtų kalinių įkalinimo įstaigose, sumažėtų jų išlaikymo kaštai, sumažėtų valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius. Kitaip tariant, viskas suvedama į pinigus. O ar pagalvojama, kad dar labiau įsivyraus nebaudžiamumo atmosfera? Ar ilgapirštis neims drąsiau vogti, žinodamas, kad atsipirks keliasdešimties ar kelių šimtų eurų administracine bauda vietoj kalėjimo? Ar neišaugs vagysčių iki 500 eurų skaičius dėl tos pačios priežasties?
Valdžios veiksmams dažnai trūksta toliaregiškumo. Ir ne tik jau minėtais atvejais. Dažnai daroma visiškai negalvojant apie pasekmes. Tą pastebi politikai, esantys opozicijoje. Tačiau kai jie pereina į valdžią, deja, elgiasi panašiai kaip oponentai, kuriuos anksčiau kritikuodavo.