Kartą metuose tauta prisimena posakį, jog gamta yra mūsų namai, ir pasiraitojusi rankoves pradeda tvarkytis. Tą dieną socialiniai tinklai tiesiog kaista nuo nuotraukų, kuriose žmogeliai, apsiginklavę pirštinėmis ir šiukšlių maišais, dalyvauja viešųjų erdvių tvarkymo akcijoje „Darom". Miškai, pievos, brūzgynai ir kloniai sąžiningai blizginami savanorių. Tikrai pagirtina ir graži iniciatyva. Tačiau, ar viena diena metuose tikrai gali išgelbėti gamtą nuo nemąstančių šiukšlintojų? Tikrai ne. Juk namus dažniausiai tvarkome kartą per savaitę ar per dvi, kitu atveju paskęstume voratinklių ir dulkių jūroje. Taigi ir gamtai reikia rimtesnio grafiko, juk vis dėlto jai tenka „kovoti" ne su voratinkliais, o, pavyzdžiui, su kalnais automobilių padangų.
Aišku, nereikėtų jokių grafikų, jeigu žmonės tiesiog taptų sąmoningesni. Tačiau šiuo atveju, panašu, jog tai yra absoliučiai neįmanoma misija. Juk sąmoningas žmogus, pasidaręs remontą ar nusipirkęs naujus baldus, nereikalingų ar senų rakandų neneštų ant pievutės prie namo arba į miškelį. Turbūt kiekvienas taip padaręs savo veiksmus pateisina ir savo poelgį laiko geru, juk negali žinoti, kam gali prireikti pastarųjų „šiukšlių", o kas nors galbūt dar ir pasinaudotų, pavyzdžiui, prie daugiabučio pastatytu klozetu.
Be abejonės, didesnes „šiukšles" tikrai sudėtingiau nugabenti iki šiukšlynų, tad jos ir pastatomos bet kur, bet, panašu, žmonėms nusvyra rankos ir kai reikia išmesti net patį mažiausią popierėlį. Tad, kur stoviu, ten viską ir metu. Juk patogu. Juokingiausia, kad paskui, kai atšyla oras ir žmonės patraukia į gamtą iškylauti, būtent tie, kuriems šiukšliadėžės yra nematomos, garsiausiai piktinasi, kad nėra net kur pledo pasikloti, nes visur buteliai, užkandžių popieriukai, maišai, padangos. Žodžiu, etatiniams šiukšlintojams tiesiog reikia labiau patikėti savo jėgomis. Jei vieno metro spinduliu nematote šiukšliadėžės, neabejokite, jūs tikrai galite nunešti tą šiukšlę į reikiamą vietą ne tik už dviejų metrų, bet net ir už kokių penkių.