Laiškas iš Vokietijos: Gydytojos iš Miuncheno nevilties šauksmas dėl migrantų

Daugelis musulmonų atsisako būti gydomi moterų darbuotojų, o mes, moterys, atsisakome eiti dirbti tarp tų atvykėlių, ypač iš Afrikos. Santykiai tarp darbuotojų ir migrantų tampa vis blogesni ir blogesni. Nuo praėjusio savaitgalio migrantus ligoninėse turi lydėti policija.

Daugelis migrantų serga AIDS, sifiliu, atvira tuberkulioze ir daug egzotinių ligų, kurių mes, europiečiai, nežinome kaip gydyti. Jeigu jiems skiriami vaistai pagal receptą, jie žino, kad vaistinėje teks mokėti grynaisiais. Tai sukelia jų neįtikėtinus emocinius proveržius, ypač kai kalba eina apie vaistus vaikams. Jie palieka vaikus vaistinės personalui su žodžiais: „Tai gydykite juos čia patys!“ Todėl policininkai saugo ne tik klinikas ir ligonines, bet ir dideles vaistines.

Mes klausiame atvirai: kur yra visi tie, kurie, atsistoję prieš televizijos kameras su lentelėmis geležinkelio stotyse sveikino imigrantus?! Taip, dabar sienos uždarytos, bet milijonas iš jų jau yra čia ir mes tikrai nesugebėsime jų atsikratyti.

Iki šiol bedarbių skaičius Vokietijoje buvo 2,2 mln. Dabar jis bus ne mažiau kaip 3,5 mln. Dauguma šių žmonių yra visiškai nedarbingi. Minimumas iš jų turi nors kokį išsilavinimą. Dar daugiau, jų moterys dažniausiai nedirba visai. Mano skaičiavimais, kas dešimta iš jų yra nėščia. Šimtai tūkstančių jų atsinešė kūdikius ir mažus vaikus iki šešerių metų, daugelis išsekę ir apleisti. Jei tai tęsis ir vokiečiai iš naujo atvers savo sienas, aš važiuoju namo į Čekiją. Niekas negali laikyti manęs čia šioje situacijoje, net jei mokėtų dvigubai didesnį atlyginimą nei namie. Aš atvažiavau į Vokietiją, o ne į Afriką ar Artimuosius Rytus.

Net profesorius, kuris vadovauja mūsų katedrai, mums papasakojo, kaip liūdna jam matyti sanitarę, kuri už 800 eurų eina dirbti daugelį metų, valo kiekvieną dieną, ir koridoriuose jaunus žmones, kurie tiesiog laukia su ištiesta ranka, nori visko, ir nemokamai! O negavę sukelia isteriją.

Bijau, kad grįžus į Čekiją, visa tai gali persikelti ir ten. Jei vokiečiai, žinant jų prigimtį, gebėjimą įvesti tvarką, negali su tuo susitvarkyti, Čekijoje bus visiškas chaosas. Niekas iš politikų, visuomenininkų, neturėjusių su atvykėliais kontakto, net nesuvokia, kokie tai žmonės, kaip nepagarbiai elgiasi su mūsų darbuotojais dėl religinių įsitikinimų.

Kitas dalykas - dabar ligoninėje personalas nebeįstengia išgydyti įsisenėjusių ligų. O tokių pacientų kasdien daugėja šimtais. Kada jie mus visus nušluos - tik laiko klausimas. Ligoninėje netoli Reino migrantai užpuolė su peiliais darbuotojus, kai jiems nepavyko išgelbėti perduoto 8 mėnesių vaiko, kurį, sunkiai susirgusį, tris mėnesius tempė per pusę Europos. Vaikas mirė po dviejų dienų, nepaisant to, kad gavo aukščiausio lygio medicinos pagalbą vienoje iš geriausių vaikų klinikų Vokietijoje. Gydytojas nudurtas, dvi medicinos seserys reanimacijoje. Niekas nebuvo nubaustas.

Vietinėje spaudoje draudžiama apie tai rašyti, todėl apie tokius atvejus mes sužinome tik susirašinėdami elektroniniu paštu.

Kas būtų nutikę vokiečiui, jei jis nudurtų peiliu gydytoją ir medicinos seseris? Arba jei jis šliūkštelėtų savo sifiliu užkrėstą šlapimą slaugytojai į veidą ir tai grėstų jai infekcija? Važiuotų tiesiai į areštinę, o vėliau į teismą. O su atvykėliais iki šiol taip nedaroma.

Tad noriu paklausti, kur yra visi tie pasitinkantys ir priimantys pabėgėlius traukinių stotyse? Sėdi namuose ir laukia daugiau traukinių, naujo atlygio už naujos partijos pasitikimą stotyse. Jei tai nuo manęs priklausytų, aš susemčiau visus tuos pasitinkančiuosius ir vežčiau juos į greitosios pagalbos ligonines kaip aptarnaujantį personalą. Galėtų nuoširdžiai rūpintis jais ten iki galo patys vieni, be ginkluotų policininkų, be policijos šunų, kurie šiandien yra kiekvienoje ligoninėje.

Įdomu, kodėl apie tai neskelbia CNN, CBS, NBC, ABC ir t.t. savo naujienų pranešimuose.

Toks laiškas, kurio autorė bijo atskleisti asmens duomenis, kad esą nenukentėtų Vokietijoje, pasiekė ne tik mūsų redakciją, bet ir ne vieną Lietuvos politiką, verslo atstovą.