Viešojoje erdvėje girdint kalbas apie vaikų darželius, kurių nuolat trūksta, apie pašalpas vaikučiams, kai vienas litas nulemia tai, jog vaikas nebegauna nemokamo maitinimo mokykloje, darosi baisu.
Ar mūsų valstybei rūpi mūsų ateitis - vaikai. Mažuose miesteliuose baisu matyti paauglius, nuolat besitrinančius kur nors turgavietės paviljonuose, besišlaistančius gatvėse vakarais su cigarete rankose. Mat užsiimti jie neturi kuo.
Ką jau kalbėti apie jaunas šeimas, kurios neturi galimybės net normaliai išlaikyti savo atžalas, nes net ir dirbantys abu tėvai vos suduria galą su galu.
Štai draugė išvažiavo dirbti į Airiją, darbuojasi viešbutyje, tačiau ir maistui, ir drabužiams, ir buto nuomai užtenka, ir dar lieka. Gyvena šalia kaimynas, auginantis vienas mažametį sūnų. Kai šis deklaravo savo pajamas, tos šalies mokesčių inspekcija pamatė, jog jo atlyginimas per mažas, kad vaikas galėtų augti be jokių rūpesčių. Ir tam kaimynui buvo skirta 200 eurų kas mėnesį pašalpa. Nei vyras kreipėsi kur, nei ką. Toks poelgis iš tiesų privertė maloniai nustebti.
Pabandžiau įsivaizduoti tokią situaciją pas mus. Aišku, pas mus tokie dalykai būtų svajonė, gal net anekdotas. Nesakau, kad ir pas mus turi būti būtent taip, tačiau būtų gerai, kad bent jau darželių problema būtų išspręsta, kad tėvams nereikėtų registruoti savo vaiko dar šiam net negimus. Galų gale norėtųsi, kad mokyklų Lietuvoje dar liktų, nes toks įspūdis, kad ir jų greit neliks. Tai ar rūpi valstybei vaikai?
Viešojoje erdvėje girdint kalbas apie vaikų darželius, kurių nuolat trūksta, apie pašalpas vaikučiams, kai vienas litas nulemia tai, jog vaikas nebegauna nemokamo maitinimo mokykloje, darosi baisu.
Ar mūsų valstybei rūpi mūsų ateitis - vaikai. Mažuose miesteliuose baisu matyti paauglius, nuolat besitrinančius kur nors turgavietės paviljonuose, besišlaistančius gatvėse vakarais su cigarete rankose. Mat užsiimti jie neturi kuo.
Ką jau kalbėti apie jaunas šeimas, kurios neturi galimybės net normaliai išlaikyti savo atžalas, nes net ir dirbantys abu tėvai vos suduria galą su galu.
Štai draugė išvažiavo dirbti į Airiją, darbuojasi viešbutyje, tačiau ir maistui, ir drabužiams, ir buto nuomai užtenka, ir dar lieka. Gyvena šalia kaimynas, auginantis vienas mažametį sūnų. Kai šis deklaravo savo pajamas, tos šalies mokesčių inspekcija pamatė, jog jo atlyginimas per mažas, kad vaikas galėtų augti be jokių rūpesčių. Ir tam kaimynui buvo skirta 200 eurų kas mėnesį pašalpa. Nei vyras kreipėsi kur, nei ką. Toks poelgis iš tiesų privertė maloniai nustebti.
Pabandžiau įsivaizduoti tokią situaciją pas mus. Aišku, pas mus tokie dalykai būtų svajonė, gal net anekdotas. Nesakau, kad ir pas mus turi būti būtent taip, tačiau būtų gerai, kad bent jau darželių problema būtų išspręsta, kad tėvams nereikėtų registruoti savo vaiko dar šiam net negimus. Galų gale norėtųsi, kad mokyklų Lietuvoje dar liktų, nes toks įspūdis, kad ir jų greit neliks. Tai ar rūpi valstybei vaikai?
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
