respublika.lt

Eutanazija dar neįteisinta, bet jausmas, kad ji jau vykdoma prieš ligonius

(126)
Publikuota: 2022 sausio 19 07:56:58, Vytautas JASAITIS, Kretinga
×
nuotr. 4 nuotr.
Asociatyvi Eltos nuotr.

Konstitucijos 53 str. yra parašyta, kad Lietuvos valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas taip pat nustato piliečiams nemokamą medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Tačiau realybėje taip nėra, kaip rašoma straipsnyje. Susirgęs žmogus ir patekęs į gydymo įstaigą turi pirktis viską: bintus, vaistus, už tyrimus taip pat reikia mokėti ir mokėti nemažai. Kad būtų geresnė priežiūra, reikia primokėti. Operacijos ir kiti gydymai atidedami neribotam laikui ir gali jų net nesulaukti.

 

 

Prasidėjus pandemijai, tūkstančiams Lietuvos žmonių yra sujauktas gyvenimas, nežinai, ko ir kiek dar reikės laukti, ko tikėtis. Kasdien su dideliu susidomėjimu ir liūdesiu atidžiai skaitau spaudą, žiūriu televizijos laidas apie dabar vykdomą medicinos sveikatos reformą. Reforma, jei tai galima pavadinti reforma, jau vykdoma beveik 30 metų. O kas medicinoje pasikeitė į gerąją pusę per tą laikotarpį? Ogi nieko. Tai, kas dabar vyksta medicinoje, yra ne reforma, o medicinos išformavimas, ir tiek. Riedame kažkur į nežinią.

Lietuvos žmonės, tarp jų ir pensininkai, invalidai ir kiti neįgalūs žmonės, nėra akli, matome, kaip šalyje, ligoninėse uždaromi skyriai, mažinamas lovų skaičius, kaimo vietovėse naikinamos ambulatorijos, medicinos punktai, medikai netenka darbo. Aš - ne medikas. Aš - pensininkas ir man gana dažnai tenka lankytis įvairiose gydymo įstaigose. Teko ištverti ir nemažai sudėtingų operacijų bei kitų gydymų. Tai baisu, o gyventi norisi, nors kartais gyventi darosi nebemiela.

Konstitucijoje rašoma, kad žmogaus orumą gina įstatymas, tačiau taip nėra. Tai nieko bendra su realybe neturi. Žmogaus orumas pažeidžiamas kasdien, kas valandą, ypač kai patenki pas kai kuriuos medikus. Kartoju, pas kai kuriuos.

Ar normalus dalykas, kai žmogus, patyręs sunkią traumą, kreipiasi į ligoninės priimamąjį, o ten jo nenori priimti? Siunčia pas šeimos gydytoją. Toks yra sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Ar normalu, kai priimamajame tau nenustato, jog trauma yra sunki ir reikalingas operacinis gydymas, o kitoje gydymo įstaigoje pasako, kad reikalinga ir skubi operacija?

Ar normalu, kai gydytojas tau apžiūri koją ir pasako: reikalinga kraujagyslių operacija, t.y. daryti šuntavimą. Operacija atlikta, bet kas iš to. Blauzdoje dar labiau padidėja skausmai, šąla kojos, sutrinka kraujotaka, traukia mėšlungis. Koja kaip nesava, tarsi eitum ne savomis kojomis. Po pusmečio vėl kreipiesi į tą patį mediką, jis sako, kad čia normalus dalykas, reikia pakentėti. Man kyla klausimas: o koks kentėjimo limitas? Kiek ir ko laukti? Laukti tol, kol tau amputuos koją?

Ar normalus dalykas, kai už akies operaciją sumoki visą pensiją, o regėjimas ne pagerėja, o dar pablogėja?

Paprastas žmogus, jei yra pensininkas, invalidas ar sergantis kokia nors liga, gali skųstis kur nori ir kam nori. Niekas tavęs neužjaus, nepadės, neužstos ir t.t. Medikai visada yra ir bus teisūs. Kai kurie medikai tikrai yra neliečiami ir nebaudžiami, jie nieko nebijo, jaučiasi lyg kažkokie karaliukai (ne visi). Ir turbūt esu pats kaltas, kad susirgau tomis ligomis ir kreipiausi į medikus.

Dauguma Lietuvos pagyvenusių žmonių ir sergantys įvairiomis sunkiomis ligomis yra nusivylę dabartiniu gyvenimu. Žmonės pasidarė pikti, nesukalbami, nepasitikintys vieni kitais. Dabar bijomasi užeiti pas kaimyną ar giminaitį, kad vienas kito neužkrėstų, ar dėl kitų dalykų. Atėjo laikai, kai žmogus atvažiuoja į brolio laidotuves ir giminaičiai jį išprašo. Išvaro už tai, kad jis nėra pasiskiepijęs nuo viruso. Kur dingo žmonių nuoširdumas, meilė, pagarba vienas kitam. Žmonės nežino, ko klausyti, ko tikėtis. Žmonės nežino, kas jų laukia rytoj, poryt.

Esant tokiai nenormaliai padėčiai, Lietuvoje imama kalbėti apie eutanazijos įstatymą, kuris leistų žmogui nesikankinti. Ir, žinokite, atsiras tam įstatymui pritariančiųjų.

P.S. Parašius laišką į „Vakaro žinias", bet dar jo neišsiuntus, atsitiko štai kas. Atvažiavau į Klaipėdos jūrininkų ligoninės registratūrą užsiregistruoti pas gydytoją. Pamačiau iš registratūros išeinantį piktą senjorą. Paklausus, kas jam nutiko, atsakė taip: „Man 87 metai, esu invalidas, atvažiavau iš kaimo, Mažeikių r., atvažiavau autobusu užsiregistruoti pas širdies gydytoją. Dažnai lankausi šioje gydymo įstaigoje, visada užregistruodavo telefonu arba tiesiog atvažiuodavau čia ir jokių problemų nebūdavo.

Dabar po metų pertraukos atvažiavau 150 km, nes telefonu čia prisiskambinti neįmanoma. O man sako: čia pacientų neregistruojame, registruotis reikia internetu. Aš senas, nežinau, kas yra tas internetas, ką su juo reikia daryti. Giminių neturiu, su kaimynais nebendrauju dėl pandemijos. Ką man daryti, kur dar reikia kreiptis?" Paklausus, ką jis toliau žada daryti, atsakė, kad važiuos į kaimą ir lauks, kol nustos plakti širdis.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (126)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s