Pamiršta Tautos solidarumo datanuotraukos (6)

2021 vasario 15 08:58:25 Perskaitė 530

Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Liepos 6-oji, Sausio 13-oji - kaskart mus visus sutelkiančios datos. Tada apmąstome savo valstybę. Liūdniau ar linksmiau. Bet visada neabejingai. Tačiau ką tik pražiopsojome apvalią dar vienos, itin svarbios mums, datos sukaktį. Prieš 30 metų, 1991 m. vasario 9-ąją, įvyko pirmoji visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa (plebiscitas). Su vieninteliu klausimu - „Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?".


Na, ir kaip tada atsakėme į šį klausimą? Užduotą nė mėnesiui nepraėjus po Sausio žudynių. Kremliui ruošiantis kovo 17-ąją organizuoti referendumą dėl patobulintos Sovietų Sąjungos. O mes sovietinį referendumą aplenkėme. Ir atsakėme į plebiscito klausimą taip, kaip buvome apsisprendę gyventi po Kovo 11-osios. Atsakėme drąsiai, įžūliai ir vieningai. Be didelių agitacijų balsuoti atėjo rekordiškai daug - 2 241 992 žmonės, t.y. 84,7 proc. visų rinkėjų. Ir už nepriklausomą Lietuvos Respubliką balsavo 90,47 proc. Tai buvo lūžis. Nes po mūsų vieningo „taip" praėjus dviem dienoms, vasario 11-ąją Lietuvos Nepriklausomybę pripažino Islandija.

Daugiau tokio visuotinio vieningumo turbūt jau niekada nepasieksime. Pvz., dėl žemės nepardavimo užsieniečiams 2014 metais savo nuomonę išreiškė tik 14,98 proc. rinkėjų. O ir kiti referendumai - tiek įvykę, tiek neįvykę, domino tik 40-52 proc. piliečių. Apmaudu, kad palyginti su 1991-ųjų pilietiniu entuziazmu, Lietuvos Respublikos piliečiai vis labiau išsipilietina, o valdžia nuo jų vis labiau tolsta.

O kokiomis „aktualijomis" visos mūsų valdžios gyveno vasario 9-ąją?

Aktualija Nr. 1 - ką siųsti į Europos Vadovų Tarybos posėdžius? Prezidentą Gitaną Nausėdą ar premjerę Ingridą Šimonytę? Tikrai didi „problema". Sakytume, kas bus laisvesnis, tegul ir važiuoja. Bet kuris jų dabar nusileis ir praleis progą nusifotografuoti su Europos didžiaisiais? Į tą vaidmenį, pamename, puikiai įsijausdavo Dalia Grybauskaitė. Dabar norėtų ir I.Šimonytė.

Aktualija Nr. 2 - ką daryti su ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio politikai ponu Žozepu Boreliu, kuris, nepaklausęs Gabrieliaus, nuskuodė į Rusiją gelbėti Aleksejaus Navalno ir grįžo nieko nepešęs.

Aktualija Nr. 3 - ar susisiekimo ministras gali būti lygiavertis prezidento Gitano Nausėdos pakaitalas? Ar gerai padarė prezidentas, vasario 9 d. į Kinijos organizuotą Vidurio ir Rytų Europos valstybių ir vyriausybių vadovų vaizdo konferenciją 17+1, kuriai „dirigavo" pats kinų prezidentas Si Dzinpingas, komandiruodamas susisiekimo ministrą Marių Skuodį.

Aktualija Nr. 4 - sena konservatorių giesmelė - Rusijos pavojus. Valdžios sprendimas - nepirkti iš V.Putino vakcinos „Sputnik V", nes Rusija šitaip žaidžia geopolitinius žaidimus ir toliau bando skaldyti ES. Nieko naujo, apie Rusijos klastas mums konservatoriai kala kasdien. Nors ir nesame tokie vieningi, ryžtingi ir drąsūs, kaip tada, vasario 9-ąją, bet baimintis, kad rusų vakcina galėtų tapti „Stalino saule", yra tiesiog kvaila.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net