Lietuvai neriama įkaitės kilpa

2010 rugsėjo mėn. 28 d. 15:49:06 Perskaitė 4456

Žmonės, būkite budrūs. Netikėkite Jurgio Razmos žodžiais, kad kuriamai “Visuomio” idėjai pritaria tik vienas Seimo konservatorių frakcijos narys ir todėl visam Lietuvos dar likusiam neprichvatizuotam turtui valdyti vienos įmonės nebus.

Girdi, tik vienas konservatorius tos įmonės nori. O visų konservatorių vadas Andrius Kubilius savo ministrams davė komandą kurti jos pamatus? Ūkio ministerija juk jau įregistravo šios įmonės vardą: “Visuomis Holding Company, AB”.

Tauta jai suteikė tikslesnį pavadinimą “Valstybinė įmonė “Suomis”.

Vį “Suomis” - tai ta pati panelė, tik kita suknelė, kuri neriama jau ne pirmi metai.

Netikėkite, kad “Suomiui” rūpi mūsų geležinkeliu riedantys tušti vagonai ar be atominės elektrinės likusi energetika. “Suomiui” rūpi mūsų miškai. Didžiausias dar neišparceliuotas turtas, kurio vertei apskaičiuoti nėra net metodikos.

“Suomiui” drabužis audžiamas nuo tada, kai į tuomečio premjero Gedimino Kirkilo kabinetą įžengė didžiausia pasaulyje baldų koncerno “Ikea” atstovybė.

Apie ką su Lietuvos valstybės tuomečiu vadovu derėjosi skandinavų kapitalo įmonės vadovai, liko paslaptis. Tik “Ikea” pardavęs už ES milijonus pastatytą medienos plokščių fabriką Kazlų Rūdoje Lietuvos medienos perdirbimo pramonės vienas magnatų Sigitas Paulauskas ėmė šaukti, kad mūsų šalyje trūksta žaliavos, kad ji per brangi, kad dėl jos su 42 miškų urėdijomis neįmanoma susitarti, todėl valstybiniams miškams valdyti reikia vienos įmonės.

Vienos įmonės idėja užsidegė ar buvo uždegtas tuometis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, bet su kirviais atėjo “žalieji”.

A.Kundrotas nesiryžo kurti vienos įmonės, tačiau greitai paskui ir pasitraukė iš ministrų.

“Nebūsiu tas, prie kurio bus sukurta viena įmonė”, - tapęs ministru prisiekė naujasis Gediminas Kazlauskas. Atrodo, savo žodžio jis kol kas laikosi.

“Ministro veikla demonstruoja absoliutų neveiklumą”, - žiebė aplinkos ministrui G.Kazlauskui mūsų Ekscelencija šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ir pasiūlė valdantiesiems svarstyti galimybę jį keisti.

Aplinkos ministras G.Kazlauskas iš tikrųjų, be vojažų į šiltus kraštus, nieko gero nenuveikė. Tai kodėl jį reikia keisti tik dabar?

“Valstybės kontrolė yra nustačiusi ir atkreipusi ministerijos dėmesį į neefektyviai valdomą valstybinių miškų ūkį”, - “Visuomio” kūrimo išvakarėse pabrėžė prezidentė.

Dabar turiu papasakoti apie dar vieną paslaptingą valdžios žaidimą užkulisiuose.

Valstybės kontrolė (VK) šį pavasarį baigė valstybinių miškų veiklos auditą. Nieko blogo nebuvo, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas netgi džiaugėsi gavęs jo išvadas.

Tačiau prieš rašant VK sprendimą, suskambo tuometės valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės telefonas. Skambino prezidentės D.Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.

Į valstybės kontrolieriaus, kaip ir teismų, priimamus sprendimus kištis negali niekas. VK įstatymas skelbia, kad vienas iš jos veiklos principų - nepriklausomumas, o VK pareigūnų tarnybinės etikos kodeksas draudžia tretiesiems asmenims atskleisti atlikus auditą gautą informaciją.

Pasak R.Budbergytės, Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausiasis patarėjas jai spaudimo nedarė. Jis norėjo užduoti tik kelis klausimus: ar VK tikrai atlieka valstybinių miškų veiklos auditą ir kada jį baigs.

Kokius auditus atlieka ir kada juos baigs, VK skelbia viešai savo interneto puslapyje. Ar prezidentės vyriausiasis patarėjas neturi priėjimo prie interneto?

Sunku, žinoma, įrodyti, koks iš tiesų buvo prezidentės patarėjo ir valstybės kontrolierės pokalbis, bet greitai po jo R.Budbergytė, duodama Lietuvos nacionalinio radijo laidai “Akiračiai” interviu, pažadėjo, kad VK siūlymai pertvarkyti valstybinius miškus bus griežti.

N.Udrėną prezidentė D.Grybauskaitė pasikvietė iš skandinavų banko, kur jis dirbo analitiku.

“Kai šalys kaimynės jau seniai susitvarkė savo miškų valdymą, Lietuvoje viskas yra po senovei”, - trypė kojomis prezidentė.

Kodėl po senovei? Lietuvos miškų valdymas jau kadai yra pertvarkytas. Buvo miškų ūkiai, dabar - urėdijos. Dabartinis Lietuvos miškų valdymas toks, kaip, pavyzdžiui, kaimynėje Lenkijoje ir daugelyje Europos šalių.

Vieną įmonę turi tik Latvijos miškai. Sukurtą pagal skandinavų modelį. Niekaip nesupratome, kaip būdama absoliučiai valstybinė latvių įmonė atsisakė sodinti naujus miškus, kol vienas latvių miškininkų mums nepašnabždėjo: “Įmonė už valstybės paskolas įkeista skandinavų bankams”.

Lietuva prisiskolino jau 33 milijardus litų. Kas be įkaitų jai skolintų dar?

Ar tuo įkaitu gali būti mūsų miškai - valstybės garantas? Ar yra pasaulyje valstybė be žemės ir miškų? Ar mūsų tauta nebijo jos netekti?

J.Razmos nekaltas veidelis - tik gudrus danties užkalbėjimas, tautos užliūliavimas. Kai ji atsibus - nei skausmo, nei danties.

“Tokie sprendimai turi būti daromi greitai, lėtai dantį traukiant skausmo daug daugiau”, - spaudė prezidentės D.Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas N.Udrėnas.

Kas jam davė tokius įgaliojimus?





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net