Prezidentė Dalia Grybauskaitė, linkėdama Lietuvos piliečiams laimingų Naujųjų metų, savo trumpoje kalboje švystelėjo palinkėjimą, kurio tikrą minties šviesą, matyt, suvokia tik pati. „Viską įveiksime, jei neleisime įsigalėti KARINGAM NERAŠTINGUMUI ir AGRESYVIAM POPULIZMUI“.
Piliečiams telieka spėlioti, ką prezidentė norėjo jiems pasakyti. Dėl ko įspėti. Ar dėl neblaivių vairuotojų. Karingai žalojančių kitus eismo dalyvius. Ir neraštingai dėliojančių pasiaiškinimus policijoje. O gal įspėjo dėl knygų lentynų. Kasdien apkraunamų agresyvaus įvairių grafomanų populizmo. Kai su ypatingu grafomanišku agresyvumu skaitytojams brukamos meilių įstorijos. Bet ne. Gal D.Grybauskaitė kalbėdama tėmijo apie horoskopinę 2019-ųjų kiaulę. Kiaulės, be abejo, yra neraštingos. O ir kitas D.Grybauskaitės išvardintas ydas galima joms pripaišyti.
Geriausia būtų, kad D.Grybauskaitė prie savo mįslingos kalbos pridėtų paaiškinimus. Nes be paaiškinimų tokio teksto suvokimas miglotas. Prezidentės sakinys pritaikomas ir valdantiesiems, ir būsimiems savivaldybių bei šalies prezidento rinkimams. Agresyviais populistais galima apšaukti kiekvieną politinę partiją ar visuomeninį rinkimų komitetą. Jei šilutiškiui šūktelėsi „Už Šilutę“, o ukmergiškiui „Už Vilkmergę!“, tai jau bus populizmas. Ir priklausomai nuo šaukimo skardumo - agresyvus, agresyvesnis, agresyviausias. Karingo neraštingumo pavyzdys - labai karingai, bet socialiai ir teisiškai neraštingai sudurstytas vadinamasis Matuko įstatymas. Tokių karingų, bet teisiškai neraštingų įstatymų prikuria visų kadencijų Seimai. Tik kartais įstatymas karingai, bet neraštingai užpuola verslą, kartais - teisininkus, medikus, mokslininkus, farmacininkus. O šiuo atveju - šeimas. Tad visi buvę šalies prezidentai, įskaitant ir Antaną Smetoną, galėjo savo naujamečiuose sveikinimuose byloti apie karingą neraštingumą ar agresyvų populizmą. Kaskart būtų pataikę į dešimtuką. Ir kaskart, kaip ir D.Grybauskaitės atveju, piliečiai liktų kažko nesupratę. Kaip bebūtų, prezidentų kalbos bei ištarmės turėtų būti aiškesnės nei Mikaldų ar Vangų.
Labiausiai tikėtina, kad D.Grybauskaitė įgėlė „valstiečiams“ . Nes jautriai sureagavo Seimo pirmininkas. Ir įgėlė visiems kandidatams į šalies prezidentus. Be vieno. Nes vienas ar viena patinka. Tai būtų logiška. Nes D.Grybauskaitė niekada nepakilo aukščiau savo asmeninių simpatijų ar antipatijų. Tokio psichologinio sukirpimo asmenybės gali mylėti Lietuvą kaip vienetą. Kaip miško masyvą. Bet kai tas masyvas ar vienetas išvirsta į atskirus medžius ar žmones, atskiro beržo, žmogaus ar pušies jau nemėgsta. Aiman, negi D.Grybauskaitė įspėja, kad visi pretendentai, besitaikantys į S.Daukanto aikštę, yra karingi beraščiai? O gal agresyvūs populistai? Tada teks prašyti, kad visi kandidatai, prižiūrimi lietuvių kalbos specialisto-nepopulisto, neagresyviai parašytų diktantą „Napalys darbus dirba“. Kad įtikintų D.Grybauskaitę, jog nėra beraščiai. Jei įtikinės ne karingai, kaltinimus bus galima atmesti.