Ką parodė pirmasis G.Nausėdos mėnuonuotraukos (46)

2019 rugpjūčio mėn. 25 d. 07:00:03 Perskaitė 4569

Prezidento Gitano Nausėdos pirmasis mėnuo - tai visuomenei perduodami signalai, kokiais būdais šios kadencijos prezidentūroje bus siekiama gerovės valstybės.

 

Pirmasis signalas - pirmieji vizitai į užsienį. Į Lenkiją, Latviją, Vokietiją, Estiją. Taip akivaizdžiai sudėliota, kas yra mūsų artimiausi strateginiai partneriai. Kas mums ypač svarbu. Lenkijos palaikymas, Baltijos šalių vienybė ir Vakarų Europos lyderė Vokietija. Paprasčiau kalbant, patikimi kaimynai pašonėje ir galingos valstybės, su kuria skaitosi Rusija, užtarimas. Taip sudėliojus akcentus, jau galima vykti kitur. Net ir į Švediją. Vis vien jau neatrodys, kad naujasis prezidentas - skandinavų bankų statytinis.

Antrasis mėnesio signalas - užsienio politikoje ir valstybės gynyboje nebus jokių nemalonių netikėtumų. Vyriausybėje išliko ir užsienio, ir krašto apsaugos ministrai. O buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Žukas tapo G.Nausėdos patarėju.

Trečiasis signalas - G.Nausėda neapleis ir vidaus politikos. Pirmą mėnesį vetavo keturis Seimo priimtus įstatymus. Tačiau Seimas pats bent tris kartus pripažino, jog veto buvo tikslingi. Prezidentas taip apsaugojo valstybės ir savivaldybių nekilnojamąjį turtą. Kuris neatlygintinai buvo atiduotas disponuoti politinėms partijoms bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmų padaliniams. Tiesa, tokias panaudos sutartis pirmiausiai išgujo ne šalies prezidentas, bet Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pirmos kadencijos administracija. Bet kodėl nepasimokius iš gero pavyzdžio? Juolab kai prezidentūroje dirba buvęs V.Matijošaičio vicemeras Povilas Mačiulis.

Ketvirtasis signalas - G.Nausėda parodė, jog tardamasis neįklimps į detales, bet matys visumą. Įklimpus į Vyriausybėje „nepamainomo“ Roko Masiulio detalę, užsispyrus, jog R.Masiulis turi išlikti, buvo galima vilkinti Vyriausybės formavimą iki chaoso. Tačiau, nors kai kurie politikos apžvalgininkai įžvelgia G.Nausėdos silpnumą, esą neišlaikė R.Masiulio testo, jokio silpnumo nėra. Nes valstybė dėl to nepasilpo. Valstybė tada silpna, kai vietoje stabiliai dirbančių valdžių - nesusikalbėjimas bei chaosas. Kaip paskutiniaisiais Dalios Grybauskaitės kadencijų metais. Tad vienur G.Nausėda parodė derybinį lankstumą, kitur - principingumą. Pvz., dėl susikompromitavusių teisėjų. Be to, susisiekimo ministru tapo ne geležinkelininkas, bet visiškai neutralus asmuo. Iš kitos sferos. Nejaučiantis naujiesiems kolegoms nei simpatijų, nei antipatijų. Matyt, tai irgi G.Nausėdos derybinis nuopelnas.

Prezidentą labiausiai pageidauja kritikuoti konservatyvesnių pažiūrų apžvalgininkai. Ingridos Šimonytės gerbėjai. Tačiau būtent jie turėtų pastebėti, kad G.Nausėdos pozicija dėl Astravo AE, dėl santykių su Vladimiru Putinu yra visiškai konservatoriška. Galbūt prezidentas norėtų ir dešiniųjų Vyriausybės. Tačiau aiškiai mato, kad dešinieji greiti parėkauti, bet valdyti valstybės dar nesubrendę. Vieni varto atminimo lentas, kiti - džiaugiasi į Briuselį papuolę. Ar žavisi savimi kaip narcizai. Prezidentui tenka dirbti su ta Seimo dauguma, kuri jaučia pareigą ir dirbti dar nori.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net