Lietuvos šiemet laukia net treji rinkimai - prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Mano asmenine nuomone, jeigu Europa metus kitus pagyventų be to vadinamojo parlamento, Senajam Pasauliui būtų tik geriau, nes būtų prastumta mažiau keistokų sprendimų ir nutarimų.
O štai be prezidento ir Seimo mūsų šalis, matant ką su ją padarė vadinamieji konservatoriai, nuteisti liberalai ir nesusipratimas pavadinimu „Laisvės partija", sunkiai atsitiestų. Šios dvi institucijos, jeigu tik prie jų vairų stotų tinkami, apie savo kraštą ir jo žmones, o ne apie karus ar kosmoso užkariavimą svaigstantys politikai, dirbdamos ranka rankon, nuveikti gali daug.
Gali, tik, sprendžiant iš viešojoje erdvėje prasidėjusių kovų, nenuveiks. Nes tie, kurie save vadina opozicija ar tautos gelbėtojais, niekaip negali susivienyti. Kuriama partija po partijos, keliamas vienas kandidatas po kito ir t.t. Spėčiau, kad tai matydami esantys valdžioje tyliai iš džiaugsmo trina rankutes. Jie žino, kad jų elektoratas, nepaisant visų ligšiolinių nesąmonių, niekur nedings.
Tą, beje, jau įrodė ypač sparčiai Ingridos Šimonytės ir Dainiaus Žalimo surinkti kandidatavimui į prezidentus reikalingi parašai. Tą patvirtina ir apklausos. Nors, remiantis jomis, dabartinė Vyriausybė yra „blogiausia kas nutiko Lietuvai", dalis šalies gyventojų ir toliau ištikimai balsuos už vadinamuosius konservatorius, nes jie žino, kad Nepriklausomybę šaliai „iškovojo" ne kas kitas, o Vytautas Landsbergis, todėl jam ir jo partijai visi turi būti „amžinai dėkingi".
Opozicinės jėgos, kad ir kokios jos geros ar teisingos būtų, tokios paramos neturi. Tai kaip ir turėtų jas paskatinti burtis bei vienytis, tačiau nieko panašaus nesimato. Netgi, sakyčiau, visuomenė dar labiau skaldoma. Todėl, spėčiau, po rudeninių rinkimų Seime matysime faktiškai tuos pačius veikėjus. Galbūt kiek bus perstumdytos ministrų ir komitetų pirmininkų kėdės, bet esmės tai nekeis. O paskui vėl galėsime virkauti, kad „išrinkome ne tuos"...