Stanislovas Tomas: „Lietuva ne ta valstybė, kurioje vertinamas išsilavinimas ir tikras intelektinis darbas!..“

Kai akademikas R.Pavilionis mus paliko, į jo vietą atėjo E.Maldeikis. Tuo metu, be patarėjo pareigų, aš taip pat pasirašydavau frakcijos finansinius dokumentus. Kadangi turėjau įtarimų dėl to, kaip E.Maldeikis anksčiau naudojo EP pinigus, nutariau susitvarkyti, kad nebebūčiau atsakingas už E.Maldeikio finansinių dokumentų pasirašinėjimą. Taip pat tam tikri Europos Parlamento nariai tuo metu mėgo organizuoti fiktyvius EP posėdžius - už kiekvieną posėdį jie gauna po 300 eurų. Keletą kartų buvau gavęs nurodymą organizuoti E.Maldeikiui fiktyvius posėdžius, bet atsisakiau ir buvau atleistas. Vėliau iškėliau E.Maldeikio frakcijai tris bylas Liuksemburgo tribunole...

Manau, svarbu žinoti ir tai, kad tam tikri europarlamentarai iš Biudžeto kontrolės komiteto oficialiai kreipėsi į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą prašydami ištirti įtarimus dėl E.Maldeikio finansinės veiklos teisėtumo.

Yra ir kita mano atleidimo versija: frakcijos kopirmininkas Brajenas Kroulis (Brian Crowley) Liuksemburgo tribunole teigia, kad E.Maldeikis reikalavo mane pašalinti, nes gyniau R. Paksą Strasbūro teisme, reikalavo vertinti mano darbą dėl Ignalinos AE pratęsimo kaip pravaikštą. Tai yra oficialūs Europos Parlamento parodymai, pateikti teismui. Trečia versija yra paties E.Maldeikio - man į akis sako, kad jis to nedarė. Daugiau informacijos apie šią versiją neturiu, nes jį patį sunku pagauti.

Tuo metu pradėjau savo pirmą teisės doktorantūrą Paryžiaus Sorbonos universitete. 2006 metais mane sužavėjo tai, kaip Prancūzijos studentai kovojo už jaunimo darbo sąlygas - studentai barikadavosi universitetuose, užtverdavo gatves, degino miestą, daužė langus ir autobusų stoteles. Pats 4 kartus stačiau Paryžiuje barikadą. Protestuoti vienu metu į gatves išeidavo per 3 100 000 piliečių (5 proc. visų šalies gyventojų) - tokiais veiksmais jie privertė konservatorių Vyriausybę gerbti jaunimą, paisyti studentų interesų. Todėl įstojau į Prancūzijos socialistų partiją ir jos narys būsiu visada. Vieną dieną planuoju kandidatuoti į Prancūzijos Parlamentą.

Laikui bėgant, pradėjau antrą teisės doktorantūrą Londono universitete. Ten susipažinau su studentais iš organizacijų „Jaunimo teisinė pagalba" ir „Teisininkų socialistų bendrija" (pastarajai vadovauja mano disertacijos vadovas), kurie kovoja už tai, kad būtų didinama nemokama teisinė pagalba britams, uždirbantiems mažiau nei vidutinę algą. Taip aš patekau į Jungtinės Karalystės darbo partiją. 

Kaip prezidentas R.Paksas pabrėžė paskutiniame partijos "Tvarka ir teisingumas" kongrese, ši partija yra centro kairė. Tiesą sakant, manau, tai vienintelė kairioji partija, kuri turi realių šansų ateiti į valdžią. Nemokamas mokslas, prekybos centrų pelno ribojimas, kova su korupcija, kova su monopolijomis, pensijų didinimas, IAE pratęsimas ir LEO LT išardymas - tai kairioji darbotvarkė. Žodį „tvarka" aš suprantu taip: tvarka yra tada, kai valdžia ir biurokratai žino savo vietą. Tvarkos nori žmogus, kuris kovoja prieš sistemos piktnaudžiavimą. O konservatoriai ir liberalai yra dešinieji - jie už sistemą!..

Pernai kandidatavau į Seimą Klaipėdoje - antrame ture gavau 44,5 proc. balsų. Pralaimėjau, nes, matyt, žmonės nesuprato, kad Liberalų sąjūdis - už IAE uždarymą, už mokamą sveikatos priežiūrą ir už mokamą mokslą. Deja, žmonės Lietuvoje neanalizuoja, nesidomi ir netiki savo jėgomis.

- Rodos, atstovaujate pašalintojo prezidento R.Pakso interesams Strasbūre, Europos Žmogaus Teisių Teisme? Kodėl taip ilgai vilkinama ši byla? Ar nemanote, kad net ir EŽTT - tokia pat biurokratinė įstaiga kaip ir Lietuvoje, kur suinteresuoti asmenys gali daryti įtaką šios neeilinės bylos nagrinėjimui? Ar šiam procesui gali turėti įtakos ten besidarbuojantis buvusio KT pirmininko E.Kūrio tėvas J.Kūris? Kada gi pagaliau bus paskelbtas verdiktas šio istorinėje byloje?

- Kreipkitės į mane „tu" - aš dar jaunas ir gražus. Taip, nuo 21 metų ginu prezidento R.Pakso interesus Europos Žmogaus Teisių Teisme. Iš pradžių pagrindinį vaidmenį šioje byloje vaidino vienas advokatas iš Austrijos ir vienas buvęs Strasbūro teismo teisėjas - jie labai priešinosi, kad aš įsitraukčiau į šį procesą. Tačiau Strasbūro teismas atmetė visus jų teisinius argumentus kaip nepagrįstus, ir šiuo metu nagrinėja tik mano rašytą R.Pakso skundo dalį.

Kita vertus, esu be galo dėkingas advokatui Vytautui Sviderskiui, nes be jo paramos nė viena mano mintis nepatektų į Strasbūrą. V. Sviderskis tapo mano didžiausiu intelektiniu autoritetu Lietuvoje - negaliu sulaukti, kada jis pagaliau išspausdins savo memuarus!..

Taip, R.Pakso byla vilkinama. Padariau viską, kas nuo manęs priklauso, kad pagreitintume procesą. Pateikiau prašymą suteikti bylai prioritetinį statusą (trumpai buvome jį iškovoję), pateikėme siūlymą Lietuvos Vyriausybei atsisakyti apeliacinės procedūros, kad byla būtų baigta greičiau, bet Vyriausybė išnaudoja kiekvieną progą, kad užvilkintų procesą, nes bijo jo pabaigos.

Kai kurie piliečiai sako, kad visos bylos Strasbūre juda lėtai - tai netiesa. Yra daug skundų, pateiktų po R.Pakso, bet išnagrinėtų greičiau. Neabejotina, tas faktas, kad ilgą laiką Strasbūro teismo teisėjas buvo Pranas Kūris, E.Kūrio, Konstitucinio Teismo pirmininko, tėvas, yra labai nepalankus! Teisėjas statosi aplink savo žmones. Kaip sakė akad. R.Pavilionis: „Tėvas, sūnus ir, deja, ne šventoji dvasia"...

Laukiu bylos pirmos stadijos pabaigos dar šiais metais, po rinkimų į Europarlamentą, o po trijų mėnesių nuo jos pabaigos prasidės apeliacinė procedūra, ji užtruks dar vienus metus. Jeigu iš pirmo karto laimėsim mes, apskųs Lietuvos Vyriausybė, o jeigu jie - tada mes. Ir vis dėlto aš tikiu, jog šią bylą laimėsiu.

- Kodėl, nepasibaigus vienai gan atsakingai - R.Pakso bylai Strasbūre, nusprendėte imtis kitos, ne mažiau atsakingos ir sudėtingos - LEO LT sandorio aferos? Kodėl tai darote vienas, o ne išvien su kitais partijos „Tvarka ir teisingumas" nariais - jų prezidiumu, taryba, frakcija Seime?..

- Apskųsti Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl LEO LT nutariau iš karto, kai tik susipažinau su bylos medžiaga. Jeigu paskutinės instancijos teismas (toks kaip KT, Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas) pažeidžia ES teisę, jo sprendimą kaip eilinio autobuso kontrolieriaus sprendimą galima apskųsti pačiam žemiausiam administraciniam teismui!

KT padarė du ES teisės pažeidimus: pirma, pripažino, kad LEO LT steigimas nėra monopolijos steigimas. Antra, pripažino, kad viešojo konkurso nebuvimas yra teisėtas. Apskundžiau Vilniaus apygardos administraciniam teismui - jis skundą atmetė nepateikęs nė vieno argumento. Tada apskundžiau aukščiau - Vyriausiajam administraciniam teismui. Per du mėnesius tikiuosi sulaukti pergalės.

Šiandien tai pats rimčiausias žingsnis, žengtas LEO LT išardymo link. Kiti moka tik kalbėti. Kodėl sakau, kad tai pats stipriausias smūgis? Todėl, kad ES teisė numato, kad kai bus pripažinta, jog LEO LT įsteigta pažeidžiant Europos įstatymus, ši bendrovė ne tik bus išardyta, bet „NDX energija" praras visas teises į kompensacijas ir privalės grąžinti į biudžetą visą neteisėtai gautą pelną!..

Galima palyginti: jeigu bus įgyvendintas Lietuvos Vyriausybės išardymo modelis, „NDX energija" neprivalės grąžinti pelno ir net gaus iš mokesčių mokėtojų tam tikrą kompensaciją. Mano modelio esmė: LEO LT įsteigta pažeidžiant ES teisę, todėl ji naikinama, o NDX baudžiama. Tuo tarpu Vyriausybės modelio esmė: „LEO LT įsteigta su tam tikrais pažeidimais, kurie įvyko dėl Vyriausybės kaltės, todėl ji naikinama, o valstybė padengia „NDX energijai" dalį nuostolių".

Kitas žingsnis, kurį padariau prieš keletą dienų - Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vardu pateikiau skundą Europos Komisijai dėl to, kad LEO LT ir Ūkio ministerija reikalauja, kad kai prie elektros tinklų prisijungia naujas vartotojas, jis privalo apmokėti 40 proc. atitinkamos elektros tinklų infrastruktūros plėtros, bet negauna absoliučiai jokių nuosavybės teisių į šitą infrastruktūrą. 

Klausiate, kodėl viso to nedarau kartu su partijos „Tvarka ir teisingumas“ prezidiumu, taryba ir frakcija? Visų pirma, tai yra grynai teisinis darbas. Tokius skundus teikia atskiri teisininkai, o ne politinės partijos. Jeigu klausiate, kodėl partija nesiunčia manęs šnekėti apie LEO LT į televiziją ir panašiai, tai problema, matyt, yra ta, kad partija apskritai turi labai mažai eterio laiko. 

- Susidaro įspūdis, kad jūsų asmeninis iššūkis amžiaus aferai LEO LT tėra pigi akcija prieš rinkimus, noras atkreipti į save rinkėjų dėmesį. Kodėl neieškote kur kas daugiau patyrusių, įtakingesnių sąjungininkų, tvirtų moralinių autoritetų mūsų visuomenėje? Ar žinote, kad teisininkas Kęstutis Čilinskas, vadovaujantis JDJ, jau išarė gan plačią vagą kovoje su oligarchiniu „liūtu"?

- Aš juk sakau, jog ES nustatė, kad jeigu Konstitucinis Teismas pažeidė ES teisę, jį galima apskųsti pačiam žemiausiam administraciniam teismui. Kodėl manote, kad tai akcija prieš rinkimus? Tai būtų akcija prieš rinkimus, jeigu ES nebūtų nustačiusi tokios tvarkos, bet ji tokią tvarką nustatė. Šitą bylą laimėsiu - deja, ne rytoj, bet vis tiek laimėsiu!.. Aš remiuosi konkrečiais teisės aktais, o mano kritikai - kvailomis emocijomis.

Na, o kodėl neieškau „daugiau patyrusių, įtakingesnių sąjungininkų", kaip teisininkas K.Čilinskas? Ką tik papasakojau apie prezidento R.Pakso bylą Strasbūre: ten buvo pasamdytas vienas advokatas austras, vienas buvęs Strasbūro teismo teisėjas - visus jų argumentus Strasbūro teismas atmetė ir priėmė nagrinėti tik mano rašytą dalį.

Mokykloje buvau peršokęs iš šeštos klasės iš karto į aštuntą - nuo tų laikų esu pripratęs, kad jeigu kažką žinau tik aš vienas - tai normalu. Esu Paryžiaus Sorbonos, Londono ir kitų universitetų teisės doktorantas. Tikrai  nemanau, kad K. Čilinskas yra daugiau patyręs už mane. Bijau, kad jeigu teikčiau skundą kartu su juo, jis tiesiog taptų dar vienu pilvu, kuris nemokamai važiuoja ant mano pečių - kaip buvo su austrais. Gal aš ir klystu dėl K.Čilinsko kompetencijos, bet kol kas neradau jo kalbose naudingų idėjų. Galbūt ne viską perskaičiau, gal jis ne viską parašė, bet kol kas nematau iš tokio bendradarbiavimo jokios praktinės naudos. Prieš teikdamas šį skundą prieš LEO LT ir Konstitucinį Teismą, buvau nuėjęs papietauti su teisininku V.Sviderskiu, kuris man yra aukščiausias autoritetas.

Neneigiu, kad K.Čilinskas padarė labai svarbų įnašą kovoje prieš LEO LT, bet teisinis procesas - ne mitingas. Mitinge kiekvienas dalyvis laukiamas, bet teismo procese mėgstu matyti konkrečius, praktinius pasiūlymus. 

Skaičiau apie K.Čilinsko siūlymus išardyti LEO LT remiantis Civiliniu kodeksu. Jis mano, kad šią bylą turės teisę nagrinėti tik Lietuvos teismai. Manau, šis kelias rizikingas. Bijau, kad Stokholmo arbitražas vertins Lietuvos Respubliką kaip eilinį "uabą", o ne kaip suverenią valstybę.

Taip, KT nustatė, kad tam tikros įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, nes nėra nustatyti valstybės turto investavimo kriterijai. Tačiau Stokholmo arbitražas gali paklausti: o kas kaltas, kad tie kriterijai nebuvo nustatyti, - „NDX energija" ar Seimas? Bijau, kad atsakymas bus „Seimas". „NDX energijos" teisę į LEO LT valdymą saugo ir Europos žmogaus teisių konvencija. Būtent dėl šitų pavojų pasirinkau kitą kelią. Tuo pat metu noriu pabrėžti, kad pasirengęs diskutuoti ir bendradarbiauti.

- Jungtinis demokratinis judėjimas yra atviras visų politinių partijų bei visuomeninių organizacijų pažangiems atstovams. Tai neseniai susikūrusi, veikli organizacija, kurią jūs ignoruojate. Kodėl? Laukiate atskiro kvietimo įsitraukti į šį visuomeninį judėjimą? O gal bijote užsitraukti partijos „Tvarka ir teisingumas" strategų bei ideologų nemalonę?

- Tikiu, kad tai geras judėjimas. Kitados, kai žiniasklaidoje pasirodė gandai, kad šio judėjimo narė Ona Juknevičienė jungiasi prie partijos „Tvarka ir teisingumas“, siūliau jai savo teisines konsultacijas, bet ji atsisakė. Galbūt man dar pridurti, kad Europos Komisija pradėjo tirti LEO LT aferą ne pagal O.Juknevičienės skundą? Nesutampa chronologija - Komisija pradėjo tyrimą prieš 3 mėnesius iki ponios O.Juknevičienės skundo. Tačiau noriu pabrėžti, kad tikiu jos ryžtu kovoti prieš LEO LT ir ją labai gerbiu.

Aš visada linkęs bendradarbiauti ir diskutuoti. Mėgstu rinkti papildomą informaciją ir keistis nuomonėmis.

- Nors mokykloje buvote savotiškas vunderkindas, peršokęs iš 6 į 8 klasę, mokate 8 užsienio kalbas, studijavote net 12 pasaulio universitetų, politikoje kažin ar galėtumėte pasigirti pasiektais laimėjimais. O gal aš klystu ir jūs visai kitaip vertinate savo politinę karjerą?..

- Ne, neklystate. Aš vertinu savo politinę karjerą lygiai taip pat kaip ir jūs. Apskritai manau, kad Lietuva - ne ta valstybė, kurioje vertinamas išsilavinimas ir tikras intelektinis darbas. Buvo ir mano strateginių klaidų. Manau, mano mokslinė karjera daug sėkmingesnė - sukūriau per 850 naujų mokslinių sąvokų ir apibrėžimų, šių metų žiemą planuoju paleisti Sorbonoje dar vieną „mokslinę torpedą“. Taip pat galiu pasigirti gera teisine karjera - nuo 21 metų ginu prezidentą R.Paksą Strasbūre, naikinu LEO LT, turiu dar dvi ne mažiau reikšmingas bylas, kurios turėtų įeiti į istoriją.

- Beje, kam gi jums prireikė išbandyti tiek daug pasaulio universitetų? Ką gero jums davė toks vojažas per pasaulio universitetus? Ar nemanote, kad galų gale tai tėra betikslis, lengvabūdiškas blaškymasis po įvairias alma mater?

- Tikrai ne. Tie 12 universitetų man davė labai daug. Galbūt tai ir tiesa, kad daug alaus taip ir nepateko į mano burną, kad labai daug merginų taip ir nepateko į mano lovą, bet esu patenkintas tuo, ką veikiau. Būtent tie universitetai davė tą kompetenciją, kuri leido man padaryti įnašą į R.Pakso bylą ir į LEO LT bylą, pamatyti pasaulį, susipažinti su kitomis kultūromis, tapti tų kultūrų dalimi ir išmokti daug kalbų.

Ilgiausiai aš studijavau Paryžiaus Sorbonoje. Vieni universitetai buvo fantastiškai geri, kiti blogesni - bet kuriuo atveju ši patirtis praturtina. Moku gana greitai rasti reikalingus Prancūzijos, Anglijos, JAV, Belgijos, Nyderlandų, Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos, Lenkijos, Ispanijos ir Lotynų Amerikos, Italijos, Šveicarijos teisės aktus. Esu dėkingas likimui už tai, kad suvedė mane su pažangiausiais mokslininkais iš Harvardo, Sorbonos, Niujorko, Kembridžo, Briuselio ir Romos - jie kardinaliai pakeitė mano pasaulio suvokimą. Jeigu laiku suprasčiau, kaip veikia įvairios apsikeitimų, bendros ir kitos programos, universitetų per tą patį laikotarpį būtų ir daugiau.

- Kaip manote, kodėl partijos „Tvarka ir teisingumas" vadovybei jūsų tarptautinis išsilavinimas bei intelektiniai vunderkindo gebėjimai nedaro jokio įspūdžio? Kodėl partijos rinkimų sąrašo viršūnėje puikuojasi visai kiti, nežinia kuo nusipelnę politikoje ar šiaip gyvenime asmenys? Galbūt kažkas jums pavydi neeilinių gabumų ir todėl „laiko rezerve"? O gal esate ignoruojamas dėl to, kad nepriklausote tam nedideliam „chebrokratijos" būriui, kuris glaudžiasi prie eksprezidento R.Pakso vėliavos ir mano, jog būtent jie, o ne jūs, yra „nusipelnę gyventi geriau"? Pavyzdžiui, rinkimuose į EP jūs sąraše esate tik 17-as, o partijos pirmininko pavaduotojo V.Mazuronio sūnus Andrius Mazuronis (beje, absoliutus politikos diletantas, „pelnęs" parlamentaro mandatą) - 9? Beje, panašiai buvo ir per praeitus Seimo rinkimus...

- Manau, lyginti mane su Andriumi Mazuroniu ne taip paprasta. Jis aukščiau rinkimų sąraše, kadangi yra partijos prezidiumo narys. Aš, pavyzdžiui, negalėčiau būti prezidiume, nes pastaruosius septynerius metus negyvenau Lietuvoje - gyniau prezidentą R.Paksą Strasbūre, šiuo metu baigiu doktorantūrą Paryžiuje, Londone ir Italijoje. O darbas prezidiume reikalauja būti Vilniuje...

- Jūs bandote kurti revoliucingo, maištaujančio politiko įvaizdį, iškėlęs į viršų kairės rankos kumštį, tačiau nežinia kodėl bijote pasakyti "ne" protekcionizmo virusui, kuris, mano supratimui, smukdo partijos „Tvarka ir teisingumas" įvaizdį visoje Lietuvoje? Nesigirdėjo jūsų balso ir tada, kai „Tvarkos ir teisingumo" frakcija Seime, vadovaujama V.Mazuronio, balsavo už daug didesnius parlamentarų atlyginimus, nors didžioji dauguma tautiečių Lietuvoje vos suduria galą su galu? Argi toks parlamentarų godumas nesikerta su politiko moralės normomis, su tvarka ir teisingumu partijoje, kuri didžiuojasi pasivadinusi „Tvarkos ir teisingumo" partija?

- Nemanau, kad turėčiau kovoti su kuo nors partijos viduje. Yra pakankamai priešų išorėje. Pagrindinis tikslas turi būti oligarchinės valdžios nuvertimas visoje valstybėje. Todėl neverta per daug smulkintis ir kreipti perdėtą dėmesį į laikinus defektus.

Kodėl, pavyzdžiui, Lietuvos studentai pralaimėjo kovą dėl nemokamų studijų? Pagrindinė priežastis - susiskaldymas. Aš norėjau statyti barikadas ir kandidatuoti į Seimą, anarchistai buvo už barikadas, bet prieš mano kandidatavimą. V.Radžvilo studentų grupė buvo prieš barikadas, bet už taikius mitingus. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga buvo ir „už", ir „prieš" iš karto (bet jie man patiko labiau nei V.Radžvilo grupė, nes buvo radikalesni). Laikui bėgant V.Radžvilo studentai taip pat skilo. Studentai turėjo bendrą tikslą, bet kovojo vienas prieš kitą. Būtent ši patirtis ir rodo man, kad reikia konsoliduoti jėgas. 

Dėl Seimo narių algų didinimo - tuo metu buvau Paryžiuje ir nieko apie tai negirdėjau. Žmonės turi silpnybių. Tikrai manau, kad yra kitų klausimų, kuriuos partija „Tvarka ir teisingumas“ išspręstų žmonių naudai, jeigu būtų valdžioje.

- Kategoriškai tvirtinate, jog „Ignalinos AE darbas bus pratęstas – „paduosime EK į Liuksemburgo teismą" arba „sunaikinsime monopolijas ir išspręsime LEO LT klausimą"? Kuo grindžiamas toks jūsų pasitikėjimas? Ir kas gi yra tie „mes", kurie iš tikrųjų galėtų tai padaryti? O gal naiviai manote, kad jūsų mylima partija „Tvarka ir teisingumas" sukurta išskirtinai tokiems tikslams ir yra pajėgi tai padaryti?..

- Kai kalbu apie tai, kad įmanoma pratęsti Ignalinos AE darbą ir sunaikinti LEO LT, paprastai visų pirma galvoju apie save, apie tai, ką galėčiau padaryti, jeigu būčiau išrinktas į Europos Parlamentą. Savaime suprantama, jeigu nebusiu išrinktas, to ir nepadarysiu. Dėl LEO LT, priešingai nei kiti politikai, kurie moka tik tuščiai žadėti, jau ėmiausi konkrečių veiksmų - apskundžiau KT nutarimą administraciniam teismui, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vardu pateikiau skundą Europos Komisijai dėl to, kad LEO LT ir Ūkio ministerija skriaudžia vartotojus. Sėkmingai užbaigsiu šias bylas net tuo atveju, jeigu nebūsiu išrinktas į EP.

Kalbant apie IAE darbo pratęsimą - problema kita. Lietuvos rinkėjai, matyt, ne iki galo supranta, kad jeigu į LR Seimą ir į EP bus renkami kandidatai, kurie genetiškai nesugeba suprasti, kuo skiriasi ES Taryba nuo Tarpvyriausybinės konferencijos, tai Ignalinos AE darbas nebus pratęstas. Tokiam veiksmui atlikti reikia sugebėti suprasti skirtumą tarp šių dviejų įstaigų. Premjeras A.Kubilius šio skirtumo suprasti nesugeba. Pavyzdžiui, europarlamentaras E.Maldeikis - taip pat. Bijau, kad šito skirtumo negalės suprasti ir nauji lietuvių europarlamentarai. Nebežinau, kaip eiliniam Seimo nariui arba lietuviui europarlamentarui, arba lietuviui teisininkui įkalti į galvą, kad tarp ES Tarybos ir Tarpvyriausybinės konferencijos yra skirtumas, ir kad šitas skirtumas labai svarbus kalbant apie IAE darbo pratęsimą. Kai pradedu kalbėti apie šituos dalykus, lietuvių smegenys tiesiog išsijungia!..

Tamsta abejojate, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ Europarlamente būtų pajėgi įgyvendinti tokius projektus kaip IAE darbo pratęsimas ir panašiai. Manau, jūsų abejonės pagrįstos. Aš irgi abejoju, kad ši partija viena galėtų ką nors pasiekti. Būtent todėl aš esu dar ir Prancūzijos socialistų partijos, Jungtinės Karalystės darbo partijos ir Belgijos olandakalbių partijos „Kitaip" narys. Turiu planą ir, jei būsiu išrinktas į EP, jį įgyvendinsiu.

Palyginkite: 13 EP narių lietuvių per 5 metus parengė tik 5 teisės aktus, o Prancūzijos socialistų partijos europarlamentarė Beres iš Paryžiaus viena parengė 20. Ji viena yra 4 kartus naudingesnė nei visi lietuviai kartu sudėjus!.. Norėčiau akcentuoti savo rinkėjams, kad esu Paryžiaus socialistas.

- Revoliucingi, idealistiški siekiai ir konformizmas politikoje - ar manote, jog tai įmanoma suderinti? Kaip galima tarnauti tautai ir Tėvynei, bijant užsitraukti partijos, kuriai priklausote, bosų nemalonę ir būti išmestam iš partijos už principingumą?

- Kaip sakiau, man svarbu vienybė ir esu linkęs ignoruoti smulkmenas, kad pasiektume praktinį rezultatą, sprendžiant rimtas problemas. Kompromiso paieška ir interesų derinimas nėra konformizmas, o revoliuciški ir idealistiniai siekiai neturi būti tapatinami su neracionaliu kraštutinumu, pagrįstu vien emocijomis ir pirminiais impulsais.

- Matyt, vien politika jums tikrai nėra alfa ir omega? Kam skiriate daugiausia laiko kasdienybėje ir apskritai gyvenime? Kokios jūsų vertybės ir prioritetai? Ar kartais nesijaučiate vienišas, nesuprastas genijus, apsuptas vidutinybių?

- Vakarais mėgstu pasėdėti su gerais draugais. Paryžiuje einu į kiekvieną šiuolaikinio meno parodą Pompidu centre ir kai kuriose pogrindinėse galerijose. Reguliariai lankausi postmodernių teatrų spektakliuose. Mėgstu garažroką, folkpanką ir kitą alternatyvą. Važinėju į tokius renginius kaip „Pasaka iš rūsio" (www.pasakaisrusio.lt), „Mėnuo juodaragis" (www.mjr.lt), „Roko naktys", „M'era Luna" (www.meraluna.de), „Castle Party" (www.castleparty.com), „Summer Darkness", „Kasteelfestival" (www.radboud-kasteelfestival.nl), „Rainbow Family" (www.welcomehome.org), „Tomatina" ir „Našestvie".

Rekomenduočiau apsilankyti ir „Het grote kraak festival", kuris kiekvieną vasarą vyksta Mastrichto Landbouwbelang skvote. Prieš 7 metus pats gyvenau viename Amsterdamo skvote. Skvotas - tai apleistas pastatas, namas arba gamykla, kuriame apsigyvena studentai, dailininkai ir laisvi menininkai. Žymiausias Paryžiaus skvotas „Les Frigos" įsikūrė apleistoje geležinkelio stotyje, o Monmartro skvotai, kuriuose gyveno garsiausi pasaulio dailininkai, jau seniai tapo muziejais. Esu kontrakultūros vaikas. 

Taip pat priklausau "Hospitality" klubui - tai tokia bendruomenė, kurioje yra keli milijonai narių, pasklidę po visą pasaulį. Klubo esmė - priimti pas save nakvoti nepažįstamus keliautojus, kurie to paprašo. Pats dažnai keliauju ir miegu pas šio klubo narius. Taip pat visada priimu pas save kitus. Man tai ne tiek nemokama nakvynė, kiek galimybė arčiau susipažinti su vietos gyventojais.

Roma - tai ne pastatai, o Romoje gyvenantys žmonės. Taip pat ir Klaipėda, Rietavas, Druskininkai - tai irgi žmonės. Visiems rekomenduoju jungtis prie mūsų klubo. Kai man buvo 18 metų, autostopu apvažiavau 11 valstybių ir nakvojau pas "Hospitality" narius.

Ar jaučiuosi nesuprastas genijus, apsuptas vidutinybių? Daug kartų bandžiau šnekėti su Lietuvos Seimo nariais ir aiškinti, kad yra skirtumas tarp ES Tarybos ir Tarpvyriausybinės konferencijos, o nuo to skirtumo priklauso, kad turime teisę be Briuselio sutikimo pratęsti Ignalinos AE darbą, - faktas, kad jie šito skirtumo nesuprato. Bandžiau aiškinti europarlamentarui E.Maldeikiui, kuo skiriasi „teisės aktas" nuo „ne teisės akto" - jis irgi to iki šiol nesuprato. Nebeįsivaizduoju, kaip su tokiais žmonėmis šnekėti.

Kita vertus, net Lietuvos politikoje sutinku mąstančių jaunuolių, kurie yra daug kartų protingesni už senąją politikų kartą. Tačiau tikrai nepasakyčiau, kad mane supa vien politikai - dauguma mano draugų yra jaunieji mokslininkai iš Sorbonos, Harvardo, Niujorko ir Londono. Mus sieja bendras tikslas - apversti šiuolaikinį mokslą aukštyn kojom, sunaikinti popsinį "mainstrymą" ir išmesti tokius banalius pseudointelektualus kaip Leonidas Donskis!.. Turiu daug bendraminčių, myliu žmones ir nuolat ieškau naujų draugų.

- Kokie jūsų artimiausi planai, tikslai ir siekiai? Politikoje ar kažkur į šalį nuo politikos? O gal jau esate nusiteikęs darbuotis EP?..

- Artimiausi planai - šį sekmadienį laimėti rinkimus į Europarlamentą. Tokiu atveju mano EP kabinetas taps nemokama Lietuvos piliečių advokato kontora. Šiais metais planuoju baigti visas savo tris doktorantūras Paryžiuje, Londone ir Italijoje, išleisti daktaro disertaciją kaip knygą. Išversti ją iš prancūzų į anglų, rusų ir vokiečių kalbas, parduoti milijoną kopijų po 32 eurus ir įvykdyti teisės mokslo revoliuciją.

Norėčiau būti trijų universitetų profesorius: viename universitete Europoje (pvz., Sorbona arba Londonas), viename Amerikoje (Harvardas, Niujorkas arba Kalifornija) ir viename ten, kur šilta ir galingos bangos (pvz., Prancūzijos salos Indijos, Ramiajame arba Atlanto vandenynuose, Havajai). Jeigu nebūsiu išrinktas į EP, kurį laiką, matyt, padirbėsiu Briuselyje teisiniu patarėju, bet vėliau steigsiu advokato kontorą.