Kaip žadėjau, pradėjau susitikinėti su potencialiais sugulovais. Su kuriais žadėjau po viena „Respublikos" antklode ar vėliava sulįsti ir drauge savo rinkėjams atsiduoti. Už dyką! Vardan tos Lietuvos! (O ne tik Skvernelio.) Kol kas pavyko susitikti tik su Žemaitaičiu ir Gražuliu, kurie prarasti jau nebeturi ko. (Nebent laisvę.) Kiti užsiėmę arba labai išdidūs. (Arba dar netiki, kad ir jie anksčiau ar vėliau gali prarasti laisvę laisvai veikti.) Kalta valdžia, kaip visada, nes per mažai mus kruša. Kalbu ne tik apie LGBT, bet ir jų partnerius. (Patikslinu: iš koalicijos!) Daug „nesisteminių" žadėjo perskambinti, bet kol kas nesulaukiau (Ko gero, sistema neleido!) iš jų jokio skambučio. (Arba mano sekretorės telefonas nuolat užimtas, arba kaip visada ji blogai ragelį padėjo.) Niekis! Svarbu, kad ji dar ant Lietuvos „nepadėjo". (Arba - patriotė, arba - neturi ką...) O gal aš kažką pražiopsojau? Galbūt opozicija taip išaugo ir sutvirtėjo, kad esu jai per mažas. (Juk kai mažas esi, visada nieko suprasti negali.) Bet aš vis dar laukiu. (Lauk manęs, kai nebelauks, niekas niekada.) Atrodo mano dainelė jau sudainuota, jei jau tarybinės dainelės iš pasąmonės išlenda. Tai gal šį kartą tuo ir baigsiu. (Kol dar visai nenusidainavau.) Jei bus žinių - būtinai pranešiu per sekretorę, jei tik vėl neplepės telefonu ir nebus ragelio blogai padėjusi... Ar neatrodo, kad pradedu kartotis? (Man irgi!) P.S. Įtariu, kad Revoliucijos kol kas nebus. Tad teks ją perkelti į geresnius laikus. (Galbūt - po rinkimų? Kai išsirinksime geresnę valdžią.)