Valdas VIŽINIS: Kokio smūgio labiausiai bijo konservatoriai

Įdomiausia šiandien iškilusioje Gitano Nausėdos komunistinėje istorijoje, ištrauktoje iš prezidento kompromatų dėžutės (o tokios yra pas kiekvieną, išskraidintą į politines aukštumas), yra ne pats stojimo pas raudonuosius faktas. Galima net nenagrinėti tos žinios paveikumo aspektų - jie nėra labai reikšmingi.

Įdomiausia šio vyksmo dalis - kada ir kodėl smogta.

Nebylus prezidento ir konservatorių karas vyksta jau treti metai. Nuo pat tos dienos, kai Ingrida Šimonytė antrame prezidentinių rinkimų ture gavo net mažiau balsų, nei pirmajame. Ir nors Seime, „pasistiprinę" TSPMI buvusių studentų sukurta „bepročių" partija, konservatoriai sugebėjo perimti vadžias, ramybės nebeliko.

Jei per tuos įtampos tarp Seimo ir Prezidentūros metus institucijų vadovai apsikeisdavo politine cenzūrine leksika, tai dabar konservatoriai detonavo po Daukanto aikštėje esančiais rūmais propagandinį sprogmenį.

„Baisioji naujiena - Nausėda komunistas" nė iš tolo neprilygo K.Bartoševičiaus pedofilijos skandalui, dėl kurio I.Šimonytė prisipažino leidusi bemieges gėdos naktis.

O dabar svarbiausioji dalis - LRT.

Viešoje erdvėje taip ir neaptikau priežastinio ryšio tarp LRT vadovės Monikos Garbačiauskaitės rinkimų ir G.Nausėdos demonstravimo komunistu. Turint omeny „neva mūsų visų" vadinamo visuomeninio transliuotojo svarbą, drįsčiau teigti, jog žurnalisto Dovydo Pancerovo sukonstruotas „kompromatas" pasirodė išskaičiuotai ir būtent dar vienos kovos - už LRT valdymą - metu.

Nepaisant visų konservatorių propagandos transliacijų „tribūnėlių", pradedant Andriumi Tapinu, baigiant socialinių tinklų „žvaigždėmis", LRT įtaka Lietuvai net nelyginama savo svoriu ir apimtimi. Konservatorių kova už „mūsų visų transliuotoją" tiesiogiai susijusi su šios partijos įtaka visam politiniam laukui.

LRT kiekvieną dieną, kiekvieną minutę vykdo konservatorių valdžios legitimaciją. Kitais žodžiais tariant, šios valdžios pateisinimą ir oponentų neigimą, jau nekalbant apie „juoduosius, niekada nekviečiamų žmonių į LRT sąrašus". Toks savotiškas 1917 metų raudonųjų revoliucijos Rusijoje „telefonas ir telegrafas".

Ir štai (kas galėjo pagalvoti?!) - LRT taryba Garbačiauskaitės dar vienai kadencijai į LRT generalinės direktorės postą neišrinko, o konservatorių „telefono ir telegrafo" kontrolei, tiesiogiai susijusiai su žirkliauodegių partijos dešimtmečių egzistenciniu likimu, iškilo mirtina grėsmė.

Visam tam aparatui. Į visas puses nebojamai transliuojančiam gėjų santuokas, surogatines mamas, translyčius, feminizmą ir kitas agresyvias mus, kaip tautą, naikinančias ideologijas, melagingai vadinamas progresu.

Skaitytojų žiniai, LRT taryba yra sudaryta iš 12 žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis Tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Šiuo metu šalies likimo (nedaug perdedu) klausimas - LRT tarybos rankose.

M.Garbačiauskaitė ir Aistis Zabarauskas surinko po 6 balsus. Mane skaitinėjantiems leidžiu patiems pasvarstyti, kas iš jų ir už ką skyrė balsus.

Akivaizdu - konservatoriams praradus LRT kontrolę, ši partija patirtų smūgį, kurio galingumas - šimtai Bartoševičių.