respublika.lt

S.Skvernelio ministrų kabineto darbą įvertins rinkėjai

(0)
Publikuota: 2019 balandžio 07 11:29:00, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 9 nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis. Stasio Žumbio nuotr.

Vienas kandidatų į prezidentus - ministras pirmininkas Saulius Skvernelis - turi neabejotiną pranašumą prieš kitus, nes kasdien šmėkščioja televizijos ekranuose. O kiek jam gali pasitarnauti Vyriausybės padaryti ar nepadaryti darbai?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo teisininkas Artūras PAULAUSKAS, Seimo nariai Kęstutis MASIULIS, Artūras SKARDŽIUS ir premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas MALINAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Praėjo mėnuo, kai premjeras Saulius Skvernelis oficialiai patvirtino kandidatuosiantis į šalies prezidento postą. Turime jau antrą tokį atvejį, nes pirmasis buvo Rolandas Paksas, kuris, būdamas premjeru, kandidatavo ir tapo prezidentu. Ministro pirmininko dalyvavimas prezidento rinkimuose visuomet yra labai svarbus įvykis, o jo galimybės rinkimuose komentuojamos įvairiai. Gerbiamas Artūrai, kaip jūs galvojate, kurie S.Skvernelio darbai jam suteikia pliusų ir kurie teikia neigiamą atspalvį?

A.PAULAUSKAS:
Norėčiau pabrėžti, kad tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai premjeras eina į prezidentus vis dar eidamas ministro pirmininko pareigas. Nei Rolandas Paksas, nei Algirdas Brazauskas tuo metu, kai kandidatavo, jau nebebuvo premjerai, o dabartinis premjeras tebėra. Čia yra ir pliusų, ir minusų. Jeigu žiūrėsime iš žmonių pusės, tie premjero darbai per dvejus metus bus labai didelis kapitalas apsisprendžiant, ar balsuoti už jį, ar nebalsuoti. Negali sakyti, kad joVyriausybė nepadarė darbų: ir mokesčių reforma buvo per tą laiką padaryta, buvo tvarkomi pensijų dalykai, didinamos pensijos, kovojama su korupcija. Premjeras visuomet tai labai ryžtingai transliavo. Manyčiau, tai, ką išvardijau, yra pliusai, kurie jam duoda teigiamą atspalvį kaip žmogui, kuris, atėjęs į premjero postą, žinojo, ką padaryti, norėjo tą padaryti ir darė. Ar viską pavyko iki galo padaryti? Tai - kitas klausimas. Kad jis dar vis eina pareigas, manau, iš dalies tai teikia jam pranašumo, nes susitikimuose reaguodamas į pastabas, į problemas, jis gali kai ką staigiai pakeisti, pademonstruoti, kad štai aš turiu galimybę ir darau. Kas visuomet bus jo kritikos lauke? Premjeras Lietuvoje turi didžiausias galias kaip vienas iš valstybės pareigūnų, iš politikų, nes nei prezidentas, nei Seimo pirmininkas neturi tokių galių vidaus politikoje. Dabar premjerui yra suformuotas neigiamas pagrindinės žiniasklaidos įvaizdis. Akivaizdu, kad jis neturės jų palaikymo. Čia yra problema. Kažkodėl yra uždėtas neigiamas jo buvusios darbovietės įvaizdis: „A, tai - buvęs policininkas“. Tad čia taip pat dar yra erdvės pakeisti tokį požiūrį ir pateikti kaip pozityvų faktą.

Jis atsako už visus „valstiečių“ darbus, nes jis yra premjeras, iškeltas „valstiečių“. Jis vedė visą tą sąrašą, jis ruošė programą, todėl kiekvieno „valstiečio“ žingsnis lemia ir požiūrį į premjerą. Jei bus padaryti geri darbai, tie darbai irgi duos pliusą. Manau, kad S.Skvernelio pareigos šiandien yra ir problema, ir labai didelis pliusas.

G.JAKAVONIS: O kaip visa tai atrodo opozicijos atstovui? Premjero iniciatyva buvo pakeista daug Vyriausybės narių, kurie neva nevykdė savo pareigų. Jis pasielgė ryžtingai, bet man visuomet kildavo klausimas, ar ne per ilgai laikė tuos žmones Vyriausybėje, kurie buvo pakankamai problematiški?

K.MASIULIS: Iš tikrųjų aš esu opozicijos žmogus ir aiškiai palaikysiu Ingridą Šimonytę ne todėl, kad tai partietiška. Aš geriausiai ją pažįstu ir man ji labai simpatiška. Manau, šiuose prezidento rinkimuose mes turime tris ryškiausius lyderius: Gitaną Nausėdą, I.Šimonytę ir S.Skvernelį. Mano nuomone, tai bus tikrai neblogi rinkimai žmonėms. Nenoriu nė vieno iš jų nuvertinti ir sakyti, kad kažkur vienoje pusėje yra tik minusai, kad reikės rinktis tarp minuso ir pliuso. Matau S.Skvernelio pliusus ir, manau, kad jis nėra pats blogiausias premjeras. Stengiuosi būti objektyvus. Kas gali būti sunkiausia S.Skverneliui? Jis iš tikrųjų stengiasi daryti reformą. Aš nebūtinai sutinku ir matau daug kai kurioms reformoms nepritariančių žmonių, bet yra viena konceptuali problema. Esu dėstęs tokį kursą - pokyčių valdymas. Jame sakoma, kad jeigu būsite įmonės vadovas, ministras ar pan. ir jums reikės įvykdyti pokytį, žinokite, kad už tai negausite jokių pliusų, jokių pagyrimų, bus labai sunku. Visi nustebdavo - kodėl? Darant teigiamą pokytį, dėl kurio ir pats sutinki, kad jis yra teigiamas, yra sunku įveikti pasipriešinimą. Vis tiek bus kažkas, kas tau netinka, nes reikia keisti įprotį, kažkam apsunkinti, kažkam skirti laiką ir pan. Atsiras būtinai nenumatytų kliūčių, gal, pvz., skausmas ar dar kažkas. Čia kalbama apie asmenį. O pabandykime keisti visoje valstybėje. Štai pensijų reforma. Kad ir ką darysi, vis tiek bus kritikos. Dabartinė mokesčių ir pensijų reforma, mano požiūriu, yra liberali. Ji orientuota maždaug į Airijos pavyzdį, kad būtų galimybė prikviesti daugiau investicijų. Liberaliai mąstantys žmonės galėtų pritarti, bet tie žmonės, kurie nori daugiau socialinių garantijų, kurie norėtų daugiau pinigų perskirstyti per valstybės biudžetą, jie aiškiai turėtų pasijausti nuskriausti, jie tikrai turėtų būti nepatenkinti ir kritikuoti. Daryk priešingą reformą - didink mokesčius, įvesk progresyvinius, daugiau perskirstyk, tuomet liberaliai mąstantys žmonės kritikuos ir bus nepatenkinti. Premjeras ar ministras, kuris vykdo reformas, gaus kritikos už bet kokį žingsnį. Kitaip yra neįmanoma.

S.Skverneliui yra pliusas, kad jis yra premjeras, kad jis yra matomas, stebimas, nuolat yra televizijoje. Kitiems kandidatams dar reikia pagalvoti, ką padaryti, kaip pasielgti, kad patektų į eterį. O premjerui nieko nereikia daryti, nes visi įvykiai jį padaro matomą. Čia jau yra pliusas ir pranašumas prieš kitus kandidatus. Bet tie darbai ir reformos - nebūtinai pliusai. Žmonės yra labai skirtingi, vieni vienaip supranta reiškinius, kiti - kitaip.

Atsakant į jūsų klausimą dėl ministrų, bent vieną jų - švietimo ministrę - tikrai reikėjo keisti anksčiau. Ministrė akivaizdžiai nesusidorojo su pareigomis, nemokėjo derėtis, nes konfliktai ir krizės yra visai kitaip sprendžiami, o ji tokio gebėjimo neturėjo.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas, Artūrai, jūs - pozicijos atstovas, jūsų partija rinkimuose rems premjerą. Kaip S.Skvernelio perspektyvos atrodo žiūrint jūsų akimis?

A.SKARDŽIUS: Pirmiausia, reikėtų pasakyti, kad Socialdemokratų darbo partija, frakcija, kuriai aš atstovauju, sudėjo didelę auką ant politinio aukuro, kad ši koalicija išliktų. Opozicinės jėgos ją bandė sugriauti persiviliodamos socialdemokratus, tikriausiai čia ir prezidentės institucija nemažai nuveikė. Mes, matydami ryžtingą Vyriausybės komandą, premjero veiksmus ir ambicingus tikslus, tikėjome, kad esmines reformas galima įvykdyti. Čia, kaip versle ar vadyboje, blogiausia - nieko nedaryti. Jeigu daugiau nei pusė sprendimų pasiteisina, versle tai yra sėkmė. Taip yra ir politikoje. Blogiausia yra trypčioti vietoje, kalbėti ir nieko nedaryti. Aš tikrai nesutinku su kai kuriomis reformomis, pavyzdžiui, su Žemės ūkio ministerijos iškėlimu. Kiekviena reforma turi būti pamatuota, turi būti naudos kaštų analizė. Jeigu grįžtumėm prie dvejų Vyriausybės darbo metų... Tas laikotarpis buvo ypatingai trumpas, nes kol susiformavo Vyriausybė, kol buvo paruošta programa, kol pradėjo dirbti. Darbas vyko, nors nuolat į Vyriausybės ratus buvo kaišomi pagaliai, dirbta neturint tvirtos struktūros, viešosios nuomonės formuotojų, kurie, deja, žaidžia su dešiniosiomis opozicinėmis jėgomis - turiu galvoje nacionalinį transliuotoją ir visą eilę žiniasklaidos priemonių, registruotų užsienyje. Daugiau nei pusė Vyriausybės sprendimų yra pasiteisinę ir, mano nuomone, tai yra geras rezultatas. Premjerui tai yra pakankamas pagrindas sėkmingai startuoti prezidento rinkimuose. Pas mus, deja, tokia konstitucinė svertų sistema ir konstitucinės galios sudėliotos tarp Vyriausybės, parlamento ir Prezidento institucijos taip, kad būtent į tas sritis, kurios turi užtikrinti teisingumą - teismus, specialiąsias tarnybas, Valstybės saugumo departamentą ir kitas labai svarbias institucijas - pareigūnus atrenka prezidentė. Parlamentas juos tvirtina arba netvirtina. O kai reikia pareikalauti atsakomybės, kaip matome po didelio korupcinio skandalo teismuose, reikalauti nebėra kam ir iš ko. Šiuo atveju, premjeras, tapęs prezidentu, gautų stipresnes ir didesnes galias, o dar turėdamas daugumą bent ateinančius dvejus metus leistų užtikrintai žengti naujos reformos ir programos įgyvendinimo link. Tai būtų pozityvus žingsnis ir jis nėra vienintelis. Manau, ponas Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, kandidatavę antrai kadencijai, žiūrint iš prezidentinių pozicijų, tikrai išnaudojo visas prezidentines galias tam, kad būtų matomi. Jeigu rinkimai pasibaigtų premjerui nelaimėjus prezidento posto, tai vis vien būtų padarytas didelis įdirbis: visuomenė būtų išgirsta, o dveji metai dar gana ilgas laiko tarpas, per kurį galima tuos visuomenės lūkesčius, pakoregavus tam tikrus Vyriausybės ir parlamento sprendimus, įgyvendinti.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Skirmantai, „valstiečių-žaliųjų“ programa buvo labai gera tiek organizacine prasme, tiek ideologija. Buvo padaryti tyrimai, kokie yra gyventojų lūkesčiai, programoje sudėtos visos nuostatos, bet ne visi pažadai buvo ištesėti. Man atrodo, kad buvo pasižadėta daug daugiau nei buvo galima. Pirmosios „kregždės“ - savivaldos rinkimai. Paskutiniai rinkimai parodė, kad ten, kur „valstiečiai“ anksčiau laimėjo daug, gavo tik 2 vietas iš 25. Savivaldos rinkimuose „valstiečių“ lūkesčiai nepasiteisino, tad ar nepasikartos šitai per prezidento rinkimus?

S.MALINAUSKAS:
Dėl pažadų. Ši Vyriausybė žiniasklaidos palaikymo nelabai turi. Bet net ir tie, kurie nepalaiko, objektyviai žiūri, kiek tų pažadų įvykdyta. Kalbama apie 85 proc. Kai kas po rinkimų sakė, kad jūs kai kurių pažadų geriau nevykdykite, nes tikrai nudegsite, žmonės nesupras. Bet tie pažadai vis tiek buvo vykdomi. Savivaldos rinkimai tikrai buvo specifiniai. Aš matau, kad „valstiečiai-žalieji“ buvo labiausiai augusi politinė jėga nuo prieš tai vykusių rinkimų. Bet yra vienas labai paprastas dalykas - ekonomika auga, sukrėtimų didelių nėra, jeigu merai neblogai tvarkosi savivaldoje, žmonės parodo, kad didelių pokyčių nenori. Kažkur tie pokyčiai vyksta. Artėjantiems rinkimams mes esame pasiruošę, dabar mes stebime esamą situaciją, formuojamą nuomonę. Pažiūrėsime, kokia situacija bus gegužės 12 dieną. Jeigu S.Skvernelis būtų nekandidatavęs, o pasirinkęs labai saugų variantą - dirbti ministru pirmininku... Tokių pasirinkimų Lietuvos istorijoje yra darę ministrai pirmininkai ir ne vienas aukštus reitingus turintys politikai. Jie sunkiai pabaigdavo, nes tu iškrenti iš tų žmonių, iš tų lyderių rato, kuriais žmonės tiki ir pasitiki, tu tiesiog nesuteiki alternatyvos. Rinkimai be S.Skvernelio šiandien atrodytų kaip pasirinkimas iš dviejų dešinės kandidatų. Jeigu yra visiškai aišku, kaip žmogus elgiasi priiminėdamas sprendimus Vyriausybėje, nesuprantu, kaip niekam jokių klausimų nekelia G.Nausėda. Juk tai yra žmogus, kuris visą gyvenimą dirbo su viešaisiais ryšiais, buvo patarėjas komerciniame banke. Buvo žmogus, iš kurio lūpų skambėjo frazės: „Jeigu esi neturtingas, esi pats kaltas“, „Verslas neturi rūpintis socialinėmis problemomis, jis turi rūpintis didesniu pelnu“ ir t.t. Šiuo metu man yra keista, kad Ingrida su Gitanu nediskutuoja aktyviau. Toks jausmas, kad tas tandemas yra linkęs vienas kitą geriau girti. Žmonės turi suprasti, už ką balsuoja ir ką renkasi.

Prezidentas turi tikrai ribotas galias, kai kalba eina apie įstatymų leidybą, jei jis neturi palaikymo Seime. Bet prezidento galiose yra du ypač svarbūs dalykai: jei mes kalbame apie skaidrumą ir korupciją, t.y. tarnybos. Antras dalykas - prezidentas turi labai daug stabdžių savo rankose. Pavyzdžiui, tu gali netvirtinti ministrų, tu gali vetuoti įstatymus, sukurti labai ilgą procesą. Kita vertus, tu turi viešumą.

Man yra šiek tiek neramu, pamatysime, kaip bus gegužės mėnesį. S.Skverneliui, žinoma, kad atsirūgs, ką ji padarė gero ir blogo, kas buvo padaryta ir Vyriausybėje, ir savivaldoje, ir Seime. Bet man džiugu dėl vieno dalyko - vis dėlto visi tyrimai ir apklausos rodo, kad ši Vyriausybė net ir šiuo metu iš visų buvusių trijų Vyriausybių yra vertinama žmonių kaip geriausia. Žmonės mato, pamatysime, kaip tai atsilieps rinkimuose.

G.JAKAVONIS: Vis dėlto norėčiau priminti, kad jeigu konservatoriai visam laikui sau ant kaktos turi užrašą „Williams“, tai „valstiečiai-žalieji“ užsirašė visam laikui „Urėdijų reforma“ ir „Lietuvos geležinkeliai“. Dar galime paminėti ir sveikatos apsaugos ministrą, nes teko girdėti, ką apie jį kalba pagyvenę žmonės. Kaip rinkimus galėtų paveikti šitie dalykai?

A.PAULAUSKAS:
Dėl geležinkelių pasakyčiau taip: pas mus pirmiausia sukuria kokią istoriją, kad visi yra korumpuoti ir visi yra nusikaltėliai, kad daugiau kentėti nebegalima ir reikia tą širšių lizdą išnaikinti. Paskui, tuo prisidengus, yra pakeičiami vadovai ir viskas toliau vyksta taip, kaip vyko. Lauki, kur čia bus ta „Temidės ranka“, kada visi tie korumpuotieji bus nuteisti arba bent įvardyta, ką jie darė, bet nieko nevyksta. Akivaizdu, kad visi šie rūkai ir miglos buvo reikalingi pakeisti vadovams. Geležinkelių reforma - tik vadovų pakeitimas. Tenka susitikti žmones iš vidaus, iš pačių „Lietuvos geležinkelių“. Jie sako, kad teisininkų nėra, o tam tikrai problemai spręsti teisininkus samdo, nes išvaryta pusė žmonių, kurie nieko blogo nebuvo padarę. Akivaizdu, kad tiesiog reikėjo pakeisti vadovus, kurie buvo iš nepalankių partijų. Ar vieni būtų atėję į valdžią, ar kiti, padariniai būtų buvę tokie patys, nes reikėjo geležinkelius paimti į savo rankas.

Kalbant apie urėdijas... Teko šiek tiek dirbti aplinkos ministru, puikiai žinau miškų valdymo sistemą. Iš tikrųjų, ta valdymo sistema jau buvo pribrendusi. Netgi man dirbant buvome užsakę studiją, kuri vėliau buvo atlikta, tik jau nebuvo laiko pradėti įgyvendinti tas reformas. Buvo pasakyta, kad urėdijų Lietuvoje yra per daug, reikėtų jų skaičių sumažinti, kad pagerintume urėdijų ekonominius rodiklius. Tą reikėjo padaryti, bet atsitiko taip, kas man visai nepatiko. Vėl urėdijų vadovai, girininkai buvo paversti vagimis, buvo pakelta korupcijos korta. Aš, kaip teisininkas, visuomet laukiu rezultatų - tai kur tos bylos? Kur kalti žmonės? Juk vagys turi sėdėti kalėjime arba bent jau turi būti nubausti. Kiek teko teirautis, nėra jokių bylų ir jokių sprendimų. Man nepatinka, kad mes devalvuojame ir kovą su korupcija. Nereikia visur, kur jau pribrendę sprendimai, kišti korupcijos kortos, nes žmonės vėliau netikės ir nepasitikės. Pas mus į energetiką, miškų valdymą, geležinkelius yra deleguojami ne tų profesijų žmonės - ar buvę bankininkai, ar buvę teisininkai ir pan. Dabar taip pat vadovauja žmonės, kurie su miškais visai nebuvo susiję. Manau, kad miškų valdymas ir kontrolė yra miškininko darbas. Tuo labiau kad aš pažįstu tą bendruomenę. Tai yra išsilavinę, labai patriotiški žmonės, mylintys gamtą. Ne su vienu esu bendravęs ir kai matau, kad tie žmonės yra išvaryti iš darbo, manau, kad jie yra tikrai nenusipelnę tokio požiūrio ir dar išvadinti vagimis. Tose reformose visuomet trūksta žmogiškumo ir aiškumo.

G.JAKAVONIS: Ką jūs manote, Kęstuti?


K.MASIULIS: Pritariu minčiai, kad G.Nausėda yra didžiausias anonimas tarp šių kandidatų. Mažiausiai pažįstamas. Tačiau tame yra ir jo didžiausias pranašumas. Ilgai politikoje gyvenantys žmonės įgauna priešų, jie dalyvauja mūšiuose, turi daug sužeidimų ir daug visokiausių jiems lipinamų etikečių. Taip kaip jūs man ir konservatoriams lipinate etiketę „Williams“. Gal mes visai niekuo dėti. Liberalams galime lipinti Eligijų Masiulį, bet gal daugelis jų irgi visai niekuo dėti. Man nepatinka kolektyvinė atsakomybė. Aš visuomet sakau, kad visose partijose yra daug puikių žmonių, pas „valstiečius“ taip pat, pas mus irgi. Bet bus ir pašlemėkų arba silpnų žmonių. Taip yra visur. Reikia suprasti, kad visos skaudžios klaidos mus ugdo ir stiprina.

G.Nausėda nedalyvavo jokiuose sprendimuose, todėl jam negali prikabinti neigiamos etiketės, jis neturi „Williams“ ar kokios kitos kolektyvinės atsakomybės. Čia yra jo pranašumas ir didžiausias pavojus. Kalbant apie S.Skvernelį, teisingai buvo pasakyta, kad bet kokia reforma visuomet turės dvi puses. Aišku, bus nepatenkintų, nuskriaustų ir teigiančių, kad viską reikėjo daryti ne taip. Prie šio stalo yra tekę diskutuoti apie ligoninių reformą. Mano gimtojoje Kelmėje jau yra bent pora ligoninių uždaryta. Kodėl reikėjo uždaryti ir prijungti prie Šiaulių? Šiauliai visuomet galanda tą peilį, bet iškart prarasta 60 darbo vietų. Ką šiems žmonėms daryti? Antras priekaištas būtų - socialinio jautrumo stoka. Trečia problema - švietimas. Labai daug mokytojų, sistema neefektyvi ir tuo pačiu per mažai finansuojama. Mokyklų tinklas yra padrikas, kokybės požiūriu mes labai stipriai atsiliekame, Europoje esame kritikuojami. Tas pat yra su ligoninėmis. Vis sunkiau tampa žmogui patekti pas mediką, eilės didėja. Šios temos žmogui skausmingiausios. Todėl, manau, geriausia, kai premjerai neina į rinkimus, nes, atlikęs reformas, būsi atlaikęs daug kritikos, pažeistas ir „sušaudytas“.

A.PAULAUSKAS:
Turiu vieną pastabą dėl G.Nausėdos. Jis neiššoko kaip Pilypas iš kanapių. Kažkokia grupė žmonių nusprendė, kad jis gali eiti. Klausimas - kaip jis atsirado reitinguose? Reitinguose atsirado apie 2007 m. kaip banko spaudos atstovas. Kodėl jį reikia reitinguoti? Po truputį buvo formuojama nuomonė, duodama jam eterio ir t.t. Jis neatsirado iš niekur, visą dešimtmetį buvo veikiama, buvo nuosekliai kuriamas jo įvaizdis.

S.MALINAUSKAS: Kiekvieną darbą, jei pradedi daryti, gali kritikuoti ir gali labai skirtingai vertinti. Kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“ galima pasižiūrėti, kokius dividendus jie mokėdavo anksčiau valstybei ir kokius moka dabar, kaip atrodo pats valdymo skaidrumas, ką galima sužinoti ir ko ne. Man teko kalbėti su tarnybomis. Jos atvirai sakydavo: akivaizdu, jog tu nepastatysi visur STT pareigūno prie žmogaus, kuris vertina kokią nors medžio rūšį ir pan. Kokie nuostoliai valstybei, pakanka pažiūrėti į žmones, kurie vadovavo toms 42 urėdijoms ir dabar vienos urėdijos mokamus dividendus. Klausimų visada bus. Daug kas kaltino S.Skvernelį, kad jis ateina tirti kitų, bet vėliau ateis kiti ir tirs jį patį. Jeigu žinai, kad kažkas ateis ir pradės smarkiai purtyti, tu nevogsi. Bet jei žinai, kad keisis valdžios ir tavęs niekas neliečia, tada galima piktnaudžiauti.

Mes kalbame apie G.Nausėdą, I.Šimonytę ir S.Skvernelį. Jie yra labai skirtingi. S.Skverneliui rinkimuose bus nelengva. Jis turi tam tikrų privalumų ir tam tikrų minusų. Problema, mano nuomone, ir didysis iššūkis žmonėms bus ne atskirti, kas yra S.Skvernelis ar I. Šimonytė. Problema bus suprasti, ką jis renkasi, kas stovi už kandidatų, kokios bus komandos ir su kokia darbotvarke tie žmonės ateina.

Kuo rizikuoja S.Skvernelis? Jeigu premjero surinktų balsų skaičius būtų labai mažas, kiltų klausimas, ar Tauta pasitiki savo ministru pirmininku. Jeigu tas skaičius bus didesnis nei dabar rodo kai kurios apklausos, bus realiai galima pasakyti, kad tie darbai vis dėlto buvo įvertinti.

Diskusijos filmuotą medžiagą rasite čia.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s