respublika.lt

Signataras Algirdas Kumža: Ilgimės tų laikų, bet tikrai ne anos santvarkos

(0)
Publikuota: 2020 kovo 07 15:01:43, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 7 nuotr.
Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas Algirdas Kumža. Stasio Žumbio nuotr.

„Dėkui, kad mane prisiminėte, - ištarė Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas Algirdas Kumža, kai jam paskambinau. O aš apsidžiaugiau, kad visada užimtas A.Kumža rado man laiko. 2005-2008 metais jis buvo Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje, o dabar keliauja, kopia į kalnus, rašo knygas ir moko žmones įsisavinti korėjiečių specialaus kvėpavimo, meditacijos ir kovos menų sistemą, vadinamą Kuksando. Signataras yra pirmasis Kuksando meistras Lietuvoje. Tačiau jis vis dar puikiai prisimena tą dieną, kai Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salėje ištarė savo lemtingąjį „už“ , balsavo už Nepriklausomą Lietuvą.

 

„Atėjome visi į Aukščiausiąją Tarybą su labai aiškiu mandatu, - prisimena A.Kumža. - Visi rinkėjai aiškiai pasakė, kad Lietuvos Nepriklausomybė turi būti atkurta. Tik vieni deputatai dar sakė - neskubėkime, pasižiūrėkime į Vytautą Landsbergį, į Algirdą Brazauską.

Bet ėjimas į Kovo 11-ąją buvo labai įspūdingas. 1988 metais pirmieji mitingai buvo dar negausūs, žmonės dar išsigandę. Bijojo, kad tarp jų yra saugumiečių, kas nors saugumui įskųs. O paskui žmonės įsidrąsino ir mitingai tapo masiški, išsiveržė kaip galingas cunamis Vingio parke, Katedros aikštėje. Rinkimai, vykę į tuo metu dar Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą iš tikrųjų buvo laisvi, nesumeluoti ir su didžiule konkurencija mano rinkimų apygardoje Telšiuose. Žmonės ir su nerimu manęs tada klausinėjo - o kodėl parduotuvių lentynos tuščios? Kodėl net kojinių negalima nusipirkti? O tuo metu per TSRS televizijos programą „Vremia“ - griaudėjo būgnai, trimitai, jog nieko tarybiniam žmogui netrūksta, lentynos nuo prekių gausos lūžta.“

- Prisimenu, kai kurių prekių, pavyzdžiui, lygintuvų, televizorių ir net apatinio trikotažo buvo galima įsigyti tik už talonus. Jų taip pat trūko. Žmonės laimėdavo burtų keliu arba per geras pažintis su profesinių sąjungų pirmininkais. Būtent jie būdavo talonų skirstytojai. Tačiau vis dar nepaliauju stebėtis, kodėl kai kurie mūsų piliečiai prisimena tuos laikus su nostalgija.


- Nostalgiją jaučia savo jaunystei. Kai esi jaunas, energija gerai cirkuliuoja, esi žvalus, daug svajoji apie princus ir princeses iš tolimų kraštų. Galbūt todėl ir ilgimės tų laikų, bet ne anos santvarkos. O jei anos santvarkos kažkas ilgisi, tai kažkas su tuo žmogumi yra negerai arba kažkas labai smarkiai paskatina iš šono. Būkime atviri - ir nepriteklių, ir neteisybių dabar yra pakankamai. Liūdesio gali būti. Bet jo būna visose santvarkose.

O kovo 11-osios diena, kai paskelbėme atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę, buvo labai šventiška. Sutikome ją su džiugesiu ir su nemažu nerimu. Raudonoji kariuomenė - jos tankai, tanketės, desantininkai dar buvo Lietuvoje. Nežinojome, koks bus kovo 12-osios rytas. Prisimenu, kovo 11-ąją, 23 valandą išsiskirstėme su tokiomis nuotaikomis ir rytą su tokiomis pačiomis nuotaikomis susitikome. Prisimenu, V.Landsbergio frazę: „Šįryt gražiai aušo“. Ne su parako kvapu ir dūmais. Vėliau, sausio 13-ąją, sulaukėme ir parako bei dūmų, tik, ačiū Dievui, kad mums buvo lemta išsaugoti Nepriklausomybę.

- Pasidomėjus jūsų biografija, atrodo, fortūna jums nepagailėjo nei nuotykių, nei smalsumo. Domitės ne tik politika, bet ir Rytų filosofinėmis sistemomis, rytietiška medicina. Ar šie pomėgiai atsirado tik po Kovo 11-osios?

- Ir iki to laiko man buvo įdomu gyventi, bet kovo 11-oji atvėrė naujas galimybes. Visada ir Rytais domėjausi, stengdavausi pagriebti žinių kiek įmanoma. Norėjau keliauti ir kažkodėl mane labai traukė diplomatija, derybų menas. Tik nebuvo kaip tas diplomatines svajones įgyvendinti. Nelaisvoje Lietuvoje nebuvo ir lietuviškos diplomatijos. Ji buvo Maskvoje. Juolab man, kaimo vaikui, buvo aišku, kad manęs į Maskvą diplomatijos mokytis niekas nepriims. Visi žinojome, kokio fizinio ir specialaus pasiruošimo reikia, kad nuskristum į Mėnulį, o kaip nulėkti į Tibetą, į Ameriką, net į Portugaliją ar Ispaniją? Žinojome, kad ten nenulėksime. Atsitrenksime į geležinę uždangą. Kovo 11-oji man atvėrė tuos kelius. Atradau naujų galimybių. Ir už mane daug jaunesni žmonės irgi gali laisvai keliauti. Tik jauni žmonės negali tokių galimybių su kuo nors palyginti, pasverti, nes nėra gyvenę už geležinės uždangos. O aš, pusę savo gyvenimo praleidęs už tos uždangos, galiu aiškiai palyginti. Nors irgi kažkas iš tų laikų jau užsimiršta. Kai žmogus vienaip galvojo, kitaip sakė, o dar kitaip darė.

- O aš prisimenu, kaip visa šeima skaitydavome žurnalą „Mokslas ir gyvenimas“. Nes jame bent kiek buvo galima sužinoti apie kitas šalis. Bent nuotraukose pamatyti Indiją, Kubą, Egiptą. Nieko tikro apie tuos kraštus nežinojome ir net nesvajojome juos aplankyti.


- Be abejo. Pavartykime seną vakarietiško žurnalo „National Geografic“ 1956-ųjų, mano gimimo metų, numerį. Reklamuojamas tiesioginis telefono ryšys tarp Amerikos ir Europos, elektronikos prietaisai, įvairios išmaniosios technologijos. O manęs, kai 1990 m. dalyvavau rinkimuose į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, žemaičiai klausė „A kudė tap y?. O kodėl anie, Vakarai, Antrąjį pasaulinį karą pralaimėjo, bet visko turi? O pas mus, nors karą laimėjome, net kojinių trūksta?“

- Ką palinkėtumėte jaunimui, kuris ne visada žino apie tokius Lietuvos istorijos įvykius? Girdėjau, kaip vienas pradinių klasių mokinukas per radiją pareiškė, kad sausio 13-ąją jo tėvelis gynė Eifelio bokštą!

- Visada bus tokių apsirikimų. Atsimenu, kai dirbau Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje, ambasados vairuotojas, vietos gyventojas, vežiojęs mane jau pusę metų, per kažkokį renginį atsistojo ir pareiškė: „aš didžiuojuosi, kad dirbu Latvijos ambasadoje!“ Tokių apsirikimų pasitaiko. Vairuotojas supainiojo valstybes, o vaikas - bokštus.

Aš manau, kad iš tikrųjų didingą šventę - atkurtos valstybės trisdešimtmetį reikia švęsti. Atsimenu, kaip daugiau nei prieš tris dešimtmečius eidavome į mitingus prieš tankus, o dabar dėl vieno koronaviruso, sugebėjusio atbėgti iki Šiaulių, jau atšaukiami Kovo 11-osios renginiai. Reikia labai oriai švęsti. O jeigu namie ar širdyje truputį liūdna, reikia prisiminti, jog gyvenime būna visko. Ne tik saulėtų, bet ir apsiniaukusių dienų. Gyvenimas nėra tiesus ir lygus kaip autobanas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s