Seimas brokuoja ir protingas idėjasnuotraukos (11)

2020 spalio mėn. 15 d. 07:10:59 Perskaitė 3009

Ar žinojote, kad mobiliojo ryšio tiekėjas gali vienašališkai jums pakeisti kainas, nors sutartis dar nepasibaigusi? Ir visiškai teisėtai. Kitaip tariant, pasirašote sutartį, kad minutė kainuos centą, o tiekėjas gali sugalvoti, kad sutarčiai nepasibaigus ji kainuos 10 centų. Atsirado vieno piliečio peticija, kuria siūloma tokį absurdą panaikinti, tačiau Seimas nusprendė, kad racionalų piliečio siūlymą reikia atmesti.

 

Parlamentas tokį sprendimą priėmė Seimo Peticijų komisijos siūlymu. Pastaroji rekomendavo atmesti piliečio M.L. peticijoje pateiktą reikalavimą pakeisti Elektroninių ryšių įstatymą, numatant, kad mobiliojo ryšio tiekėjas vienašališkai negali keisti vartotojui nustatytų kainų. Dažniausiai peticijos būna išbrokuojamos, nes būna surašytos netinkamai, kitaip tariant, neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų, nebūna nuorodų, kokį teisės aktą siūloma tobulinti ir t.t. Šis atvejis - ne toks, peticija - kuo taisyklingiausia. Tačiau politikams neįtiko jos turinys.

Pasak Seimo Peticijų komisijos pirmininko Petro Čimbaro, nuspręsta atsižvelgti į Teisingumo ministerijos prašymą esamos situacijos nekeisti.

„Ai, prisiminiau. Komisija atmetė, nes atsižvelgė į Teisingumo ministerijos nuomonę, kad siūlymas yra nepagrįstas, nes Ryšių reguliavimo tarnybos vadovo įsakyme nurodyta, jog paslaugų teikėjas turi teisę keisti paslaugų kainas, jei tai yra numatyta paslaugų teikimo sutartyje ar paslaugų teikėjo paslaugų teikimo taisyklėse", - „Vakaro žinioms" sakė parlamentaras.

Negi įsakymas - šventa karvė ir jo negalima pakeisti? Pasirodo, bent jau šito - ne, nes, anot Teisingumo ministerijos, tai prieštarautų ES direktyvai. Joje nurodyta: valstybės narės turi užtikrinti, jog tiekėjai galėtų vienašališkai keisti sutarties sąlygas. Tačiau abonentai tokiu atveju turėtų teisę be nuobaudų nutraukti sutartį. Abonentams iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, tinkamai pranešama apie numatomus tokius pakeitimus ir kartu pranešama apie jų teisę be nuobaudų nutraukti tokią sutartį, jei naujos sąlygos jiems nepriimtinos.

Be to, anot P.Čimbaro, vartotojas, nesutinkantis su sutarties sąlygų pakeitimu, tokį sprendimą gali ginčyti Ryšių reguliavimo tarnybai, tačiau kas norės tam gaišti laiką? Na, tada, pasak politiko, galima paprasčiausiai pakeisti tiekėją.

Bet ar būtų logiška, jei tokia nuostata galiotų ir kituose sektoriuose? Pavyzdžiui, išsimokėtinai perkate automobilį, prie jo priprantate, į jį investuojate pinigų ir po to automobilio pardavėjas vienašališkai pakelia kainą?

„Na, apie tai nieko negaliu pasakyti, peticijos apie tai nesame gavę", - sakė P.Čimbaras.

Beje, pasak jo, nors peticijų gaunama labai daug, tik vienetai jų virsta teisės aktų projektais, o teisės aktais - dar mažiau. Anot P.Čimbaro, visuomenė dažnai nesupranta, kas yra peticija, tą jis „Vakaro žinioms" yra ne kartą akcentavęs.

„Peticija vadinamas viešas raginimas, pavyzdžiui, išreikšti nepasitikėjimą Petru Čimbaru ir dėl to surenkami parašai. Tačiau tai neturėtų jokios juridinės galios. Bet yra ir peticijų, turinčių juridinę galią, nes visuomenė turi turėti teisę dalyvauti teisės aktų keitime. Pavyzdžiui, jūs norite, kad alkoholis būtų pardavinėjamas nuo vidurnakčio. Tokią peticiją galima teikti, nurodant, kokio įstatymo kokio konkrečiai straipsnio dalį reikėtų keisti. Tačiau jei jūs pateiksite peticiją, kad nenorite atiduoti skolos bankui, tokia peticija nebus pripažinta peticija, jei nebus nurodyta, kokį įstatymą dėl to reikėtų keisti. Kitaip tariant, pavyzdžiui, kokio nors įstatymo 58 straipsnyje rašoma, kad skolą būtina grąžinti. Jūs, nenorėdamas grąžinti, turite pateikti peticiją, siūlančią straipsnį papildyti antru punktu, kad skolos grąžinti neprivaloma", - paaiškino P.Čimbaras.

Pasak parlamentaro, šių niuansų peticijų pateikėjai dažniausiai nežino, todėl per 7 jo vadovavimo komisijai metus tik kelios peticijos virto teisės aktais, patvirtintais Seimo. Dažniausiai tie pakeitimai būna ne itin reikšmingi - pavyzdžiui, dėl kokios nors dienos paskelbimo atmintina. O reikšmingiausia peticija, virtusi įteisintu projektu, buvo susijusi su siūlymu motinystės išmokas grąžinti į ikikrizinį lygį.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net