Regina MUSNECKIENĖ: Apmokestins bakūžę samanotą?

Suprantama, prabangius būstus turi dažniausia ne iš kelmo spirti gudručiai. Daugelis jų sugeba apeiti įstatymus. Todėl paprasčiausias būdas apmokestinti tiek atokiame kaimelyje gyvenančių Marijonos ir Juozapo beveik šimto metų senumo bakūžę, ar ankštą jų vaikų chruščiovinį butuką, tiek milijonieriaus dvarą kur nors Vilniaus pakraštyje ar prabangų butą senamiestyje. Pastarajam bus ne taip skaudu, nes apmokestinti - visi.

Taigi, nežmoniškos infliacijos į ožio ragą jau ir taip riečiamiems tautiečiams mūsų išrinktieji patiktukai parengė dar vieną siurprizą. „Dovanėlę" išvyniosime 2025 metų kovo pirmąją, kai šioji Vyriausybė jau bus papusčiusi padus. Nors Seimo dauguma tikina atėjusi bent porai kadencijų, vargu, ar tauta patikės savo kuprą senam ir skaudžiam botagui. Veikiau ieškos naujo ir švelnesnio...

Tad senas-naujas mokestis tarsi mina porinkiminiame mūšio lauke virs galvos skausmu naujai valdžiai ir, žinoma, gyventojams, kurie per kelerius metus jau bus pamiršę kas ir kodėl tą mokestį įvedė. Kaltins naująją valdžią.

Siūlymą pateikusi ir kaip didžiausią gėrį pristačiusi finansų ministrė gyventojus guodžia. Esą nekilnojamojo turto mokestis bus tik simbolinis - 10 - 12 eurų per metus. Ir mokėti jį reikės tik po trejų metų. (Čia tas pats kaip skatinimas skolintis už dideles palūkanas - imkit dabar, o mokėti pradėkite po pusės metų.)

Ministrė pažeria ir daugiau gėrio, kuriuo bus apipiltas žmogus po mokesčio įvedimo. Mat, už nekilnojamąjį turtą surinkti pinigai liks savivaldybėms. Savivaldybės taps savarankiškesnės, turės daugiau tvarių pajamų šaltinių, tad galės daugiau skolintis įgyvendindamos įvairius projektus.

Be to, pačios savivaldybių tarybos nustatys mokesčio tarifą ir lengvatas kai kurioms gyventojų grupėms.

Vyriausybės tikinimu, šis socialiai teisingas, europietiškas mokestis atvėsins šiuo metu perkaitusią nekilnojamojo turto rinką. Kainų burbulas sprogs. Tuomet būstas bus lengviau įperkamas jaunoms šeimoms.

Gerumo iš to mokesčio tiek daug - nors apsiverk iš džiaugsmo.

Deja, gyventojui kiekvienas naujas mokestis - tai pinigai iškeliaujantys iš jo piniginės. Gal net paskutiniai eurai, už kuriuos ketino pirkti būtiniausių vaistų ar išsimaitinti savaitę, likusią iki pensijos ar algos.

Nepralobs iš to mokesčio ir savivaldybės, nes už visus savivaldybės nekilnojamojo turto objektus taip pat turės mokėti nekilnojamojo turto mokestį. O tų objektų - ne tiek ir mažai.

Nemažės ir atotrūkis tarp didžiųjų miestų bei regionų. Didmiesčiuose gyventojų - daugiau. Vadinasi, daugiau ir būstų. Be to, jų vertė - didesnė nei regionuose. Mokesčio bus surinkta daugiau. Regionuose ir kaimuose - būstas pigesnis, gyventojų - mažiau. Neužkaišys visų biudžeto skylių ir nekilnojamojo turto mokestis.

Juo labiau, kad visiškai neaišku, koks tas mokestis bus. Vienur tvirtinama, kad trys šimtosios, kitur - jog trys dešimtosios procento nuo turto vertės. Kaip jis bus apskaičiuojamas? Pagal kokius kriterijus nustatoma turto vertė? Žemės mokestis, kuriam prilyginamas ir nekilnojamojo turto mokestis, nustatomas pagal žemės našumo balą ir turimų hektarų skaičių. Čia viskas aišku.

O kaip būsto vertę nustatys deklaracijas pateikdama Valstybinė mokesčių inspekcija?

Juk jos darbuotojai nevaikščios po gyventojų namus ir netikrins, kokios būklės iš tiesų yra nekilnojamas turtas. Gal su europiniu remontu? O gal tik su grįsta asla? Tai iš kokių lubų nuleistas finansų ministrės komentaruose spaudai minimas skaičius 10 - 12 eurų?

Tiesa, kituose šaltiniuose jau teigiama, kad vidutinis mokestis bus 13,5 euro. Vilniaus senamiestyje gyvenantis žmogus gali sumokėti ir per šimtą eurų per metus. Bet Vilniaus miegamajame rajone kaip pavyzdys pateikiamas butas už 55 tūkstančius eurų. Už tokį esą per metus reikėtų sumokėti apie 17 eurų nekilnojamojo turto mokesčio. Neįsivaizduoju kaip būtų galima rasti būstą Vilniuje už 55 tūkstančius eurų. Tiek kainuoja normalesnis butas jau Šiauliuose, o prabangesnis - Kelmėje.

O jeigu mokestis iš tiesų bus toks simbolinis, ar apsimokės jo administravimo kaštai?

Taigi, nežinomųjų labai daug. Viskas galutinai paaiškės, kai po trejų metų iš blizgaus popieriaus išpakuosime valdžios mums parengtą „dovanėlę".

Dabar aišku tik viena - dabartinė valdžiukė nusirašinėja įstatymus ir tvarkas iš kitų turtingesniųjų ir pažangesniųjų Europos valstybių lyg būtų mokinys iš paskutiniojo suolo, kuris žiūri per petį, ką savo sąsiuvinyje rašo pirmūnas. Atrodo, padarys taip kaip Vokietija, Prancūzija ar Italija - ir Lietuva bus turtingesnė, pažangesnė, laimingesnė.

Nieko panašaus. Kiekvienos šalies skirtinga istorija, skirtinga finansinė situacija, skirtingas žmonių mentalitetas. Pavyzdžiui, Vokietijoje tik kiek daugiau nei pusė žmonių turi savą būstą. Kiti nuomojasi. Ne vien todėl, kad nekilnojamasis turtas ten brangus. Jeigu turi darbą ir uždirbi bent porą tūkstančių eurų į rankas, be problemų gausi banko paskolą su labai mažomis nė procento nesiekiančiomis palūkanomis.

Bet žmonės baidosi nekilnojamojo turto mokesčio, kuris tikrai - nemažas. Be to, niekuomet negausi socialinės pašalpos, jeigu turi nekilnojamojo turto. Trečia priežastis - žmonės neprisiriša prie vienos vietos. Važiuoja gyventi ten, kur yra darbas.

Tuo tarpu Lietuvos jaunimas iš visų jėgų stengsis įsigyti savo būstą. Sako, jog pigiau mokėti bankui negu nuomotis. Be to, savo namuose gali šeimininkauti kaip tinkamas, geriau jį prižiūrėti. Ir tai yra tvaresnis, brandesnis sprendimas negu gerovės išlepintų Europos senbuvių piliečių.

Tad tikinimas, jog įvedus nekilnojamojo turto mokestį, jaunimas lengviau įpirks būstus, nes būstai pigs, panašus į figos lapą, kuriuo bandoma pridengti įstatymo nuogumą.

Kur garantija, kad nekilnojamojo turto mokestis liks simbolinis? Svarbu žengti pirmą žingsnį. O po kelerių metų gal padidės tiek, jog iš tiesų eiliniam piliečiui neapsimokės pirkti savo būsto?

Vis daugiau nekilnojamojo turto atsidurs milijonus vartančių stambiųjų kapitalistų rankose. O nuomos kainos netruks atpirkti ir būsto vertę, ir nekilnojamojo turto mokesčius. Gal toks ir yra stambųjį kapitalą atstovaujančios šiandieninės valdžios tikslas?

O jeigu ir ne toks? Bet noras akistatoje su dar neregėta infliacija, kai brangsta šildymas, dujos, elektra, vanduo, o žmonėms darosi vis sunkiau išlaikyti savo būstą, kalbėti apie dar vieną papildomą mokestį lygu patyčioms ir mėgavimuisi tautos vargais.