1 nuotr.Vilniuje prisiregistravę apie 600 tūkstančių gyventojų. Dar apie 40 tūkstančių čia dirba ar mokosi neprisiregistravę. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija labai išsigando. Ko? Nelegalios emigracijos iš Meksikos? Ne. Išsigando, kad jei nutekėtų iš Astravo atominės radiacija, savivaldybė, nežinodama tikslaus Vilniuje esančių žmonių skaičiaus, gali pritrūkti ekstremaliam atvejui paruoštų paketų su maistu ir švariu vandeniu. Pavyzdžiui, atvykai iš Rykantų, Maišiagalos į sostinę savaitgalį pasižmonėti, o čia - pranešimas apie artėjančią radiaciją. Nieko gudriau nesugalvoji - tik veržtis prie Vilniaus savivaldybės administracijos, kad duotų avarinį maisto paketą.
Ar jūs tikite, kad kažkur Vilniuje sandėliuojama 600 000 paketų su maistu, o prie kiekvieno paketo dar pridėtas vienas ar du puslitriai švaraus vandens? Aš, pavyzdžiui, netikiu. Nes visi maisto produktai, netgi konservai, turi savo galiojimo laiką. Vaizdelis toks. Tarkime, Astravo atominė sprogs po 20 metų arba visai nesprogs. O Vilniaus savivaldybė per visą Astravo atominės eksploataciją atidarinėja, rūšiuoja, uždarinėja tuos nelemtuosius maisto paketus. Ir į butelius pilsto vis naują šviežią vandenį. Galvojame apie ateitį. Vilnius plečiasi. Sostinėje jau gyvena beveik milijonas vilniečių. O savivaldybės sizifai jau rūšiuoja, tikrina beveik milijoną maisto paketų ir vandens butelių. Jau laukte laukia, kad tas Astravas kuo greičiau susprogtų. Nes savivaldybė jau apsikasusi maisto paketais. Riestainiai dar tinka, o saliamio dešrai jau baigiasi terminas. Na, kada baigsis ta maisto rūšiavimo vergystė!
Tarkime, aš klystu. Kiekvieno vilniečio vienetui yra jau paruoštas maisto paketo ir vandens vienetas. Apskaičiuota, kiek vilniečių yra kūdikiai, maitinami mišinukais, košelėmis. Kiek vilniečių netoleruoja glitimo, yra diabetikai ir t.t. Tačiau visiškai netikiu, kad į mobiliuosius telefonus atskriejus SMS, jog Vilniaus mieste radiacijos kiekis viršija leistiną normą, vilniečiams labiausiai rūpės maisto paketai. Griebtų, ką rado savo šaldytuvuose. Sėstų į savo automobilius ir rautų iš Vilniaus į kaimo sodybas, uošvijas ar net Havajus. O savivaldybė, matyt, galvoja, jog daugiau nei pusmilijonis žmonių, išsigandę radiacijos, pirmiausiai tvarkingai išsirikiuotų prie savivaldybės, kad gautų maisto paketus. Ir tvarkingai evakuotųsi iš Vilniaus specialiai paruoštais autobusais.
Manau, jog būtų kitaip. Pirmasis autobusas išvažiuotų pustuštis, nes pirmieji įsėdusieji labai ragintų autobuso vairuotoją sprukti. Autobuse sėdėtų ir radiacijos išsigandusi autobuso vairuotojo šeima. Todėl išsigandęs vairuotojas ir be raginimo norėtų kuo greičiau iš Vilniaus išsprukti.
Antrajame autobuse sėdėtų visi, pavėlavę į pirmąjį autobusą kelias minutes. Todėl tiek įsiutę, kad trukdytų įlipti į antrąjį autobusą antrojo autobuso keleiviams. Tai būtų laimėjusių autobusas.
Trečiajame autobuse sėdėtų antrojo autobuso muštynių nubrozdintosios aukos. Pralaimėjusių autobusas. Su mėlynėmis, gumbais, bintais. Na, ir šiek tiek iš tikrai trečiojo autobuso kontingento. Labai džiūgaujančio, jog į vidų pateko neprilupti.
Nuo ketvirtojo, penktojo autobuso prasidėtų visiška anarchija. Kaip prieškovidinėje poliklinikoje prie šeimos gydytojo kabineto. Vieni klaustų, ar tavo eilė, parodyk numeriuką. O kiti sakytų, jog jam į autobusą reikia tik trumpam užsukti. Vieni rėktų - kviesiu policiją! Bet policija jau tykiai vėžintų iš radiacijos zonos savo šeimas. Nes tik labai naivus mano, jog ištikus visuotinei panikai, žmonių veiksmus galima kontroliuoti. Kontroliuok per visuotinę paniką save - ir tai bus sunkiai įgyvendinamas iššūkis.
Esu įsitikinusi, jog iš radiacijos sprunkančiuose autobusuose nevažiuotų nė vienas politikas. Visi jau būtų išdardėję iš Vilniaus savu transportu. Arba valstybiniu su švyturėliais. Dalis Seimo narių staiga prisimintų, jog už juos balsavo ne Vilnius, bet Skuodas, Rietavas ir t.t.
Kas būtų toliau? Tarkime, visi iš Vilniaus išdundėjo. Sostinė tuščia. Likę tik nemobilūs pensininkai, ligoniai. Na, ir kur Vilnius išdundėjo. Eiliniai Vilniaus gyventojai vargšiukai arba visai neišdundėtų, arba tik iki Vievio. Pėsčiomis. Su kalio jodido tablete kišenėje. O grietinėlė, turbūt, pasinaudojusi proga rautų į užsienius. Į egzilį. Iš Havajuose įsikūrusios Lietuvos Respublikos prezidentūros ragintų šalies piliečius protestuoti prieš Astravą. Kurti atitinkamus eilėraštukus. Rezistencinius. Staiga grietinėlė prisimintų, jog, labai susirūpinę savo kailiu, Turniškėse paliko Valdą Adamkų ir jo žmoną Almą. Na, kaip dėl tokio akibrokšto pasiteisins užsienyje? Ogi lengvai. Jiems netiko maisto paketas. Per daug kalorijų.
