respublika.lt
 

Lenkijai - milijardinis Lietuvos ieškinysnuotraukos (42)

2019 rugpjūčio mėn. 20 d. 13:53:00
Danas NAGELĖ

Trečiadienį Seimo Peticijų komisija rengia posėdį, kurio metu diskutuos dėl kone dešimties visuomenės iniciatyvų. Kai kurios jų - atskirų piliečių bandymai daryti įtaką teisės aktų pakeitimams, kurie būtų naudingi jiems asmeniškai, o kai kurie savo užmojais turėtų apstulbinti ne tik mus, bet ir visą pasaulį. Pavyzdžiui, viena peticija norima iš Lenkijos išsireikalauti kompensaciją už padarytą žalą okupavus Vilniaus kraštą. Jei peticijai kartais pritartų Seimas, Lietuvos ieškinys Lenkijai būtų 5 mlrd. eurų dydžio.

×
nuotr. 7 nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kol kas tikriausiai nežino, kad iš Andžejaus Dudos vadovaujamos Lenkijos kada nors galbūt galės pareikalauti 5 mlrd. eurų. EPA-Eltos nuotr.

 

Pirmas klausimas, kurį rytoj svarstys Peticijų komisija - dėl Leonido Maksimovo prašymo „Dėl Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto“. Prašymas intriguoja ne tik savo pavadinimu, bet ir turiniu.

„Pilietis nori, kad Seimas priimtų nuostatą, jog nuo 1919 metų Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą buvo daromi nusikaltimai žmonijai ir padaryta 5 mlrd. eurų žala. Tačiau pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kokius įstatymus reikia keisti, o teikiant peticiją tai yra privaloma. Pareiškėjas sako, kad lenkai mus okupavo 1919 m. ir privalo mums atlyginti 5 mlrd. eurų žalą. Būtų neblogai, tai - daugiau nei pusė metinio Lietuvos biudžeto“, - juokėsi Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras, atsisakęs ką nors plačiau komentuoti, nes to daryti jis neturi teisės, kol savo verdikto nepareiškė visa komisija.

Tačiau, anot politiko, „truputį kvepia absurdu“, nes nėra net paaiškinta, iš kur paimti tokie skaičiai. Be to, P.Čimbaras garantuoja, kad, priėmus tokį įstatymą, santykiai su Lenkija, švelniai tariant, nepagerėtų.

„Turiu visą medžiagą, tačiau kol nėra komisijos sprendimo, negaliu viešinti informacijos. Galiu tik bendrais bruožais pasakyti, kokie klausimai bus svarstomi. Štai viena iš peticijų - dėl vieno pareiškėjo kreipimosi, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis būtų pripažintas faktiniu Lietuvos valstybės vadovu, prašoma priimti atitinkamą konstitucinį įstatymą. Tegaliu pasakyti, kad žmogus nori mirusį teisės aktą paversti kūnu ir vėl jį numarinti. Toks būtų mano komentaras. Tai būtų teisė į neteisę. Kokia nauda iš to būtų profesoriui - ar tik garbė, ar ir prezidento renta ir panašiai - irgi negaliu komentuoti, kol neįvyko posėdis“, - „Vakaro žinioms“ sakė P.Čimbaras.

Komisiją pasiekė ir kelių pareiškėjų peticija „Dėl priemonių ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų“. Pasirodo, piliečiai nori, kad teisės aktais akcizai rūkalams būtų diferencijuojami pagal jų daromą žalą - juo didesnė žala, tuo didesni akcizai.

„Žala priklausytų nuo tabako gaminių stiprumo ir panašiai. Panašiai buvo teiktas siūlymas diferencijuoti ir narkotikus pagal jų žalą“, - priminė politikas.

Seimo nario teigimu, keistas yra ir siūlymas keisti Konstitucijos 7 bei 107 straipsnius, įrašant, kad negalima vogti, klastoti dokumentų.

„Tačiau nei Peticijų įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia teisės Peticijų komisijai siūlyti keisti Konstituciją“, - akcentavo P.Čimbaras.

Komisijos pirmininkas teigė, kad rytoj bus svarstomas ir vieno žmogaus siūlymas keisti vieną Civilinio kodekso nuostatą.

„Žmogus ar tai iš tėvo, ar tai iš mamos paveldėjo turtą su skolomis. Kai žmogus paveldi turtą, atsako ne tik už jį, bet ir už su turtu paveldėtas skolas. Pareiškėjas skolų neatidavė, todėl antstoliai jį iškrausto iš buto. Pareiškėjas siūlo nustatyti, kad skolą, paveldėtą su turtu, atiduoti nebūtų privaloma. Deja, per peticijų teisę žmonės dažnai nori išspręsti asmenines problemas. Maždaug 70 proc. peticijų yra susijusios su privačiais interesais“, - apgailestavo P.Čimbaras.

Politikas sako, kad dažnai žmonės, norėdami išspręsti asmenines problemas, piktnaudžiauja peticijų teise net nesuvokdami, kaip tos peticijos turi būti rengiamos.

„Tarkime, jūs esate pasiėmęs keliasdešimties tūkstančių eurų paskolą iš banko būstui pirkti ir nenorite jos atiduoti. Tačiau visuomenė dažnai nesupranta, kas yra peticija. Peticija vadinamas viešas raginimas, pavyzdžiui, išreikšti nepasitikėjimą Petru Čimbaru ir dėl to surenkami parašai. Tačiau tai neturėtų jokios juridinės galios. Bet yra ir peticijų, turinčių juridinę galią, nes visuomenė turi turėti teisę dalyvauti teisės aktų keitime. Pavyzdžiui, jūs norite, kad alkoholis būtų pardavinėjamas nuo vidurnakčio. Tokią peticiją galima teikti, nurodant, kokio įstatymo, kokio konkrečiai straipsnio dalį reikėtų keisti. Tačiau jei jūs pateiksite peticiją, kad nenorite atiduoti skolos bankui, tokia peticija nebus pripažinta peticija, jei nebus nurodyta, kokį įstatymą dėl to reikėtų keisti. Kitaip tariant, pavyzdžiui, kokio nors įstatymo 58 straipsnyje rašoma, kad skolą būtina grąžinti. Jūs, nenorėdamas grąžinti, turite pateikti peticiją, siūlančią straipsnį papildyti antru punktu, kad skolą grąžinti neprivaloma“, - paaiškino P.Čimbaras.

Pasak parlamentaro, šių niuansų peticijų pateikėjai dažniausiai nežino, todėl per 7 jo vadovavimo komisijai metus tik kelios peticijos virto teisės aktais, patvirtintais Seimo. Dažniausiai tie pakeitimai būna ne itin reikšmingi - pavyzdžiui, dėl kokios nors dienos paskelbimo atmintina. O reikšmingiausia peticija, virtusi įteisintu projektu, buvo susijusi su siūlymu motinystės išmokas grąžinti į ikikrizinį lygį.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (42)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SULAIKYTI: Vokietijoje areštuoti trys įtariami „Islamo valstybės“ grupuotės džihadistai, kurie, kaip įtariama, planavo surengti šioje šalyje kruviną išpuolį.
  • SULAIKĖ: Japonijos policija sulaikė septynis spėjamus kontrabandininkus, kurie, tyrėjų duomenimis, galėjo nelegaliai įvežti į šalį kelis šimtus kilogramų aukso už mažiausiai 4 milijardus jenų (apie 33 milijonus dolerių).
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar jau skiepijotės nuo gripo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar Lietuvoje ne per anksti pradedamas kalėdinis laikotarpis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

+5 +7 C

 

+10 +12 C

+6 +8 C

+9 +11 C

 

 +10 +12 C

3-6 m/s

6 m/s

 

4-7m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1041 PLN - 4.2737
RUB - 70.5319 CHF - 1.0972
GBP - 0.8574 NOK - 10.0910