respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Lenkams tuoj pavydėsim ir algųnuotraukos (23)

2019 rugsėjo mėn. 18 d. 07:03:00
Danas NAGELĖ

Visai gali būti, kad Lietuvos gyventojai į Lenkiją važiuos ne tik apsipirkti, bet ir dirbti, mat valdančioji kaimyninės šalies „Teisės ir teisingumo“ partija žada gerokai didesnius atlyginimus. Štai minimali alga bus kone dvigubai didesnė nei Lietuvoje. Tiesa, ekonomistas prof. Povilas Gylys tikisi, kad nepulsime emigruoti į Lenkiją, o gerovės valstybę imsime kurti pas save.

×
nuotr. 5 nuotr.
Visai gali būti, kad Lietuvos gyventojai į Lenkiją važiuos ne tik apsipirkti, bet ir dirbti. Stasio Žumbio nuotr.



Jei „Teisės ir teisingumo“ partija bus perrinkta, ji žada minimalią algą padidinti nuo 2250 iki 4000 zlotų arba nuo 520 iki 923 eurų (neatskaičius mokesčių). Lietuvoje minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių šiuo metu yra 555 eurai, kitąmet turėtų padidėti iki 607 eurų. Beje, Lenkijoje, panašu, užmojai gali būti įgyvendinti, mat politikai nebijo priiminėti verslui nepopuliarių sprendimų: pavyzdžiui, įvedė naujus mokesčius bankams bei didiesiems prekybos tinklams.

Ekonomisto, profesoriaus Povilo GYLIO komentaras:

„Ar į Lenkiją ims grįžti emigrantai, o gal Lietuvos gyventojai ims emigruoti į Lenkiją? Sunku pasakyti, nes kiekvienas reiškinys yra daugiabriaunis. Aš vis dėlto labiau norėčiau kalbėti apie gerovės valstybės kūrimą Lietuvoje. Jei gerovę pavyktų pakelti, tai norinčiųjų grįžti į Lenkiją ar Lietuvą gerokai padaugėtų.

Aš turiu paprastą gerovės valstybės apibrėžimą. Gerovės valstybės yra ten, kur yra daug gėrio ir mažai blogio. Ką reiškia gėris? Tai reiškia, kad žmonės gali gauti įvairių materialinių gėrybių, pakankamus finansus, pakankamus išteklius šeimai išlaikyti, kad valstybė turėtų pakankamai pinigų žmonėms gydyti, suteikti jiems išsilavinimą, badu nemarintų pensininkų. Aišku, tam reikia išteklių ir greitai visa tai nepadaroma, nes iš tikrųjų procesas yra labai komplikuotas. Bet visų pirma reikia rimtos, išsamios diskusijos.

Prezidento Gitano Nausėdos pirminiame planelyje kalbama, kad socialinei apsaugai papildomai bus skirta 100 mln. eurų, kad bus atstatytas neapmokestinamų pajamų dydis. Manau, kad ten, kur minimalios pajamos yra apmokamos, tokių valstybių negali vadinti gerovės valstybe. Kokia čia gerovė, jei absoliučiame skurde gyvena 11 proc. žmonių, o santykiniame - daugiau nei penktadalis?“ - dėstė P.Gylys.

Tačiau profesorius yra įsitikinęs, kad gerovės valstybės kūrimo planui Lietuvoje visomis išgalėmis priešinsis verslas.

„Priešinsis per Laisvosios rinkos institutą, per vadinamuosius bankų ekspertus. Tačiau be pakankamo biudžeto gerovės valstybės nebus. O norint surinkti didesnį biudžetą reikia konkrečių veiksmų.

Lenkija pagal išsivystymą yra į Lietuvą panaši valstybė, nes vienam gyventojui tenkantis BVP dydis yra panašus. Tačiau Lietuvoje trūksta teisingumo. Verslas visada verkia, kad labai skursta. Priemonėmis reikia nesužlugdyti verslo, tačiau ir pažiūrėkime į jo viršpelnius. Jei pavyktų sukurti tokią valstybę, kurioje žmonės turės pakankamai pajamų, o valstybė užtikrins normalias sveikatos apsaugos ir kitas viešąsias paslaugas, tai emigracija tikrai sulėtės“, - prognozavo P.Gylys.

Ekonomistas atkreipė dėmesį į Lenkijos politikų drąsą apmokestinant verslo gigantus.

„Bando perskirstyti didesnę bendrojo nacionalinio produkto dalį ir tai yra teisinga. O pas mus... Net nekalbama apie verslo viršpelnius, jūs iš jokio banko eksperto neišgirsite, kad Lietuvoje veikiantis užsienio kapitalas pas mus uždirba ir pelną išveža į užsienį. Lenkija tą suprato, todėl sako: gerai, dirbkite pas mus, bet, mieli užsienio kapitalistai, prisidėkite ir prie mūsų valstybės augimo. Pas mus elgiamasi priešingai.

Ne kartą akcentavau, kad būtent politikai leido komerciniams bankams nemokėti tokio pelno mokesčio, kokį mokėjo kiti ūkio subjektai. Po garsiosios krizės bankai mokėjo ne 15 proc., o 2,2- 2,3 proc. pelno mokestį. Dėl to negavome apie 120 mln. litų. Bankų argumentas buvo toks: esą jie per krizę patyrė nuostolių. Tačiau visa Lietuvos ekonomika patyrė nuostolius. Nuostolius patyrė ir verslas, ir šeimos. Šeimoms irgi reikėjo paramos iš biudžeto“, - priminė P.Gylys.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (23)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAŽEIDIMAI: Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad spalio 11-13 dienomis visoje šalyje patikrinti 186 mokesčių mokėtojai ir nustatyti 132 pažeidimai (71 proc.): pusė jų dėl neišduotų elektroninių kasos aparatų (EKA) kvitų.
  • VERSLO MISIJA: į išvažiuojamąją verslo misiją spalio 23-24 d. kartu su prezidentu Gitanu Nausėda į Japoniją vyks 26 Lietuvos įmonių delegacijos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar po praėjusių įvykių Seime V. Pranckietis gali toliau eiti Seimo pirmininko pareigas?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

 +10 +11 C

 

+10 +11 C

+12 +14 C

+15 +17 C

 

 +16 +18 C

4-5 m/s

3 m/s

 

3 m/s

 

USD - 1.1025 PLN - 4.2955
RUB - 70.8212 CHF - 1.0997
GBP - 0.8656 NOK - 10.1465