Kęstutis Tamašauskas: APIE ŠLIAUŽIANTĮ VALSTYBĖS PERVERSMĄnuotraukos (151)

2021 vasario 22 13:32:43 Perskaitė 19852

Mūsų valstybei itin "sekasi" su teisingumo ministrais. Vienas iš jų - dabartinis Vilniaus meras, 2011 metais Baltarusijos slaptajai policijai išdavęs disidentą A. Beliackį (kokiu reikia pačiam būti, kad rinktume tokį miesto vadovą ir dar tuo didžiuotumės - atskira kalba).

 

Dabar gi turime niekur nenusisekusią, bet absoliučios rinkėjų mažumos - apie 10 nuošimčių - palaimintą invazijos į Lietuvos Konstituciją atstovę. Kodėl taip įvyko, žinom jau seniai: esam tinginiai, nepakeliam subinių rinkimų dienomis ir, tuo pačiu, leidžiam priešiškoms Lietuvai jėgoms kelti laukines, jau Sodomos ir Gomoros besišaukiančias, orgijas. Gal ir naivokai, bet tikiuosi, jog bent per kitus, artimiausius rinkimus (į savivaldybių tarybas 2023 metų pavasarį), atsikvošėsim ir savo balsų neatiduosim neLaisvės klanui (partija vadinti liežuvis nesiverčia), "Jedinstvos" prieaugliui (o kaip kitaip vadinti Tomaševskio šaiką?) ar padorioj draugijoj nevartojamai TSKP santrumpai (Tėvynės sąjungos konservatorių partijai).

Kodėl apie tai reikia jau ne kalbėti, bet imtis visų, įstatymų leistinų, priemonių? Nes ne prieš naktį minima ministrė užsimojo pakeisti Tautinių mažumų įstatymą!

Taigi, ką sako Lietuvos Konstitucija ta tema? Tautinė mažuma: tautinė-etninė grupė, kuri neturi pasaulyje savo tautinės valstybės (karaimai, totoriai, čigonai). Tautinė bendrija: tautinė-etninė grupė, kuri turi savo tautinę valstybę (rusai, lenkai, žydai, vokiečiai, ukrainiečiai ir kt.). Todėl pastariesiems taikytini Tautinių bendrijų įstatai, o ne Tautinių mažumų įstatymas. Asmens priklausomybę tautinei bendrijai ar tautinei mažumai apsprendžia tautinės mažumos ar tautinės bendrijos apibrėžimas.

Bet štai čia ir prasideda antivalstybininkų semantiniai žongliravimai, - tuo labiausiai "nusipelnė" koloradinių juostelių nešiotojai iš Vilnijos krašto. Kas nepatingės, ras nuorodas internete.

Gi normalus pasaulis, vertindamas tautines mažumas bei saugodamas nuo išnykimo, joms taiko tautinių mažumų įstatymus. Tautinėms bendrijoms toks įstatymas netaikomas, jų kultūrinio paveldo (pav. kalbos) išnykimui joks pavojus negresia, nes yra to paveldo saugotojos - tautinės valstybės už tos valstybės, kurioje gyvena bendrija, ribų. Tiek tautinių mažumų, tiek tautinių bendrijų nariai, jei jie yra Lietuvos piliečiai, yra lietuviai, lietuvių pilietinės tautos atstovai, nors ir yra kitokios kilmės. "Jedinstvos" palikuonių pretenzijos sau taikyti Tautinių mažumų įstatymą ir tuo pelnyti išskirtines privilegijas yra absurdas, povaliai virstantis farsu.

Ar neištiks mūsų valstybės tokia dalia, kuri teko Moldovai, Sakartvelui, Ukrainai? - įteisinusios kalbos ir teritorijų autonomijas, jos tas teritorijas prarado. Ir tai - tik laiko klausimas.

P.S. Kalbu apie tai ne iš nuogirdų, mat 1988-1990 metais kartu su šviesaus atminimo dailininku Stasiu Lukšu supau užgimstančio Tautybių departamento lopšį, ir man, kaip niekam kitam, sopėjo galvą ir širdį dėl visų Lietuvoje gyvenančių tautybių.

Jeigu ką: skauda ir šiandien.

 

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net