respublika.lt

Kas turi idėją – vadintinas idiotu

(0)
Publikuota: 2020 gruodžio 05 13:55:04, Vytautas NAVAITIS
×
nuotr. 5 nuotr.
Dirbtinis paplūdimys „Open Beach“ Lukiškių aikštėje. Eltos nuotr.

Tie, kas turi idėją, (gr. idea) tas vadintinas idiotu vien todėl, kad nesugeba lietuviškai pasakyti apie savo sumanymą, o tas kas turi sumanymą, vadintinas sumaniu žmogumi. Žmonių, kalbančių apie paprastus dalykus, lieka vis mažiau ir mažiau, nes jau nebesikalbame, nebebendraujame, nebesvarstome, nebesiginčijame, o imame diskutuoti (pranc. discuter) ir komunikuoti (lot. communication). Tik ar nesikalbant tai daryti išvis įmanoma? Tokiu būdu iš lietuvių kalbos lieka tik lietuvių puskalbė paremta lietuvių kalbos galūnėmis.

 


Labiausiai visoms pasaulio kalboms pakenkė kažkoks gudrus globalizatorius, visus svetimžodžius pavadinęs „tarptautiniais" žodžiais. Šis nesamos tarptautinės kalbos įsivaizdavimas apėmė visas pasaulio kalbas, bet nesuprantu kodėl mes patys atsisakome savos kalbos. Pasidžiaukime progresu, nes internacionalinės komunikacijos satelitai, sumontuoti su ekskliuzyvine tranzistorine mikro aparatūra, integraliai retransliuoja televizines programas į internetą. Parašiau lyg ir lietuviškai, bet tokiai „lietuvių" kalbai reikalingas vertėjas, nes šioje puskalbėje nė vieno lietuviško žodžio, o lietuviškos yra tik galūnės. Neseniai net LRT laidoje buvo pabrėžta, kad mūsų vaikams ateityje lietuvių kalbos reikės vis rečiau. Žvelgiant į tai mūsų akiratis susiaurės taip, kad visai prarasime savo kalbą. Suprantama, kad visos kalbos tobulėja, kinta. Ne išimtis ir lietuvių kalba, tačiau kalbos kitimas neturi virsti kalbos skurdinimu.

Lietuva gražėja, atnaujinamos ar įrengiamos naujos nedidelės apželdintos vietos gyvenvietėse - pievelės, želdynai, miestuose aikštės, bet kai bebūtų keista, jos iškarto pranyksta, tampa skverais (angl. square). Vilniuje, šalia savivaldybės, kaip pasityčiojimas iš kalbininko Jono Jablonskio, įrengtas jo vardo skveras, nors tarptautinių žodžių žodynas jį įvardija vieša dekoratyvine apželdinta miesto aikštele. Po tokių Vilniaus savivaldybės patyčių ne tik iš kalbininko, bet ir iš kalbos, į visas kitas patyčias numoji ranka, nes jau numatyti S. Žukausko, Tarandės ir kiti skverai. Nuo seniausių laikų prie bažnyčių būdavo turgaus aikštės ir niekada nebuvo „turgaus skvero", tačiau dabar prie Šv. Stepono bažnyčios taip pat bus įrengtas skveras. Nejaugi ten, tame aukštame „šimašyne", neliko nė vieno žmogaus, pajėgaus skverų vietoje įžvelgti aikštę?

Keista, kad openinio bičio (viešas pavadinimas open beach1) užsimanęs miesto meras dar nepakeitė vietos pavadinimo į angliškąjį - Lukiškių skverą su įvairiausiomis fiestomis. Graudu, kad vis mažiau ir mažiau švenčių, tik fiestos (isp. fiesta). Nebelieka ne tik švenčių, bet ir renginių. Visur vyksta įvairiausios akcijos (lot. actio). Norint kiemą pašluoti, kviečiama į kiemo valymo akciją, norint parduoti - kviečiama į išpardavimo akcijas, nors galėtų paskelbti „parduodame pigiau" ir būtų suprantamiau. Tai nuoga tiesa, bet jei pasirodysite paplūdimyje nuogas ar nuoga, tai būsite baudžiami, kad nenuėjote į nudistų (lot. nudus) pliažą. O kur kaitintis nuogaliams, nejaugi šalia nudistų?

Šiek tiek nukrypus į nuogybes, norisi pakalbėti ir apie merginas. Jos būna patrauklios, mielos, gundančios, geidulingos ir še tau, kad nori - seksualios (lot. sexus). Įdomu ar gali būti neseksuali, tai yra belytė mergina? Kuo tuomet ji būtų, kokiu belyčiu padaru? Net lyties keitimo mėgėjai nėra belyčiai. O ką pasakytumėte apie seksualių kojinių reklamą? Kokios lyties gali būti pačios kojinės? Kalbos jausmo praradimas - didis praradimas prilygstąs kurtumui ar aklumui.

Kodėl dalis mūsų žmogelių, net įsitaisiusių solidžiuose (pranc. solide) postuose (pranc. poste) - klausia prof. dr. Jonas Jasaitis, tiesiog gėdijasi žodžių valstybė arba Lietuva? Kodėl jie vartoja nereikalingais svetimžodžiais prikimštus pavadinimus, tokius kaip Nacionalinė filharmonija, Nacionalinis dramos teatras, net Nacionalinis istorijos muziejus. Juk galėtų pasidomėti, kad Pirmosios Respublikos laikinojoje sostinėje buvo Valstybės teatras, Valstybės bankas ir pan. Argi ne gražiau skambėtų „Valstybės istorijos muziejus", nei tas nuvalkiotas „Nacionalinis..."? Norėtųsi tiems žmogeliams, įsitaisiusiems Seime pagarbiose pareigose, atlikti įstatymų vertimus į suprantamesnę kalbą.

Šiais metais įprastą gyvenimą sujaukė atslinkęs virusas. Pirmiausia jis smogė per valdininkų smegenis vadinamojo karantino (it. quarantina) laikotarpiu. Tuomet nebuvo nė vieno valdininkų patarimo, siūlymo, nurodymo kaip elgtis, kaip apsisaugoti nuo užkrato, o tik rekomendacijos (lot. recomendare) nieko nenustatant diagnozuotis (gr. diagnosis). Užuot ištyrę, ar žmogus susirgo, jie pasiūlė testuotis (angl. test), vietoje tyrimams naudojamų tepinėlių, mėginių - perka testus, vietoje saugaus atstumo, atsiskyrimo siūlo saviizoliaciją (pranc. isolation) ir socialinę distanciją (lot. distantia). Tuomet skatintas darbas „iš namų" (from home), nors iš tikro dirbta namuose, kiti, kaip ir anksčiau, dirbo darbe, darbovietėje, bet ne iš darbo, pietaudavo ne iš valgyklos ar iš kavinės, o valgykloje, kavinėje. Viskas daryta, kad būtų sumažintas užkrato plitimo pavojus, kuris įvardintas kaip rizika (it. risico). Ši rizika kelia pavojų kalbai. Visam tam jovalui tvarkyti sukurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija su pirmininku A. Antanaičiu, raginančiu: „Modernizuokime (pranc. moderniser) savo kalbą ir ženkime koja kojon su laiku". Turint mintyse Rusijos imperijos valdžios lietuviškos spaudos draudimą toks raginimas būtų suprantamas.

Daugiau nei prieš šimtą metų atkūrus Lietuvos valstybę pradėtas svarstyti ir piniginio vieneto pavadinimas. 1919 m. Ministrų kabineto posėdyje nutarta jį pavadinti muštiniu. Laikraštyje „Lietuvos sportas" 1922 m. lietuviams neregėti kamuolio žaidimai buvo pavadinti pintinės kamuolis (krepšinis), rankų kamuolis (rankinis), oro kamuolis (tinklinis). Siūlyta ir labai keistų pavadinimų, bet svarbiausia, kad ieškota sprendimų, kurta kalba. Dabar vietoj kalbinės pažangos turime priešingą reiškinį - atžangą. Belieka pridurti, kad, VLKK nevykdant kalbos priežiūros darbo, kalba sparčiai kinta. Jau girdime artėjančių rinkimų atgarsus - „Mes pasirūpinsime senjorais!". Jei tikrai norite rūpintis ponais (isp. senor), poniomis (senora) ar jaunomis poniomis (senorita), tai ir sakykite nesvetimžodžiaudami, bet VLKK manymu „Pasakymas senjorai pakilesnis, labiau tinkamas laisvuosiuose stiliuose, plg. slaugos namai ir senjorų rezidencija" (lot. residentia). Taip siūlo kalbėti ne bet kas, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Todėl rinkimų laikotarpiu iš neatsakingų kalbėtojų išgirsime daugiau kitaprasmių žodžių, o žurnalistai, atpasakodami Seimo darbą, parašys: „Parlamentas (pranc. parlement) atmetė Seimo narių siūlymą". Iš tokių „naujienų" sužinosime, kad už Seimą yra dar aukštesnė minėtoji institucija.

Pakalbėkime apie raidyną. Erdviniuose skaičiavimuose vartojamos ašis žyminčios raidės „iks", „ygrek" ir „zed". Raidės x lietuvių raidyne nėra, todėl aptarkime kitas dvi. Kodėl i ilgoji tariama i graeca (graikiškoji i) ir kodėl zeta arba zed tarimas paveldėtas iš graikų kalbos? Juk mūsų raidyne šių raidžių pavadinimai yra „i ilgoji" ir „zė". Dėl raidžių galima teisintis senu vartojimu, bet šimtoji kokio nors dydžio dalis - nuošimtis procento (lot. per centum) baigiamas išstumti iš vartosenos. Vilniuje yra Lietuvos mokinių neformaliojo (lot. formalis) švietimo centras (lot. centrum). Gerai, kad toks vidurys ir daugybė prekybos vidurių (ne parduotuvių) yra. Iš to galime suprasti, kad kitos mokinių švietimo įstaigos dirba „formaliai" - nesiskaitant su dalyko esme, jos dirba dėl akių, neesminius ugdymo darbus. O juk sąvokų pagrindai suteikiami jau pirmokėliams.

Ar galima ką nors padaryti, kad neprarastume kalbos? Pirmiausia mokykloje turi būti ugdoma graži gimtoji kalba. J. Jablonskis Varpe 1894 m. ryžtingai pasiūlė bendrinei kalbai žodį kibiras, paimtą bene iš Mažosios Lietuvos šaltinių ar Antano Juškos dainų rinkinio, nors viedras vartotas visoje šalyje. Koks stiprus tada buvo troškimas atsikratyti kalbos svetimybių6 Ir štai šių dienų pavyzdys iš Lietuvos ryto žurnalo „Stilius". Rašliavos autorius tvirtinama: „Jei nežinote kas yra influenceris, o pagal lietuvių kalbos normines taisykles - įtaigdarys, greičiausiai gyvenate keliomis dešimtimis metų atgal arba esate miręs". Ginčytis su juo būtų per didelė garbė, o plintant raginamai svetimžodžių vartosenai, mažėja kalbos gyvumas, sodrumas, raiškumas ir tikslumas. Manau, kad tauta ne tik nenumirtų, bet atgimtų ir atgimtų su sava gražia kalba. Tačiau būtina stabdyti svetimžodžių skvarbą viešose kalbose ir raštuose.

Vincą Kudirką mokyklose žino kaip „Tautiškos giesmės" sukūrėją, o jis yra rašė ir tai, kad: „Stipriausiu pamatu tautystės, pirmiausiu jos ramsčiu yra prigimtoji kalba. Atimk žmonių kuopai kalbą - dings tautystė su visais jos primestais priedais. Iš kur mūs tautystė gali būti stipri ir nepasiduoti vodingoms rūdims, jeigu mes patys ištraukiame iš po jos pamatą, atimame ramstį - vienu žodžiu, jeigu mes patys neapkenčiame savo prigimtos kalbos?"

Norėčiau jums kai ką patarti dėl lietuvių puskalbės, tačiau tai „nemadinga", reikia rekomenduoti, bet ne, vis tik siūlau „Tarptautinių žodžių žodyną" vadinti tikruoju pavadinimu „Svetimžodžių aiškinamasis sąrašas". Gal tuomet bus mažiau idiotų, nesugebančių lietuviškai pasakyti apie savo sumanymus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s