respublika.lt

Kalbininkas Aldonas Pupkis: Ir kalboje justi didesnis žmonių nervingumas

(0)
Publikuota: 2020 balandžio 24 19:43:35, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Žymus kalbininkas, lituanistas Aldonas Pupkis. Eltos nuotr.

Rubrikoje „NUOMONĖ APIE TV“ kalbamės su kalbininku Aldonu Pupkiu.

 


- Ar dabar, per karantiną, daugiau žiūrite televizijos laidų?

- Panašiai kaip ir anksčiau. Žiūriu įvairių kanalų informacines laidas, pasitaiko įdomesnių kultūros laidų, vakarais kartais gali rasti kokį neprastą filmą.

- Ar pastebite kokių su karantinu susijusių televizijos kalbos permainų?

- Pagreitėjo informacijos perdavimo greitis, tad pasitaiko daugiau techninio broko, o su juo ir kalbos niekalų. Suaktyvėjo kai kurių žodžių, gramatinių formų vartosena. Šiaip kaip ir visur, taip ir kalboje justi didesnis žmonių nervingumas, tad ir ekrane mažiau savikontrolės, daugiau aplaidumo.

- O kaip apskritai dabar vertintumėte informacinių laidų kalbą?


- Jeigu kalbėsime apie žinių vedėjus, vadinamuosius diktorius, tai pirmiausia minėtini LRT „Panoramos“ pranešėjai Eglė Bučelytė ir Marijus Žiedas: solidu, patrauklu, įtikinama. Be to, reikia džiaugtis juos jau kartais vaduojančiu jaunuoju Ignu Andriuškevičium - kiekvienai televizijai būtų didelė garbė turėti tokio tembro ir taip taisyklingai kalbantį žinių vedėją. Televizijos žinias kartais skaito ir nepriekaištingą kalbą išsiugdę reporteriai Guoda Pečiulytė, Aistė Plaipaitė, Jolita Sukackaitė (Vitkauskė).

Iš komercinių televizijos kanalų gerų žodžių nusipelno ne taip seniai žinių vedėja tapusi Liuda Kudinova. Jos skaitomos žinios ir rengiami pokalbiai subalansuoti visais požiūriais, kartu su kolega Viktoru Jakovlevu ji yra gražus „Info TV“ veidas. Malonu ekrane matyti neseniai žinias pradėjusią skaityti TV3 žurnalistę Donatą Račaitę. Kaip ir kitiems, kalboje dar linkėtina jai gerokai augti, bet ir dabar tai daug vilčių teikianti žinių vedėja.

Informacinių laidų vedėjai yra ir bendrinės kalbos, jos tarties, kirčiavimo, gramatinių formų vartojimo pavyzdys, taisyklingos kalbos skleidėjai. Galima apgailestauti, kad kai kurių seniai dirbančių vedėjų kalba ne tik ne gerėja, bet pamažu eina vis prastyn. Sunku suprasti, kaip vedėjas, kelis dešimtmečius pavyzdingai kirčiavęs, per kokį pusmetį „persimoko“ sakyti su vienù, pirmùs ir pan. Arba kaip prieš kelerius metus buvusios pavyzdingos vedėjos kalboje išnyksta ilgasis nekirčiuotas balsis ė - visur tik e, e, e (sake, sedėti, letai, Klaipeda).

- Kaip atrodo kitų žurnalistų kalba?


- Galiu žodį kitą pasakyti apie televizijos reporterių kalbą. Man ypač kelia džiaugsmą pastaruoju metu LRT „Panoramoje“ vis gausėjantis nepriekaištingai kalbą mokančių žurnalistų būrys. Vyksta tam tikra kartų kaita ir dabar galima gėrėtis daugelio jaunų ar kiek vyresnių reporterių gera, taisyklinga kalba: natūraliai intonuojama, nepriekaištingai kirčiuojama, tinkamai tariami kirčiuoti ir nekirčiuoti balsiai, taisyklingai vartojamos morfologinės formos ir sintaksinės konstrukcijos. Iš didelio jų būrio noriu ypač išskirti Audrą Avižiūtę, Astą Giraitytę, Gabrielę Kloniūnaitę, Dovilę Lisauskaitę, Ainą Mizgirę, Aurimą Piečiukaitį, Izabelę Pukėnaitę, Živilę Raškauskaitę. Tokių žurnalistų yra ir kitose redakcijose. Ir jokių tarmiškumų, jokio perdėto ilgųjų balsių tampymo, jokios tariamos Vilniaus kalbos pėdsakų!

- Ar galima sakyti, kad kitose televizijose kalbama prasčiau?

- Tik iš dalies. Visose žiūrimiausiose komercinėse televizijose dirba nemaža taisyklingai kalbančių žurnalistų, ir vyresnių, ir naujokų. Bet geriau mokančių kalbą į jas ateina mažiau. Štai TV3 televizijoje jauna žurnalistė rengia ar ne pirmąjį savo reportažą ir kone pirmu sakiniu prabyla: Čia lankėsi prezidentas Gitanas Nausėda su žmonà Diãna... Ką ir sakyti apie tokį kirčiavimą, nekalbant jau apie nemalonią ausiai prastai artikuliuojamą kalbėseną. Ir komercinėse televizijose, ir LRT dar yra netinkamai artikuliuojančių žurnalistų, prastai intonuojančių, tiesiog neišmokusių natūraliai perskaityti tekstą, yra greitakalbių, praleidžiančių ištisus skiemenis, kalbančių vien trumpaisiais balsiais, yra kitokių kalbos apsileidėlių, bet apskritai viešoji kalba gerėja, plėtojasi natūralia linkme, darosi vis taisyklingesnė ir pagaulesnė.

Ta proga dar noriu pridurti, kad Lietuvoje populiarėjant krepšiniui atsirado visas būrys jaunų sporto komentatorių, kalbančių gražia, taisyklinga kalba. Net sunku tuo patikėti prisiminus senesnių laikų sporto žurnalistų švebeldžiavimą.

- Kokie dabar būtų patys aktualiausi bendrinės kalbos vartosenos dalykai?

- Tebėra aktualu tvirtinti bendrinės kalbos tarties normas, pradėti ypač rūpintis vis labiau krinkančiu kirčiavimu, mėginti kokiais nors būdais suvaldyti išsiderinusią padalyvio vartoseną. Darbų daug, televizijos žurnalistai ir redaktoriai turi ir kitų rūpesčių, tad reikia susitelkti, gebėti išlaukti sunkesnius laikus ir kiekvienam nuoširdžiai vėl ramiai dirbti savo darbą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s