respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Kaip Vilnius bėga nuo amnezijosnuotraukos (22)

2019 rugsėjo mėn. 21 d. 17:00:03
Gabrielė Bernotaitė

Pastarųjų įvykių sukūryje, iškėlusiame Jono Noreikos – Generolo Vėtros klausimą į diskusijų aukštumas, negali nusikratyti minties, jog žmogaus santykis su atmintimi sudėtingas. Mes turime griebtis tam tikrų išorinių dirgiklių – knygutės, lentelės, paminklo. Griebtis, kad neužmirštume. Bet tai dar ne viskas.

×
nuotr. 10 nuotr.
Ugnės Vedeckytės koliažas

 

Visas painumas prasideda čia. Dar ne taip seniai lingvistas Liudvikas Vitgenšteinas susikalbėjimą aiškino paprasta schema: atitinkamiems teiginiams arba, sakykime, idėjoms žmonės priskiria atitinkamus vaizdinius. Jeigu abiejų pašnekovų „paveiksliukai“ sutampa, jie susikalbės. Jeigu ne, turėsime scenarijų, kuriame vienas (J. Noreikos – Generolo Vėtros – aut. past.) atminimo lentą nukabina, kiti – užkabina atgal. Vieni tai priima kaip teisybės triumfą, kiti – kaip gėrio, grožio ir tiesos saulėlydį.

Tuomet jau nori-nenori tenka užduoti klausimą: ar tikrai viskas turėjo išsiritulioti šitaip? Negi mes negalime turėti vieningos bendros atminties? Kai kalbame jau ne apie asmeninę, bet apie visuotinę – kolektyvinę atmintį. Tai yra, tautos atmintį.

Aišku tik viena, jog atmintimi manipuliuoti paprasta. Juk istoriją vis dėlto dažniausiai rašo nugalėtojai.

Negana to, klausimas dėl J. Noreikos – Generolo Vėtros nėra įprastas. Juk mes nemėginame atkurti faktinės įvykių sekos ar išgyventi tuos įvykius iš naujo. Juo labiau, kad daliai mūsų tas laikmetis jau ganėtinai tolimas. Svarbiausiu dalyku čia tampa atsigręžimas į tai, kas suformavo mus kaip tautą. Todėl iš tikrųjų mes kalbame apie aukščiausio lygmens atmintį. Mažų mažiausiai įspūdinga.

Bet kas iš to? Na, tai leidžia suprasti, kad skaudi istorinė patirtis vis dar išlieka jautria tema. Jautria tema tautos tapatybės klausimu, jautria tema ieškant savo didvyrių... Savo šaknų. Juk kolektyvinėje atmintyje labai aiškiai nubrėžiama, kas gi yra tie mūsų didvyriai. Tik, deja, užuot vienijusi, dabartinė atmintis mus supriešina.

Istorijos trynimų buvo n+k. Ir to daugiau niekas nebetoleruos, tą jau supratome. Sprendimų priėmimui paslapčia, vykdymui naktimis ir vienbalsiai vietos nebelieka. Tik ar mūsų drąsa pasipriešinti ilgainiui neišaugs iš kolektyvinės atminties į kolektyvinę haliucinaciją? Kiek toli gali nužengti mūsų pačių dalyvavimas bendros atminties kūrime? Matyt, ne veltui istorikas Alvydas Nikžentaitis nurodęs, kad istorinės atminties klausimas tik aštrės. Tik kuo tai baigsis?

Galbūt užmaršties, t. y. amnezijos baimė pagimdys platonišką anamnezę – „atminimą“ iš paties prado – ir sukursime naują identitetą, neišduodami senojo. O galbūt teks atsiminti pasakojimus, kaip Neronas graudžiai apgiedodamas pats supleškina Romos cirką – vienintelį savo turtą.

Taip, trauminė patirtis yra svarbi pamoka. Bet didžiulis pavojus su kolektyvine atmintimi slypi tame, jog nematoma ranka gali imti ir besti pirštu, parodydama, kuria kryptimi mąstyti. Dėl to ir prezidentui Gitanui Nausėdai (Kultūros forume – aut. past.) buvo aiškiai pabrėžta: vieningos istorinės politikos būti negali. Atminties, formuojamos iš vieno centro, formuojamos politikų. Juk tai didžiulis potencialus manipuliacinis laukas. Nesuteikę pirmenybės diskusijai, minėtąja diriguojančia ranka galime tapti mes patys. Virsti savo pačių sapnų fabriku.

Slidus klausimas yra atmintis. Ji gali išvirsti į savotišką Stokholmo sindromą – kada mes patys pradėsime simpatizuoti savo kankintojams. Tautinė tapatybė yra itin svarbi, bet nedera pernelyg ilgai vaikytis aureolių. Kita vertus, suprantama yra baimė, kad pastarųjų įvykių sukūryje – naikinime, pervadinime, nutylėjime – galime prarasti save. Riba tarp dviejų kraštutinimų iš tiesų labai plona.

Kaip bebūtų, dabartinė situacija su mūsų, kaip tautos, atmintimi, primena velnionišką maratoną. Bėgama išdegusiom akim, tik kad į dvi skirtingas puses. Vieni lekia už (atminimo lentos pakabinimą – aut. past.), kiti – prieš. Bet galiausiai viskas juda ratu ir visados aplink, tad tos pusės anksčiau ar vėliau... vis vien susitiks. Ir greičiausiai kaktomuša.

P.S. Bet dar ne faktas, jog jos ką nors sutars. Juk atmintis kupina mazgų...

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar bus pritarta automobilių taršos mokesčio įvedimui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau keitėte padangas savo automobiliui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

 +9 +10 C

 

+4 +6 C

+15 +18 C

+11 +12 C

 

 +12 +14 C

3 m/s

3 m/s

 

2-3 m/s