respublika.lt

Kada turėsime vakciną nuo COVID-19?

(0)
Publikuota: 2020 balandžio 22 06:58:34, Liudmila Januškevičienė
×
nuotr. 7 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

Naujasis koronavirusas pasaulį užklupo nepasiruošusį, tačiau mokslininkų dėka jis buvo identifikuotas per rekordiškai trumpą laiką. Dabar visi nekantriai laukia efektyviausio ginklo - vakcinos - kovoje su COVID-19, bet nereikia turėti iliuzijų, kad tai įvyks taip greitai.

 

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, tokiomis ypatingomis aplinkybėmis vakcinos kūrimo ir tyrimų terminai bus daug trumpesni nei įprastai, bet tai nereiškia, kad jau 2021 m. šią vakciną turėsime plačiam naudojimui.

- Kokios informacijos reikėjo norint pradėti kurti vakciną nuo naujojo koronaviruso? Kada ji buvo pradėta kurti?

- Pradedant kurti bet kurią šiuolaikinę vakciną, būtina žinoti daug teorinių dalykų: kas yra ligos sukėlėjas (ar ligą sukelia pats mikroorganizmas, ar jo išskiriami toksinai); kokios mikroorganizmo struktūros atsakingos už mikroorganizmo plitimą ar ligą sukeliančius patologinius procesus; kaip užsikrėtusio žmogaus imuninė sistema reaguoja ir ginasi nuo ligą sukeliančio mikroorganizmo; ar persirgus pasigamina imuninės gynybos mechanizmai. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir toliau.

COVID-19 virusas, dar vadinamas SARS-CoV-2, buvo identifikuotas per rekordiškai trumpą laiką. Pirmieji naujojo viruso sukelti susirgimai registruoti 2019 m. gruodžio pabaigoje, jau 2020 m. sausio 7 d. buvo identifikuotas tada taip vadintas naujasis koronavirusas, o sausio 10 d. paskelbta šio viruso genomo seka. Tai buvo kertinė informacija viso pasaulio mokslininkams pradėti darbus, kuriant priemones šio viruso gydymui ir kontrolei, įskaitant vakcinų kūrimą.

Šių metų balandžio pradžios duomenimis, įvairiose pasaulio šalyse tiriama daugiau nei 115 vakcinos kandidatų. Šiaurės Amerikoje dirba 36 COVID-19 vakcinų kūrimo centrai, Kinijoje - 14, Azijoje ir Australijoje - 14, Europoje - 12.

- Bostone vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką - 42 paras. Kiek mažiausiai laiko turi praeiti, kad vakciną būtų galima plačiai naudoti?


- Šiuo metu skelbiama apie pradėtus 7 pirmosios fazės klinikinius tyrimus (4 - Kinijoje, 2 - JAV, 1 - Anglijoje, Jungtinėje Karalystėje). Skelbiama apie planus iki vasaros pabaigos pradėti dar daugiau pirmosios fazės klinikinių tyrimų.

Galiu tik priminti, kad šiuo metu nėra nė vienos užregistruotos naudoti COVID-19 vakcinos.

Vakcinų kūrimo ir tyrimų laikotarpis įprastai trunka nuo 5 iki 10 metų, kartais - net ilgiau. Turint omenyje ypatingą COVID-19 grėsmę globaliu mastu ir intensyvų mokslinį bendradarbiavimą, šie terminai galėtų būti sutrumpinti. Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad COVID-19 vakcina galėtų būti sukurta iki 2021 m. pradžios. Tačiau tai nereiškia, kad jau 2021 m. šią vakciną turėsime plačiam naudojimui.

Kadangi kalbame apie milijonus dozių sterilaus preparato, naujos vakcinos gamyba yra rimtas iššūkis. Net ir pagaminus vakciną, ją reikia fasuoti, supakuoti, transportuoti nuo gamintojo sandėlių iki skiepijimo kabinetų. Būtina parengti skiepijimo metodinę medžiagą, parengti personalą. Visi šie procesai užima laiko, todėl pareiškimai apie galimybes turėti vakciną per kelias savaites ar net per kelis mėnesius yra nerealūs.

- Ar gali būti, kad šio viruso protrūkis baigsis greičiau, nei prasidės prekyba naujai sukurta vakcina?


- Šiuo metu nėra patikimų mokslinių duomenų, kurių pagrindu galėtume prognozuoti tolimesnę COVID-19 pandemijos eigą. Prisimename 2002 m. SARS protrūkį, kuris pasibaigė spontaniškai per maždaug metus. 2012 m. MERS protrūkis rusena iki šiol, tačiau jo intensyvumas yra nepalyginamai mažesnis nei COVID-19.

Labai įdomi publikacija iš Mičigano (JAV) apie coronavirus (kitų nei COVID-19) sukeltų kvėpavimo ligų sezoniškumo dėsningumus per 8 metų stebėjimą, apimantį beveik tūkstantį sirgusiųjų laboratoriškai patvirtinta koronavirusine OC43, 229E, HKU1 ir NL63 infekcija. Stebėjimo metais šių virusų sukelti susirgimai buvo dažnesni nuo gruodžio iki balandžio-gegužės, o jų pikas - sausio-vasario mėnesiais. Pažymėtina, kad tai kiti nei COVID-19 koronavirusai, tačiau stebėjimas gali būti įdomus.

- Kol neturime vakcinos, koks yra efektyviausias būdas kovoti su COVID-19?

- Turėtume prisiminti kertinį užkrečiamųjų ligų epidemiologijos teiginį - ligos plinta, kai yra: infekcijos šaltinis, plitimo keliai, imli visuomenė. Nutraukus bent vieną grandžių, bus nutrauktas užkrečiamosios ligos plitimas.

Šiandien jau negalime paveikti infekcijos šaltinio. COVID-19 jau plinta Lietuvoje. Dar neturime vakcinos, t.y. negalime paveikti imlios visuomenės ir apsaugoti imlių asmenų. Lieka vienintelė poveikio kryptis - plitimo kelių kontrolė: imlių asmenų izoliavimas, individualių apsaugos priemonių naudojimas, rankų ir paviršių higiena, dezinfekcija.

Deja, kol kas kitų priemonių neturime.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s