Istorikas G.Kulikauskas: Liūdna, kai televizorius atstoja draugąnuotraukos (6)

2020 spalio mėn. 17 d. 19:27:33 Perskaitė 2204

Rubrikoje „Nuomonės apie TV" kalbamės su istoriku, rašytoju Gediminu Kulikausku.


- Bestseleriu tapusioje savo knygoje „Lietuvio kodas: įpročiai ir būdas senovės lietuvio prieš 100 metų" aprašėte anų laikų lietuvio įpročius, parodėte, jog daugelį mūsų protėvių bruožų nesunkiai atpažintume ir šių dienų tautiečių gyvenime. Žiūrėdamas į lietuviškų TV kanalų turinį, į tai, ką mes renkamės žiūrėti per televizorių, ką galėtumėte pasakyti apie mus, mūsų būdą?

- Dabartinę televiziją gretinčiau su radijo atsiradimu Lietuvoje ir sakyčiau, jog įpročiai labai nepasikeitė. Tarpukario Lietuvos žmonėms svarbiausia buvo orų prognozė: kuo dažniau, kuo išsamiau. Ir dabar orų prognozė surenka žmones prie televizoriaus, žinoma, jis dabar stipriai konkuruoja su internetu. Anuomet būdavo svarbu žinios. Ir trečias dalykas, sietinas su ano meto lietuvio įpročiais, - per radiją transliuojamos mišios. Ir dabar televizija mišias transliuoja, bet tai nėra taip populiaru, kaip buvo anais laikais klausant radijo.

Kalbant bendrai, tiek tarpukario, tiek dabartinis lietuvis nemėgsta reklamos. Šiandien žmonės džiaugiasi internetu, išmaniąja televizija ir jos teikiama galimybe prasukti kartais net 15 minučių trunkančią ir erzinančią reklamą. Ir noriai tą daro. Į reklamą labai skeptiškai žiūrėjo ir senieji lietuviai, manydami, jog tai beprasmis triukšmas - apie žmogų turi jo darbai ir prekės bei jų kokybė kalbėti, o ne prekę reklamuojantys piešiniai, tekstai laikraščiuose ar žodžiai radijuje.

Televizorių šiandien dažniausiai žiūrime vakarais, kaip ir anuomet radijo žmonės klausydavo vakare, po darbų.

- Televizija šiandien nebėra pagrindinis informacijos šaltinis?

- Kalbant apie TV žiūrėjimo įpročius, galbūt labiau reikėtų išskirti jaunąją kartą, kuri iš principo jau nebežiūri televizoriaus, nes informaciją gauna iš internetinių portalų, socialinių tinklų. Juo labiau kad ir patys televizoriai pamažu tampa interneto transliavimo savotiškais šaltiniais, nes jie, ypač naujieji, rodo ir daugelio taip mėgstamą „YouTube" tinklą bei kitas platformas.

Tarpukario Lietuvoje spauda buvo pagrindinis žinių šaltinis. Nes radijas buvo tik bepradedantis savo žygį, tik įgaunantis galią. Radijas tuo metu buvo tarpukario Lietuvos „internetas", jo klausydavo modernus, pažangus jaunimas. Žmonės varžydavosi, kuris geresnį aparatą nusipirks - daugiau galios ir daugiau stočių gaudantį. Taip, kaip dabar varžomasi dėl interneto greičio. Tradiciniai naujienų vartotojai anuomet rinkdavosi popierinę spaudą, kurios vaidmuo šiandien yra sumenkęs.

- Ratas kartojasi? Dabartiniam jaunimui TV yra seniena?

- Iš esmės galima sakyti, jog tas ratas yra toks pat, tik išorinis kevalas šiek tiek kitoks. Nes iš tikrųjų visada pirmiausia naujove susižavi jaunimas, paskui po truputį didėja tas naujoves pritaikančių žmonių skaičius ir jos tampa visuotinėmis.

Dabar jaunimas televiziją renkasi geriausiu atveju tik pramoginiam žiūrėjimui. Arba jie televizorių yra padarę dar vienu kompiuteriu - kiek įmanoma daugiau jį integravę į internetą, tai yra - žiūrint tiesiog didesnis ekranas, nes patį televizorių iš dalies daugelis naudoja kaip kompiuterį.

- Ką pats renkatės žiūrėti ? Ar ir jūs televizoriaus nežiūrite?

- Nesu iš tų, kurie, kaip dabar madinga, sako: televizoriaus nežiūriu. Man įdomu pažiūrėti, kaip kinta, keičiasi televizija.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad televizorius šiais laikais daugeliui žmonių, kas yra labai liūdna, atstoja arba sutuoktinį, arba draugą. Senais laikais, kai dauguma žmonių gyveno kaime, būdavo gausesnės šeimos, vykdavo kaimo vakaruškos, kiti susibūrimai, žmonių bendravimas buvo gyvesnis. O dabar eini per kaimą ar miestelį - jis tuščias, tik languose ta mėlyna ekrano šviesa spingsi. Daugeliui žmonių, neturinčių sutuoktinių, arba jau našlaujančių, televizorius, dar kačiukas ar šuniukas, atstoja draugą. Žiūrėdami laidas, ypač politines, jie ginčijasi su pašnekovais iš TV ekrano, „kalbasi" su televizoriumi, kuris atstoja kažkokį virtualų bendravimą. Jei iš televizoriaus liejasi laidos pašnekovų balsas, vyksta debatai, žmogui susikuria iliuzija, kad jis ne toks vienišas - jam lengviau ištverti savąją vienatvę. Televizorius iš dalies tampa lyg savotiška terapine priemone.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net