Grėsmė geležinkeliams ar ministrui R.Masiuliui?nuotraukos (22)

2019 liepos mėn. 11 d. 07:00:00 Perskaitė 5136

Vilniaus politikos analizės institute neseniai surengtoje lyg ir viešoje konferencijoje „Lietuvos geležinkeliai: ataka iš Rytų“ kalbėta apie grėsmes Lietuvai. Renginio, kuris, tiesa, buvo skirtas kviestinei publikai, pagrindinė linija - kaip Kremlius, prisidengdamas Baltijos šalių verslininkais, vykdo savo politinę ekspansiją. Kalbėta apie grėsmes strateginei valstybės įmonei ir kaip derėtų jas atremti, tačiau nutylėta, kokius reveransus Kremliaus remiamiems verslininkams darė dabartinės Susisiekimo ministerijos, kuriai pavaldūs „Lietuvos geležinkeliai“, vadovybė. Nutylėjus tai, susidaro įspūdis, kad studijos rengėjams labiau rūpėjo kviestinę publiką įtikinti, kad Rokas Masiulis turi išlikti susisiekimo ministro poste.

 

Kokios mintys liko po renginio, „Respublika“ teiravosi parlamentaro, buvusio Seimo pirmininko pavaduotojo Artūro Skardžiaus.

- Vilniaus politikos analizės instituto projektas, kurį pristatė analitikas Marius Laurinavičius, buvo tikrai išskirtinis savo turiniu. Įdomu, kad į renginį sukviesti asmenys - arba atstovaujantys vienai politinei jėgai - konservatoriams, arba palaikantys ją, - konstatavo A.Skardžius. - Mes panašius šio instituto leidinius, veikalus, analizes matėme ir anksčiau. Tai yra kryptingos veikos rezultatas. Tik būtų labai pravartu, kad šis institutas ir jo vadovai deklaruotų savo interesus ir savo finansavimo šaltinius. Tada gal būtų aiškiau, kokie tikrieji tokio renginio tikslai.

Man susidarė dvejopas vaizdas. Kai svarstomas toks klausimas, turėjo dalyvauti arba susisiekimo ministras Rokas Masiulis, arba bent „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška. Tačiau nė vieno iš jų konferencijoje nebuvo. Dalyvavo tik buvę „Lietuvos geležinkelių“ vadovai, kuriems skirta nemažai dėmesio kaip asmenims, neva sudarantiems grėsmę „Lietuvos geležinkeliams“ arba mezgusiems ryšį su kitomis Baltijos valstybėmis ir su krovinių turėtojais, t.y. Rusija ir Baltarusija.

Man labai keista, kad nei pranešėjas, nei dalyvavę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Arvydas Anušauskas ar Vytautas Bakas, negalėjo atsakyti į klausimą, ar vis dėlto jungiamoji grandis tarp „Lietuvos energijos“ arba energetikos sektoriaus ir „Lietuvos geležinkelių“ nėra R.Masiulis. Juk jis 2012 m., esant Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, būdamas strateginės įmonės „Klaipėdos nafta“ generaliniu direktoriumi, atvedė į Lietuvą Kremliaus dukterinę įmonę „Litasco“ ir jai realiai atidavė trejiems metams valdyti strateginį Lietuvos objektą, kuris sprendė geopolitinius Kremliaus kompanijos „Lukoil“ reikalus. Visą laiką geležinkeliai skelbė viešuosius pirkimus nuomai, o talpyklos buvo išnuomotos be jokių konkursų Kremliaus įmonei. Nuostolius patyrė ir „Lietuvos geležinkeliai“, ir „Klaipėdos nafta“, taip pat ir Klaipėdos jūrų uostas. Tie nuostoliai buvo aiškiai deklaruoti dar mano vadovaujamos komisijos tyrimo metu. Ir iš čia matyti, kad tikrieji Rusijos agentai, kurie veikė energetikos sektoriuje, kai R.Masiulis vadovavo „Klaipėdos naftai“, šiandien turi interesus „Lietuvos geležinkeliuose“. Tačiau ponas M.Laurinavičius su savo institutu to netyrinėja, o konservatoriai A.Anušauskas ir Rasa Juknevičienė kaip vandens prisisėmę į burnas tyli.

Dar 2014 m. turėjome energetikos komisijos ir NSGK posėdį, tačiau VSD pareigūnai apie tai nedrįso kalbėti. Aš manau, kad M.Laurinavičius turėtų papildyti savo studiją ir įvardinti asmenis, t.y. tą rišamąją grandį, įtakos agentus, tuos, kurie tada veikė energetikoje, o dabar vadovauja geležinkeliams.

- Dabar atrodo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybė valstybėje.

- Dėl to atsakomybė tenka dabartinei įmonės vadovybei ir Susisiekimo ministerijai. Kodėl aš taip sakau? Todėl, kad visai neseniai, birželio 11 d., po mano kreipimosi į Viešųjų pirkimų tarnybą, ji po atlikto tyrimo priėmė sprendimą, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą. Visos įmonės - „Lietuvos geležinkelių tiesimo centras“, „LG Cargo“, „Vilniaus lokomotyvų depas“ - viešuosius pirkimus atlieka apeidamos Viešųjų pirkimų įstatymą. Čia yra atsakymas į antrą M.Laurinavičiaus iškeltą klausimą, kodėl nedraugiškų valstybių kroviniai keliauja ir paslaugos yra perkamos būtent iš ten. Atsakymas yra labai paprastas: jeigu būtų vadovaujamasi Viešųjų pirkimų įstatymu, tokie dalykai būtų kontroliuojami. Šiuo atveju, kadangi viskas vyksta apeinant viešuosius pirkimus, atsiranda spragos, leidžiančios pažeisti „Lietuvos geležinkelių“ strateginės įmonės interesus ir įsileisti iš trečiųjų šalių abejotinos reputacijos įmones. Manau, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių.

- Bet ministras Masiulis raportuoja, kad „Lietuvos geležinkeliai“ dirba labai sėkmingai.

- Taip, jie deklaruoja, kad moka dividendus. Tai yra absoliutus propagandinis melas, kadangi skaičiai kalba ką kita. Dešimt metų įmonė savo lėšomis dengdavo nuostolius, susidarančius keleivių vežimo sektoriuje - maždaug 32-35 mln. Eur. Pradėjus vadovauti ponui Bartuškai, tie pinigai buvo paimti siekiant, kad šiuos nuostolius padengtų biudžetas, o į biudžetą sumokama kur kas mažesnė suma, nei ji reikalinga nuostoliams padengti. Tai yra propagandinė manipuliacija, bandant įrodyti, kad „Lietuvos geležinkeliuose“ yra uždirbami dividendai.

Dabar įmonė realiai yra suskaidyta į tris - infrastruktūros, keleivių ir krovinių vežimo - sektorius. Krovinių vežimas, kaip deklaruoja ministras bei geležinkelių vadovas, yra ta „auksinė žąsis, kuri deda „auksinius kiaušinius“, kur milijonas tonų pervežtų krovinių realiai uždirba apie tris milijonus eurų. Dabar norima atverti rinką, neva atiduoti kažkokiems investuotojams. Keleivių vežimas dotuojamas jau antrus metus, vadinasi, ir toliau viską dotuosime iš biudžeto. O tą grietinėlę nusigriebs kažkuri užsienio kompanija, ką, beje, ponas M.Laurinavičius savo studijoje ir pristatė. Kad valstybės sektorius savo rankose turi išlaikyti strateginę įmonę, pranešėjas tai įvardija kaip neigiamą pavyzdį. Esą kaip gerai, kai estai patikimiems investuotojams buvo perleidę savo įmonę. Tačiau vėliau estai tą įmonę tris kartus brangiau atpirko. Kalbos, kad M.Bartuška nori matyti privatizuotus „Lietuvos geležinkelius“, labai susišaukia su M.Laurinavičiaus teiginiais, kad privatininkas „Lietuvos geležinkelius“ valdys geriau nei valstybė.

- Tai, kas vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“, buvo ir Jungtinės Karalystės geležinkeliuose. Būtent dabar „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė įvardija, kad ji pavyzdžiu mato Vokietijos geležinkelius. „Respublikoje“ jau rašėme, jog valstybinis auditas, patikrinęs Vokietijos geležinkelių įmonės veiklą, įvardijo ją kaip grėsmę nacionaliniam saugumui su milijoninių skolų tendencijomis...

- Mes buvome pasikvietę M.Bartušką ir svarstėme frakcijoje, kad įmonė, kaip matyti iš praėjusių metų finansinės ataskaitos, neinvestuoja, ją bandoma padaryti patrauklią galimai privatizacijai, ko ir trokšta generalinis direktorius. Tiesa, jis paskui išsižadėjo savo žodžių, kad mato šią įmonę ne valstybinę.

Šioje konferencijoje labai daug pamokymų buvo skirta Valstybės saugumo departamento vadovams. Pasirodo, kad M.Laurinavičius tik vienintelis mato tas grėsmes. Tiesiog pamačiau surengtą spektaklį siekiant išlaikyti tą sistemą, kuriai, atėjus naujam prezidentui, kyla grėsmė subyrėti. Mano asmenine nuomone, šis renginys buvo būtent R.Masiulio ir suinteresuotų žmonių valdyti „Lietuvos geležinkelius“ propagandinės priedangos kampanijos dalis.

- Tad kokios darytinos išvados?

- Aš manau, kad pagrindiniai akcentai, apie kuriuos reikėtų kalbėti, yra laukiama privatizacija, geležinkelių išskaidymas, dotacija iš biudžeto. Taip pat, ko neįvardijo analitikas, kad jungiamoji grandis geležinkeliuose ir energetikoje yra R.Masiulis. O kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybė valstybėje, matome, nes dabar jie pradėjo diskusijas su Viešųjų pirkimų tarnyba, kad jiems įstatymai negalioja, kad jie elgsis kaip norės.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net