Gintaras FURMANAVIČIUS: nuo komunistų „Tiesos" iki sorososų „Melagienos"nuotraukos (111)

2021 kovo 24 09:20:00 Perskaitė 5499

Seniai, seniai, kai dar niekada nebuvęs Lietuvos prezidentu prezidentas nuoširdžiai dėstė marksizmo-leninizmo dogmas būsimiems tarybiniams menininkams, mano namų, kuriuose gyvenau su tėvais pašto dėžutė kasdien būdavo pilna laikraščių. Išskyrus pirmadienį, kuomet spauda ir laiškanešiai turėdavo laisvą dieną. Mano darbas būdavo grįžus iš pamokų tą pluoštą laikraščių parnešti namo. Dar dabar pamenu naujo laikraščio dažų kvapą.

 

Skaitydavo juos visa šeima, tačiau tik nuo antro ar trečio puslapio, nes pirmieji visuose laikraščiuose, kurie vadinosi kokia nors „Tiesa", būdavo pilni tarybinės propagandos ir agitacijos ar pasakų apie tai, ką tais laikais tarybiniams Konservatorijos studentams nuoširdžiai dėstė tuomet dar ne profesorius. Visi skaitė tas pačias nesąmones, bet labai mažai kas jomis tikėjo.

Vėliau atėjo Sąjūdžio laikai. Atsirado iki tol nematyti laikraščių pavadinimai: „Sąjūdžio žinios", „Atgimimas", „Šiaurės Atėnai", o galiausiai ir rimtu konkurentu visoms melą skleidžiančioms „Tiesoms" tapęs dienraštis „Respublika". Tuo metu pasitikėjimas žiniasklaida šovė į nematytas aukštumas, visi gaudydavome kiekvieną spaudoje parašytą žodį ir besąlygiškai tikėjome viskuo, ką ten skaitydavome.

Nuo tų laikų praėjo jau daugiau nei trys dešimtmečiai. Ką mes matome šiandien?

Praėjusią vasarą pasitikėjimas žiniasklaida siekė 30,7 proc. respondentų, ir tokių buvo vos 1,6 proc. punkto daugiau nei nepasitikinčių - 29,1 procento. „Žiniasklaida šiuo metu pasiekė žemiausią pasitikėjimą nuo 1998 metų, kai mes tiriam, čia žemiausias rezultatas, vos vos arti nulio tas balansas", - BNS sakė tomis dienomis sakė „Vilmorus" vadovas V.Gaidys.

Niekas nevyksta be priežasties. Pasitikėjimo neįmanoma nusipirkti, jį reikia užsitarnauti. O pastaraisiais metais pagrindine save vadinanti žiniasklaida darė viską, kad pasitikėjimas ja menktų diena iš dienos.

Aš jau nekalbu apie gramatines klaidas tekstuose ir antraštėse, prie kurių mes jau seniai pripratome. Kaip jums pavyzdžiui tokia naujiena: „Pagadinęs orą lėktuve Jonas Valančiūnas privertė riesti nosį „Raptors" bendraklubius" (2017-04-27 Lietuvos rytas)? O kur dar nesibaigiančios Lietuvos megapseudožvaigždžių, žinomų tik savo žinomumu nesibaigiančios istorijos apie atostogas Maldyvuose nuo poilsio Lietuvoje ir atostogas Lietuvoje po poilsio Maldyvuose po atostogų Lietuvoje ir jų vaikų superdupergimtadieniai, apie kuriuos parašo visi (!) portalai, nes ši svarbi visai Lietuvai žinia išplatinama pranešimo spaudai pavidalu.

Kai žvaigždės neatostogauja nuo poilsio, portalai mus šeria įvairiomis gerai apmokėtomis teisingienomis. Nieko stebėtino - didžioji jų dalis sau seniai priklauso įvairiems užsienio investuotojams, kuriems žiniasklaida yra „nieko asmeniško, tik biznis." O visa psichopatija su pandemija, kurią užsuko ES ir BigPharma pasitikėjimą žiniasklaida užkasė po plintusu. Ši tema būtų verta atskiro aptarimo, bet mes kalbame apie tikėjimą tuo, kuo mus šeria.

Produkcija visada priklauso nuo gamintojo. O gamintojus (žurnalistais juos vadinti liežuvis nesiverčia) jau kuris laikas ruošia ne tik VU, bet ir propagandistų fabrikas TSPMI. Galutinį apdirbimą produktai gauna iš Sorošo fondų dosniai maitinamame Lietuvos žurnalistikos centre, kuriame reziduoja visi pagrindiniai Lietuvos propagandos grandai. Netikite? Nueikite į jų internetinį puslapį ir pamatykite patys.

Mūsų laimei ir jų nelaimei, nuo grįžimo į mano pradžioje minėtus tarybinius laikus mus apsaugo alternatyvūs informacijos šaltiniai, pagrindinis, žinoma, „Respublika" ir ypač galimybė dalintis visa informacija socialiniuose tinkluose. Pamenate, kaip isteriškai vienu metu Facebook informaciją tikrino ir neigė iš tų pačių Sorošų fondų maitinami „faktų tikrintojai"? Panašu, kad alternatyvios informacijos banga nuplovė juos nuo vaizdo, tad beliko tą informaciją pakrikštyti idiotišku žodžiu „melagienos". Jie jau pasiekė tokį lygį, kad vakar „užfaktčekino" ULAC raštą mano sienoje su vieninteliu komentaru: „jūsų žiniai". Jei netikite, įkėliau šį įrašą savo FB sienoje.

Kiekvieno mūsų asmeninis pasirinkimas, kuo tikėti, ką skaityti, žiūrėti bei ką galvoti. Tačiau atpažinti už didelius pinigus per jėgą į mūsų smegenis grūdamą šlamštą mes privalome išmokti. Tik informacijos įvairovė ir gebėjimas atskirti svarbią informaciją nuo informacinio triukšmo leis mums matyti tikrą aplinkos vaizdą,o ne tą projekciją, kurią mums taip nori parodyti pasaulio galingieji.

Savo mintis noriu baigti citata iš savo mėgstamo filmo „Training day": „Klausyk, tu turi privilegiją išmokti vieną ar net kelis dalykus. Taigi, užčiaupk burną ir atmerk akis." Nuo savęs dar pridurčiau - ir atsikimšk ausis.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net