respublika.lt

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie įspūdžius

(79)
Publikuota: 2022 balandžio 08 12:30:42, Gintaras FURMANAVIČIUS
×
nuotr. 1 nuotr.
Gintaras Furmanavičius. Stasio Žumbio nuotr.

Nusibodo rašyti apie nesibaigiančias kvailystes, vykstančias Lietuvoje. Dažnai gaunu pastabų, kad matau gyvenime tik blogus dalykus. Išvažiavus iš Lietuvos pasaulis tikrai atrodo daug gražesnis, nei matome žinių laidose. Šis mano tekstas sudėliotas daugiau, nei už 8 tūkstančių kilometrų nuo namų. Labai noriu pasidalinti su jumis savo įspūdžiais iš vienos egzotiškiausių ir tolimiausių mano gyvenime kelionių. Taigi - šį kartą ne apie politiką, ne apie idiotus valdžioje ir ne apie Lietuvą. Darbo reikalais teko aplankyti labai egzotišką ir daugeliui lietuvių mažai pažįstamą šalį - Zimbabvę, iš kurios ir šį tekstą. Neįmanoma aprašyti visko, ką teko pamatyti, todėl tik keli pastebėjimai.

 

Kai mokykloje mokiausi geografijos, tokios valstybės žemėlapyje nebuvo. Ji vadinosi Rodezija ir mums jau per kitas pamokas būdavo plaunamos smegenys, kaip baltaodžiai monstrai engia juoduosius šalies gyventojus. Iki 1980 metų tai buvo Didžiosios Britanijos kolonija, o nuo tada ji buvo dekolonizuota ir tapo Zimbabve.

Tik nusileidus sostinės Harare aerouoste pasitiko nuostabiai švelnus klimatas. Dar skrendant lėktuvu stebino vaiski žaluma, kuri maloniai džiugino akis, ypač po niekaip neateinančio pavasario namuose.

Manau jums bus įdomu, kaip keliaujant per pasaulį atrodo mūsuose vasaros atostogas paėmęs koronacirkas. Mano skrydis buvo iš Varšuvos per Kataro sostinę Doha ir Lenkijos sostinė buvo vienintelė vieta, kur reikėjo parodyti niekinį PGR testą. Nei tarpiniame aerouoste, nei atskridus į vietą niekas neprašė jokių sveikatą įrodančių dokumentų, nereikėjo net ir geltonojo tarptautinio skiepų paso, būtino kitose Afrikos valstybėse.

Per darbo savaitę teko nemažai pavažinėti po šalį. Čia jau ruduo, nėra vasariškų karščių ir ryškios Afrikos saulės. Oro temperatūra tokia pati, kaip įprastą vasaros dieną Lietuvoje. Labai graži gamta, daug dirbamos žemės, gražiai sutvarkyti laukai. Teko aplankyti vieną stambų fermerį, kuris yra didelės kavos plantacijos savininkas. Jis turi nuostabią šeimą: 9 vaikus, 28 anūkus, 8 proanūkius. Labai įdomu buvo pamatyti savo akimis ir iš pirmų lūpų išgirsti pasakojimą, kokį ilgą kelią nueina kavos pupelė, kol virsta garuojančiu rytinės kavos puodeliu.

Patį stipriausią ir geriausią įmanomą įspūdį paliko vietiniai žmonės. Visur neįtikėtinas geranoriškumas, paslaugumas ir veiduose žydinčios šypsenos. Einant gatve ir įvykus akių kontaktui visi sutikti žmones iš karto nusišypso plačia ir labai nuoširdžia šypsena. Nors praėjo jau daugiau nei keturi dešimtmečiai, kai šalis yra nepriklausoma, britų įtaką galima pajusti kiekviename žingsnyje. Britiška pastatų architektūra, britiška santechnika viešbučiuose, kai kriauklėje nėra maišytuvo, o du atskiri kranai šiltam ir šaltam vandeniui, priešingas, nei mums įprastas eismas gatvėse ir keliuose - tai toli gražu nepilnas sąrašas. Nekalbant jau apie anglų kalbą, kurią jaunas ir senas moka net ir pačiose atokiausiose šalies vietose.

Negaliu nepaminėti puikaus maisto visur, kur teko valgyti. Tikras rojus mėgstantiems mėsą ir jos gaminius, gausybė mums nežinomų prieskonių ir daug labai skanaus vietinio maisto, kurio pavadinimų net neverta stengtis prisiminti. Ir kas ypač svarbu kelionėje - didelė vietinės gamybos alaus įvairovė.

Galiausiai apie tai, kas mane nustebino labiausiai. Tikrai nepatikėsite - tai buvo vietiniai valdininkai, su kuriais per tas dienas tikrai nemažai teko bendrauti keliose šalies vietose. Paprastai esame įpratę prie savo valdininkų: arba socdeminis bebras nutrintais dar Berlyno sieną menančio kostiumo keliais ir alkūnėmis, arba konservatorių talibas, pasiruošęs perkasti gerklę kiekvienam, kuris gali užduoti klausimą, kaip atsitiko, kad žemė Lietuvoje tapo kilnojamu turtu. Vienija juos tai, kad ir vienas, ir kitas sėdi savo vietoje tiek ilgai, kad jau sunku atskirti, kur valdiška kėdė, o kur įmitęs užpakalis. Tuo tarpu Zimbabvės valdininkai yra trisdešimtmečiai puikų išsilavinimą Europoje ar Amerikoje įgiję jauni žmonės, kuriems iš tiesų svarbi jų tėvynės ateitis. Jokių formalumų ar taip mėgstamų mūsuose kaklaraiščių, atskiriančių protą nuo širdies. Paprasta, neformali apranga, toks pats šiltas bendravimas, neapsimestinė pagarba pašnekovui ir mano jau minėtas geranoriškumas tikrai maloniai stebino visų susitikimų metu. Šie jauni žmones yra pasiruošę savo žinias ir gebėjimus panaudoti tam, kad jų nuostabi šalis klestėtų ir taptų savo regiono lydere.

Neįmanoma visų savaitės įspūdžiu perteikti keliose pastraipose. Lygiai kaip ir neįmanoma pabuvus čia neįsimylėti šios nuostabios šalies ir jos žmonių. Labai dėkoju likimui, kad atvedė mane čia ir linkiu sau čia dar ne kartą sugrįžti, o jums, pasitaikius galimybei, būtinai pamatyti šį gražų Afrikos kontinento kampelį.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (79)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s