respublika.lt

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie atsisakymus

(187)
Publikuota: 2022 lapkričio 04 12:48:47, Gintaras Furmanavičius, publicistas, politinis veikėjas
×
nuotr. 1 nuotr.
Gintaras Furmanavičius. Stasio Žumbio nuotr.

Norite, aš jums pasakysiu, kodėl bet kuriai valdžiai mus labai lengva valdyti? Todėl, kad mes labai lengvai ir be jokių diskusijų atsisakome savo teisių ir laisvių. Ne tik iškovotų, bet ir prigimtinių.

 

Visada mėgstu remtis pavyzdžiais. Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad pasikeitimų vyriausybės sudėtyje nori 70 procentų Lietuvos gyventojų. Ir tai paskelbta ne kokiame nors alternatyviame portale, kurio informacija tikėti draudžia geras tonas, o mūsų konservatorių propagandos flagmane - save nacionaliniu vadinančio transliuotojo LRT portale.

Grįžkime trumpam į netolimą praeitį - 2020 metų rudenį, kuomet mes patys išrinkome į seimą tuos, kurie padovanojo mums šią klounų vyriausybę. Tiksliau išrinko juos mums tie, kurie į rinkimus ateiti atsisakė. Rinkimuose dalyvavo 47,81 procento rinkėjų. Šventoji konservatorių partija juose surinko 24,86 procento rinkėjų balsų nuo dalyvavusių rinkimuose. O jei būtų atėję visi?

Aš puikiai suprantu priežastis, kodėl žmonės neturi laiko ir noro gilintis į tai, ką su mumis išdarinėja valdžia: neaiški ekonominė valstybės situacija; esame susipykę su visais kaimynais ir nekaimynais; augančios energijos išteklių kainos, varančios į neviltį ne vieną; brangstantys kreditai, vartojamosios paskolos ir dar daugybė faktorių, kurie domėjimasi seimo ir vyriausybės „veikla" nustumia toli už pagrindinių prioritetų ribos. Tačiau į rinkimus ateiti reikia tik kartą per ketverius metus.

O valdžiukė tuo puikiai naudojasi. Štai jums dar vienas pavyzdys. Nuo antradienio Lietuvoje atsiskaitymas grynaisiais pinigais virš 5000 eurų yra nusikaltimas, nors yra daugybė pasaulio valstybių, jų tarpe Amerika, Vokietija, Austrija, Suomija, kur tokio draudimo nėra. Bankai trina rankomis, nes nuo kiekvieno pinigų pervedimo ar kitos operacijos jiems byra pinigai.

Apie bankų elgesį su mumis, aroganciją, nepasiekiamumą kalbėjome eilę kartų ir daugelis iš mūsų tikrai esame su tuo susidūrę. Pavyzdžiui mano sąskaitos buvo uždarytos, man būnant Afrikoje ir jei ne grynieji pinigai, kurių visada turiu su savimi, nežinau, kaip būčiau pasiekęs namus.

Bankai, kurių veikla mūsų valstybėje yra visiškai nekontroliuojama, toliau siautėja. Visi jau susidūrėme su idiotiškiausiais įmanomais klausimynais, kuriuos bankas siuntinėja laikas nuo laiko mums visiems, nes „siekia geriau pažinti savo klientą". Lyg to būtų negana, šią savaitę seime 88 išrinktiesiems balsavus „už" ir 30 susilaikius buvo priimtas Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas.

Jo 54 straipsnio 3 dalis tarp kita ko sako: „kad būtų užtikrinta, jog specialių kategorijų asmens duomenys būtų tvarkomi atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus ir siekiant įgyvendinti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurie reguliuoja mokėjimo paslaugų teikimą, nustatytus reikalavimus, laikantis saugojimo trukmės apribojimo ir kitų Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje nustatytų principų.

Asmens duomenys, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, gali būti teikiami teismams, valstybės institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų teikimą, nustatytais pagrindais ir tvarka."

Kertu lažybų, kad labai mažai kas žino, o kas gi yra tie įstatymo pataisose minimi „specialių kategorijų asmens duomenys", kuriuos bankas mielai pateiktų kitoms institucijoms, prieš tai, siekdamas mus geriau pažinti išsireikalavęs juos iš mūsų. Jūs nepatikėsite, kokiais duomenimis nori disponuoti mūsuose šiltai įsitaisę ir švelniu valdžios rūpesčiu apgaubti skandinavų bankai.

Taigi, kaip rašo „Žmogaus teisių gidas", šie duomenys - tai „asmens rasė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai ar filosofiniai įsitikinimai, seksualinė orientacija, narystė profsąjungose; taip pat šie duomenys gali būti susiję su asmens sveikata ar lytiniu gyvenimu. Biometriniai duomenys ir genetinė informacija taip pat laikomi specialios kategorijos asmens duomenimis."

Šie duomenys laikomi ypatingais dėl ypač privataus ir intymaus pobūdžio. Todėl jais galima lengvai piktnaudžiauti ir naudoti prieš konkretų asmenį, pavyzdžiui, kaip pagrindą išankstinei nuomonei ar diskriminacijai. Taigi šių duomenų tvarkymas apskritai yra draudžiamas, išskyrus kai kurias įstatymuose numatytas išimtis.

Viena iš išimčių - asmens raštiškas sutikimas. Taigi, jei bankui nepatiks jūsų politinės pažiūros ar noras turėti lytinius santykius su priešingos lyties asmeniu, jis galimai galės neteikti jums paslaugų arba tiesiog uždaryti sąskaitą. Jei jums tai atrodo utopija, pabandykite mintimis grįžti į 2019 metus ir tuo metu įsivaizduoti „galimybių pasą" ar privalomą vakcinaciją.

Dažnai prašydami niekaip su mūsų finansais nesusijusios informacijos bankai meta neatremiamą pinigų plovimo ir kovos su terorizmu kozirį. Žinant skandinavų bankų istorijas su pinigų plovimu tai skamba geriausiu atveju juokingai.

Pasauliui tampant vis labiau skaitmeniniam, skaitmenizuojasi ir mūsų pinigai - tai rodo skaitmeninės bankininkystės ir mobiliųjų mokėjimų populiarėjimas. Dar 2018 metais Amerikoje atlikto tyrimo duomenimis, maždaug trečdalis suaugusių amerikiečių apskritai nenaudojo grynųjų pinigų mokėjimams atlikti, o vienas iš dešimties milenialsų mokėjimus atliko tik naudodamasis skaitmeninėmis programėlėmis.

Ši tendencija paspartėjo pseudopandemijos metu, nes klientai buvo primygtinai skatinami pirmenybę teikti skaitmeninėms ir bekontaktėms operacijoms, o ne gryniesiems pinigams. Kitas tyrimas parodė, kad grynųjų pinigų naudojimas sumažėjo iki 40 procentų. Be to, 90 procentų respondentų nurodė, kad ateityje mažins grynųjų pinigų naudojimą. O pasaulio bankininkai jau kuria CBDC - Centrinio banko skaitmenines valiutas.

Tai ne tas pas, kas kriptovaliutos; tai centrinio banko išleisti skaitmeniniai žetonai, panašūs į kriptovaliutą. Jie susieti su tos šalies valiutos verte. Įsiminkite šias raides. Yra sąmokslo teorijų, teigiančių, kad tai pirmas žingsnis į skaitmeninį konclagerį.

Visuomenės šviesuoliai ir skaidruoliai kartoja, kad jiems atsiskaitymai be grynųjų pinigų nekelia jokių problemų ir taip yra kovojama su šešėliais ekonomikoje. Leiskite paklausti: ar mes gyvename valstybėje, kurioje kiekvienas gyventojas a priori yra nusikaltėlis? Kažkada mes atsisakėme lito, dabar atsisakysime grynųjų pinigų, o vėliau tyliai ir ramiai pereisime prie Kinijoje jau kuris laikas įvestos socialinių kreditų sistemos.

Bandau įsivaizduoti save tokioje sistemoje. Iš manęs jau seniausiai būtų atimta viskas, išskyrus laisvę galvoti. Ir tai tik todėl, kad mūsų visuomenėje dar kol kas neįvestas savanoriškas privalomas čipavimas. Nedrįskite ginčytis su valdžia, kuri mums paaiškino, kad vakcinavimas buvo išimtinai savanoriškas. Juk premjeras minėjo, kad badytis reikia todėl, kad susibadę nesijaustų kvailiais. Kad tik virtualiais pinigais atsiskaitantys paklusnieji irgi nesijaustų kvailiais, teks atsisakyti grynųjų pinigų. Kas toliau atsisakymų eilėje?

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
514
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (187)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s