respublika.lt

Gediminas MERKYS: „PSICHOLOGŲ ĮSTATYMAS“ ARBA VELNIAVA SMULKMENOSE (14)

2021 spalio 06 09:50:14
Prof.habil.dr. Gediminas Merkys
×
nuotr. 1 nuotr.
Gediminas Merkys. Eltos nuotr.

 

Konservatoriai žadėjo kokybišką teisėkūrą. Koalicijos jaunesnieji broliai - liberalūs partneriai - privalo liberalumą visame kame skleisti pagal pašaukimą. Deja kokybės ir liberalizmo projekte nerasta. Apstu bandymų įvesti bemaž totalią kontrolę visai profesinei bendruomenei - psichologams. Įstatymo iniciatorių deklaruojami tikslai kilnūs: privalu kažkam rūpintis psichologinių paslaugų kokybe, kad nenukentėtų klientai, nesiautėtų apsišaukėliai...

Bėda: skubotai brukamas įstatymas visiškai nereikalingas, netgi kenkėjiškas. Jis aptarnaus ne visuomenės, bet sutelktos šešėlinės interesų grupės savanaudiškus poreikius. Įstatymą priėmus, jis veiks kaip praktinės psichologijos ribojimo ir totalios kontrolės įrankis. Kuo grindžiama kritiška išvada?

Pagal analogiją atskirais įstatymais turėtume reglamentuoti visų (!) sudėtingesnių profesijų veiklą, išskyrus nebent lapų grėbstymą ir prekybą ledais... Turėtų būti sociologų praktinės veiklos įstatymas. Kaip jie tas apklausas daro, iš kur procentus reitingams paima? Žmonėms abejonių kyla.

Praktikuojantiems ekonomistams seniai reikia atskiro įstatymo. Doleris brangsta - blogai, doleris pinga - irgi blogai. Paskolą imti tai labai pažangu, tai neapdairu. Apsispręstų sykį tie ekonomistai pagaliau. Nustotų gąsdinti vartotojus visokiais NT burbulais ir krizėmis. Seniai reikia valstybinio visų ekonomistų registro. Ir priverstinių privačių mokymų visiems ekonomistams reikia. Nesvarbu, kad universiteto diplomą turi, tegul susimoka ir mokosi. O mokys juos dar kietesni ekonomikos žyniai...

Ir marketingistų praktinės veiklos įstatymo trūks plyš reikia. Akcininkai rinkon alaus ar kvepalų rūšį įvedinėja, pardavimų šuolį planuoja, bet, žiūrėk, susimaus netyčia pasamdytas marketingistas ir vieni nuostoliai. Kas ir kaip viską sukontroliuos? Kas apgins kokybę ir vartotoją?

Nedrįskite ištarti, kad automobilių meistrų praktinės veiklos įstatymo nereikia. Visi kiemai sulūžusiais trantais užversti... Seniai visų tų serviso meistrelių pavardes reikėjo į viešą registrą privalomai sukelti. Kirpėjams, staliams, prodiuseriams, vestuvių organizatoriams, vyno degustatoriams - visiems - po praktinės veiklos įstatymą! Svarbiausia, kad visi būtų į privalomą viešą registrą surašyti. Nesiregistruoji - lauk iš profesijos. Nėra čia ko klientus maustyti. Analogija, sarkazmas tiesiog padeda atidengti nuogą esmę. Ypač tiems, kas nemąsto ir slysta paviršiumi.

Oponentai nemirktelėję išmes advocatus diaboli argumentą: „panašūs įstatymai yra kitose išsivysčiusiose šalyse". Ir taip, ir ne. Truputis istorijos. Didieji psichoterapijos pradininkai, klasikai buvo medikai: Z. Froidas, V. Franklis ir kt. Medikai, ypač profesūra, turėjo didžiulį autoritetą valdžios ir visuomenės akyse. Psichologijos mokslas anuomet buvo dar vystykluose. Kai psichologai išrado savo arkliuką „psichoterapiją", tai pradžioje jie negalėjo dirbti savarankiškai, tik tandeme su mediku, tik gydytojo prižiūrimi. Priežastis - žodyje „terapija". Nei svarbaus žodžio, nei honoraro įtakingi medikai neorėjo perleisti bet kam. Taigi, psichologams kadaise teko gerokai paplėtoti savo profsąjunginę veiklą, idant galėtų „psichoterapija" užsiiminėti patys vieni, be daktarų. Toji psichologų cecho istorinė kova ir iškovojimai tradiciškai sugulė į kai kuriuos profesinės savireguliacijos reglamentus, etikos kodeksus, kai kada ir teisės aktus.

Užsigeidžia psichologas kokį ypatingą autorinį teprapijos metodą taikyti. Iš tiesų netgi tiems, kas turi visus reikiamus diplomus bei laipsnius, kai kuriose Vakarų šalyse gali tekti pasimokyti ir papildomai susimokėti (!). Tie, kas psichoterapeutą papildomai mokė ir užmokestį pasiėmė, žino, kam tokį leidimą davė. Maža to, turi interesą savo psichoterapinių paslaugų rinką kontroliuoti, tad uoliai sudarinėja praktikuojančių buvusių mokinių sąrašus. Jei kas nesusimokėjo, bando skverbtis į biznį iš šalies, galima kelti triukšmą, bylinėtis.

Kritikuojamos lietuviškos iniciatyvos „grožis" tas, jog norima į savo privalomą registrą susemti ir nuolat kontroliuoti VISUS dirbančius ir PILNĄ akademinį išsilavinimą įgijusius psichologus. Visai nepriklausomai, kurioje psichologijos šakoje jie darbuojasi, nepriklausomai, kokiam darbdaviui dirba. Dalis psichologų dirba viešam darbdaviui, dalis privačiam, kiti dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą sau. Taikomoji psichologija be galo tarpdiscipliniška. Be minėtos psichoterapijos tai gali būti mokyklinė/pedagoginė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija, marketingo ir reklamos psichologija, saugaus eismo psichologija, reabilitacija, teismo medicinos psichologija, penitencinė psichologija, socialinio darbo, vaikų teisių, šeimos konsultavimo psichologija ir begalės kitų. Ruošiamasi visus praktiškai dirbančius psichologus priverstinai suvaryti į privalomą (!) registrą. Galbūt tik tie, kas dėsto „Psichologijos įvadą" kolegijoje, ar panašų pasirenkamą dalyką gimnazijoje, galimai priverstinio registravimo ir mokymų kaip nors išvengs.

Akivaizdu, kad ši teisėkūros iniciatyva, numatanti iracionalią ir perteklinę psichologų kontrolę, tikrai neišeina iš pačios valdžios. Toji jau pramoko skaičiuoti, apdairiai kratosi visų perteklinių funkcijų. Įstatymo lobistas perdaug ir nesislepia. Tai - Lietuvos psichologų sąjunga (LPS). Ši nevyriausybinė organizacija dar 2010 ir 2018 m. paskelbė memorandumus, kuriuose ragino priimti „psichologų įstatymą" (http://www.psichologusajunga.lt/index.php?p=10&lng=lt).

Klausimas: kas valdys psichologų registrą? Seime jau ne kartą bandyta prastumti vadinamąjį „psichologijos" ar „psichoterapijos" įstatymą. Bandymai nebuvo sėkmingi. Reikalą stūmė psichologas V. Čiapas, buvęs Seimo nariu 1996-2008 m. Kitas žinomas psichologas G. Navaitis, buvęs parlamento nariu 2080-2012 m., sumanymo nepalaikė. Anuomet abejonių sulaukė nuostata, jog privalomą registrą valdytų Lietuvos psichologų sąjunga. Klausta, kaip NVO, kuri veikia savanoriškais pagrindais ir nėra viešojo administravimo subjektas, galėtų valdyti privalomai ir visuotinai sudaromą psichologų registrą? Sveikas protas kuždėjo ir kitą: jei yra psichologų įstatymas, tai privalu turėti ir praktikuojančių sociologų, ekonomistų, agronomų ir pan. įstatymus.

Dabartiniame įstatymo projekte sumanyta gudriau. Esą, registro valdytoją paskirs LR Vyriausybė. Velniava smulkmenose. Praktinė psichologija yra tiek tarpdiscipliniška, kad registro valdymo kuriai nors konkrečiai ministerijai tikrai nepaskirsi. Jei priskirsi Sveikatos ministerijai, pakibs ore švietimo reikalai ir t.t.. Tarkime, atiduotų tą funkciją Registrų centrui, tai jis vis vien realiai valdytų tik formalų sąrašą. Juk greta psichologų formalaus registro įstatymo projekte numatytos ir specialių kompetencijų reikalaujančios funkcijos: edukacinių sertifikatų vertinimas, licencijavimas, taip pat privalomi (!) psichologų kvalifikacijos kėlimo mokymai, ne mažiau 40 val. per metus.

Lyg ir galėtų tokias funkcijas perimti universitetas, bet tada kuris? Vienam atiduosime į rankas kontrolę ir rinką, o kitus - diskriminuosime? O gal visiems universitetams padalinsime po gabaliuką registro ir mokymų rinkos? Nesunku numanyti, jog registro valdytojo, licencijavimo, paslaugų rinkos prižiūrėtojo, taip pat komercinių mokymų psichologams organizatoriaus funkcijas po įstatymo priėmimo bus bandoma tyliu potvarkiu perduoti būtent Lietuvos psichologų sąjungai. Kilniais savivaldos ir savireguliacijos pagrindais. Tik kur čia savivalda, jei registras, visokios supervizijos ir komerciniai mokymai privalomi (!)?

Minėtai NVO šiuo metu vadovauja jauna mergina, sprendžiant iš viešai pateikto CV, net neturinti psichologijos daktaro laipsnio. Gražu, demokratiška. Besidomintiems žinoma, kad Lietuvos psichologų sąjungos ištakose ir už šios sąjungos nuolat stovi grupelė įtakingų psichologų-akademikų, daugiausia iš Vilniaus universiteto. Dešimtmečiais jie veda savo profesinės gildijos nariams privačius komercinius mokymus, taip pat ir psichoterapijos srityje. Kas paneigs, kad ne šiems darbštiems šviesuoliams kilo pagunda susivaryti visus diplomuotus psichologus į prievartinį registrą, viską kontroliuoti, licencijuoti, būti pradedančių psichologų supervizoriais, vesti privalomus komercinius mokymus?

Tikrasis grožis ir gėris turi daug briaunų, geba žmonijai pasirodyti netikėtu veidu. Seimo švietimo ir mokslo komitete „psichologų įstatymą" kuruoja ir pristato be galo šviesus ir liberalus parlamentaras. Tai - buvęs VU rektorius A. Žukauskas, kuris tuo pačiu ir psichologijos profesorės R. Žukauskienės sutuoktinis. Gerbiama profesorė yra Lietuvos nacionalinės mokslo premijos laureatė. Pagarba jai ir padėka už įspūdingą įnašą į mokslą. Apskritai visiems privalu vadovautis gerumo prezumpcija. Nedrįstume teigti, kad viešų ir privačių interesų konfliktas čia iš tiesų pasireiškia. Visgi Lietuvos įstatymai numato, jog aukšti vieši asmenys privalo vengti ne tik paties interesų konflikto, bet netgi jo regimybės. Raitykitės kaip norit, tačiau bent jau interesų konflikto regimybė čia tikrai akivaizdi.

Lietuvoje psichologų-apsišaukėlių veikla tikrai nėra išplitusi. Viena iš priežasčių - itin stiprus psichologų bendruomenės profesinis etosas. Šiandien neįmanoma psichologijos paslaugas teikti izoliuotai, tarsi Robinzonui. Apsišaukėlio atvirai kratysis bet kuris psichologas, bus perspėjami privatūs ir viešieji darbdaviai, klientai. Apsišaukėlis bus nustumtas į paraštes ir marginalizuotas. Čia yra pozityvus ilgametės LPS veiklos rezultatas.

Deja, stumiamas „psichologų įstatymas" taikosi ne į apsišaukėlius. Jis taikosi į profesionalius psichologus, turinčius pilną tos srities akademinį išsilavinimą, visus reikiamus edukacinius sertifikatus ir diplomus. Būtent šitą bendruomenę ir kėsinamasi priverstinai suregistruoti, kontroliuoti, papildomai apmokestinti, įperšant savanoriškai-privalomą paslaugų paketą. Net aukščiausio lygio diplomas neleis psichologui įsilieti į darbo rinką iš karto ir pilnavertiškai. Tegalima tik registruotis, o ten - latentinė psichologijos kardinolų konklava - autoritetingai nuspręs, kokios tamstai dar supervizijos trūksta, kokiuose komerciniuose podiplominiuose kursuose pasimokyti, kiek susimokėti. Nieko asmeniško, nieko nesavanaudiško, vien savivalda ir savireguliacija...

Ekscelencijos centrų lygį psichologų rengimas ir taikomoji psichologija yra pasiekę būtent anglų-saksų kraštuose. Grįš Tėvynėn apsilaipsniavę, 10-15 m. sėkmingą profesinę patirtį įgiję psichologai lietuvaičiai. Įstatymo tvarka pateiks diplomus Studijų kokybės vertinimo centrui, neabejotinai gaus pripažinimą (nostrifikaciją). Deja, įsilieti į darbo rinką pagal profesiją nei vienas sūnus ar dukra „paklydėliai" iš karto negalės. Privalės „savireguliacijos" tikslais užsukti į psichologijos kardinolų konklavą, atverti kompetencijas...

Valstybinių universitetų akademikai dešimtmečiais ėmė iš valstybės ir mokesčių mokėtojų pinigus už psichologijos bakalaurų ir magistrų rengimą. Keturi metai bakalauro studijų plius 1,5-2 metai magistrantūros. Psichologija itin populiari, todėl mokančių už studijas iš šeimos pinigų - taip pat begalės. Pasak „konklavos" vizijų, visi absolventai privalo stoti į eilę ir registruotis, derinti klausimą dėl praktinės supervizijos ir dalyvavimo kvalifikacijos kursuose komerciniai pagrindais. De facto tai jau iš dalies pasiekta. Net talentingi psichologijos doktorantai Lietuvoje masiškai užsirašo į komercinius konklavos kardinolų psichoterapijos kursus. Pastarųjų pajamos, spėkite iš trijų kartų, sukasi ne per universiteto kasą. Psichologijos studijų ganyklos didelės ir vešlios, bet kažkam vis maža, reikia dar vešlesnių...

Valstybinio universiteto misijos, taip pat mokslininko, universiteto dėstytojo etikos požiūriu ne visai gražus klausimėlis kyla. Kodėl iškilūs akademikai savo ugdytiniams reikiamų kompetencijų nesuteikė per dvipakopes net 6 (!) metų trukmės studijas? Kokie tramdomieji marškiniai ar antrankiai taip klaikiai visą profesūros edukacinį polėkį suvaržė? Kodėl absolventai dabar tik į privalomą registrą registruotis tegali? Na, sulėks buvę universiteto absolventai į privačius mokamus kursus ir, o šventas naivume, keli garbūs sensėjai akimirksniu perduos klausytojams kuo sėkmingiausiai visą psichoterapijos žinių gelmę...

Vakaruose rimtai susirūpinta psichologo profesijos perdėta kontrole ir biurokratizacija. Taigi, kritikuojamas įstatymo projektas žiūri į praeitį ir siūlo imti iš jos visai ne tai, kas geriausia.

Kodėl reikia psichologų įstatymo? Ogi todėl, kad dalis jaunų psichologų, ypač tų, kurie profesiškai susiformavo Vakaruose, tiesiog nepasiųstų vietinės konklavos švilpt. Jausiunčia. Po to ir vietiniai jau įbaudžiavinti absolventai susipras ir pasiųs ten pat - švilpt. Užtat ir reikia visą kol kas dar neformaliai dėliojamą psichologų baudžiavą įteisinti de jure. Gali būti, kad konklava paliks ramybėje į gūdžią provinciją išvykusius absolventus, kurie dirbs psichologais mokykloje, „vaiko teisėse" ir pan. Tarkime, jie nesiregistruos jokiai privalomai supervizijai, neturės laiko ir lėšų komerciniams kursams. Vargu ar konklava juos gaudys ir su jais bylinėsis. Visgi tokie psichologijos bėgliai realiai užkirs sau šviesesnės profesinės karjeros galimybes.

Įstatymas formuos šalyje kastinę psichologų bendruomenę. Norės bėgliai iš prastai apmokamo sektoriaus pereiti kur geriau, tad vos išnirę privalės konklavai atgailauti, prašyti, kad įtrauktų į registrą, susimokėti už seriją kursų ir šitaip bus akimirksniu įbaudžiavinti. Juolab tokiame būvyje automatiškai atsidurs visi sėkmingiau praktikuojantys psichologai. Galiausiai ne vien apie komercinį interesą tenka kalbėti. Šalyje kėsinamasi įteisinti autoritarišką imatrikuliaciją į elitinių, gerai uždirbančių psichologų kastą ir tikimasi visą tą sistemą pilnai kontroliuoti.

Lietuva dešimtmečiais pirmauja Pasaulyje pagal savižudybių statistiką. Psichologinė gerovė ir psichinė sveikata yra reikšmingas viešasis gėris. Deja, psichoterapijos paslaugos vidutiniam lietuviui neįperkamos, neprieinamos. Ypač provincijoje. Įstatymas skirstys į kastas ne tik psichologų bendruomenę, bet ir psichologijos paslaugų vartotojus, kurių dalis jau seniai užribyje. Ar demokratinė, liberali ir atsakinga valdžia turėtų tokius ydingus, egoistiškus sumanymus bei procesus palaikyti?

Projekte retrogradiškai atrodo reikalavimas dirbantiems psichologams privalomai išklausyti ne mažiau 40 val. mokymų per 5 metus. Tokie privalomi kursai (pedagogams, valstybės tarnautojams) kai kur inertiškai išliko, kaip atgyvenęs 20 a. vidurio rudimentas. Praktinė psichologija yra labai kūrybiškas amatas ir netgi menas. Kaip ir kiekvienos giliai kūrybinės profesijos atstovas, psichologas daugiausiai išmoksta iš gyvenimo, iš kiekvieno įgyvendinto projekto, iš kiekvieno kliento. Moderniame pasaulyje tai vadinasi patirtiniu mokymusi (angl., prior learning). Šiandien turėtų būti kalbama apie kompetencijų portfelio kaupimą, kompetencijų viešą prezentaciją ir pripažinimą tikros psichologų savivaldos renginių metu. Vietoje šito - privalomi komerciniai kursai konklavoje.

Visuomenė turi žinoti ne tik minėtą liberalųjį šviesuolį Seime, bet ir kitus Seimo narius, kurie tokį išmintingą „psichologų įstatymą" teikia. Tai: L. Slušnys, R. Šalaševičiūtė, P. Kuzmickienė, Z. Streikus, M. Danielė, V. Giraitytė, O. Leiputė, V. Pranckietis, R. Žemaitaitis.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (14)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • REFERENDUMAS: Kviečiame pasirašyti elektroniniu būdu.

  • PENSIJA: Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Socialinio draudimo pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymą. Šiuo įstatymu tęsiamas papildomas pensijų didinimas, kuris pagal 2019 metais prezidento inicijuotą įstatymą, buvo vykdomas 2020 ir 2021 metais.
  • BAUDA: Italijos konkurencijos prievaizdė jau antrą kartą šią savaitę skyrė baudą amerikiečių technologijų milžinėms – šį kartą „Apple“ ir „Google“ – bendrai 20 mln. Eur.
  • APRIBOJIMAS: Penktadienį įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas Konkurencijos tarybos prašymas ir buvusiai bendrovės „NCG Distribution“ vadovei Laurai Gaigalienei apribota teisė 3 metus eiti vadovaujamas pareigas.
  • ESKALACIJA: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį teigė, kad jo šalis yra pasirengusi galimai konflikto su Rusija eskalacijai.
  • RENOVACIJA: 83 proc. šalies gyventojų, gyvenančių senuose daugiabučiuose, norėtų juos atnaujinti.
  • ATLYGINIMAS: Vidutinis neto atlyginimas valstybės sektoriuje didėjo 7,8%, iki 1.055,7 Eur, privačiame – 9,9% iki 994 Eur.
  • SKIEPAI: Čilės Visuomenės sveikatos institutas davė leidimą skiepyti Kinijos kompanijos „Sinovac“ pagaminta „CoronaVac“ vakcina nuo koronaviruso vaikus nuo trejų metų amžiaus.
  • ŽUVO: Vienoje Sibiro anglių kasykloje daugiau kaip 50 žmonių žuvo ketvirtadienį per numanomą metano sprogimą ir gaisrą, pranešė vietos pareigūnai.
  • ŠVENTĖ: Penktadienį Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose, rengiama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro laiko kapsulės įkasimo šventė.
  • RINKIMAI: Libijos rinkimų komisija gruodį vyksiančiuose prezidento rinkimuose neleido dalyvauti buvusio diktatoriaus Muammaro al-Gaddafio sūnui.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar lankysitės savo miesto, miestelio mugėse, šventiniuose renginiuose, eglės įžiebimo ceremonijoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +1 C

-1 +2 C

 

-3 +2 C

0 +1 C

-2 +2 C

 

-5 +1 C

0-4 m/s

0-7 m/s

 

0-10 m/s