respublika.lt

Audrius BUTKEVIČIUS: Ar išsitarnaus Tomkus profesoriaus laipsnį?

(0)
Publikuota: 2021 gegužės 16 08:20:00, Audrius BUTKEVIČIUS
×
nuotr. 11 nuotr.
Audrius Butkevičius ir Valdas Adamkus. Redakcijos archyvo nuotr.

Mylimas redaktoriau Vitai Tomkau,

 

„mylimas" rašau iš inercijos. Tenorėdamas įsiteikti LGBT vadams, kurie teigia, kad „tikra meilė būna tik tarp vyrų". (Nuo savęs pridurčiau, kad tarp moterų irgi, o jei tarp jų dar įsitaisytų toks vyras kaip aš ar tu...) Jei atvirai, esu šokiruotas: nežinau, juoktis ar verkt? Prieš visą Lietuvą išvadinai mane didžiausiu niekšu ir dar į LT vadus pasiūlei... (Žiūr. V.Tomkaus įžūlų prierašą prie straipsnio: TIKRIEMS VYRAMS TIKRI VYRAI PATINKA NEBŪTINAI TIKTAI LOVOSE!)

Gerai, jei bendraudamas su tavimi tapau niekšu, tai to išmokau iš tavęs. Nes tai tu visada visiems kartoji, kad su niekšais reikia elgtis niekšiškai ir pats būni dešimt kartų niekšiškesnis. Iki artimų santykių su tavimi (Vitai, tik neužsisvajok apie lytinius!) aš buvau arčiau krikščioniškųjų nuostatų: jei trenkia per skruostą, reikia kišti kitą ir tol kaičioti skruostus vieną po kito, kol neatsibos! Sakai, po bendravimo su tavimi pasikeičiau? Prieš rausdamasis manyje ir bandydamas įlįsti man į dūšią, ieškok blogybių šaknų savyje.

Kodėl neleidi man ramiai tūnoti šiltnamyje? Ar bent žinai, kaip kvepia įšilusi pavasarinė žemė ir koks svaigus želmenų aromatas. O visai šalia, ranka paliesti gali, sraviai teka Neris... Ir kai papučia vėjas, tokiu ozonu ir jaunų pušų ūgliais užsipildo plaučiai, kad apsvaigsti ir ruginukės su lašinių „bryzu" nebereikia. Tai va, koks gyvenimas, o tu vis apie tuos „pederastus", provincialus, politikus... Vėl į karą kvieti: „Balnokim broliai žirgus!" Tai ir balnok pats sau vienas! Kodėl mane vietoj žirgo balnoji?!

Tegu tave velniai!

Pradėjai tu gerai savo senu, dešimtmečiais nudailintu feljetonisto žingsneliu, ale pabaigei kaip maskolių popas „Za Upokoj". Ir dar mane pabaigai prikabinai. Bent aš taip pasijutau. Sakai, nugalėti niekšą reikia dar didesnio niekšo?! Netikėk tuo Švarcu, Tomkau! Parašė, esą drakono nugalėtojas pavirsta drakonu, ir dabar visi kartojat kaip didžiausią išmintį. Taip mąsto jauni ambicingi pūgžliai, fantazuojantys apie politiką ir kalbantys patys sau: na, jeigu aš neturėsiu visų drakono dantų, apsauginių storų žvynų (atseit nejautrus kritikai), klastingumo, nesiskaitymo su aplinkiniais, jeigu nesugebėsiu apgaudinėti visų ir visada... tai politiku visvien nebūsiu!

Užtai ir priviso tų profesionalių „pederastų" ir gerąja, ir blogąja ta žodžio prasme. Užtai ir lipa mėšlinom vyžom ir atsegtu praskiepu ant altoriaus. Ir geriausias to pavyzdys - tavo lyrinio herojaus anūkas, išstumdęs senus savo „bočelio" bendražygius ir su įgimto teisumo išraiška iš pradžių priėmęs partijos vadovo, o paskui ir ministro pirmininko pareigybes. Nors, kaip visi supranta, nei formalaus išprusimo, nei patirties. Ir manai, kad čia jis kaltas, nes obuolys nuo obels netoli... Niekai! O kur buvo visi tie žmogeliai, praleidę politikoje trisdešimtmetį? Ar nors vienas pasakė: berneli, nedera taip! Ar tu manai, jis toks vienas?

Na, pažvelk į visą šiandieninę Vyriausybę ir parodyk man bent vieną, kuris savo užimamoms pareigoms būtų ruošęsis. Aš ne apie tatuiruočių saloną. Kalbu apie bent jau formalų politologijos ir valstybės valdymo, krizių „menedžmento" kursą. Supranti, nebemylimas redaktoriau, save gerbiančios valstybės ir partijos kuria „tam tyčia" padarytus specialius institutus ir pusgalvių prie valdžios neprileidžia. Nes valdžia - bendras reikalas. RES PUBLIKA! Savo šalies ateitimi suinteresuoti politikai kuria prie Prezidento institucijos valdymo akademijas, kurių nebaigęs asmuo jokių rimtesnių postų valstybėje neužima, nes, norint sėkmingai valdyti, reikalingas perimamumas, vieningas idėjų ir koncepcijų supratimas.

Sakai, niekšo reikia? Jeigu nueisi į ligoninę, kad tau atliktų chirurginę operaciją, ir pas tave ateis baltu chalatu pasidabinęs pūgžlys, tu, žinoma, mandagiai paklausi ar iš anksto pasidomėsi, kiek ir kokių operacijų jis yra atlikęs. Ir jeigu tas tipelis mandagiai tau atsakys: „Niekada jokių operacijų iki šios dienos atlikęs nesu ir net nesu padoriai asistavęs kitam chirurgui, bet dabar aš tamstelę parakinėsiu..." Tai tu, Tomkau, žinoma, surėksi: „Niekše, kaip tu drįsti!" Tai, kad žinotum, jog pas mus tokių pilna Vyriausybė! Todėl tavo koncepcija apie dar didesnio niekšo poreikį, kuris praris kitus niekšus, neveiks.

Toliau rašai apie savo meilę lietuviams ir lietuvėms. Ar turi omenyje nuolankiai „sunaglėjusių" tipelių kvailystes kenčiančią bandą? Žydiška „chucpa" slepiasi nuo šios jaunųjų filosofijos. Kalbi apie tas avis ir avinus, kuriuos išdavikiškas ožys veda į skerdyklą? Apie šį nuostabų kaukazietišką ožio panaudojimo mechanizmą jau esu rašęs.

Broleli! Reikia būti Jėzumi Kristumi iš krikščioniškos pasakos vaikučiams, kad mylėtum visus ir be išimčių. O ką daryti, jeigu mano Kristus yra senas revoliucionierius, kėlęs į kovą savo tautiečius prieš to meto okupantus ir dėl to jų sėkmingai išduotas? Bet kuri biologinė būtybė, netgi menkiausias vabalėlis, susidūrusi su pavojumi, daro viena iš trijų: BĖGA, KOVOJA arba APSIMETA NEGYVA. Kaip mylėti tuos, kurie, susidūrę su menkiausiais sunkumais, dėjo į kojas ir tarsi kokie neįgalūs pajuodėliai spruko pasišildyti ten, kur darbštūs žmonės buvo susikūrę sau gerovę. Ar įsivaizduoji, kaip per Antrąjį pasaulinį karą buvo suniokota Vokietija ir iš kokių griuvėsių tie žmonės savo Tėvynę pakėlė?

Kam toli ieškoti: kaip po Pirmojo pasaulinio karo ir tris kartus persiritusio fronto buvo suniokota Lietuva ir kokiomis titaniškomis pastangomis buvo mokomas kiekvienas žmogus, statoma kiekviena mokykla ar ligoninė. Ar šie paprasti pavyzdžiai neįpareigoja gyventi čia, kovoti čia?.. Kaip mylėti nulindusius į vidinę rezignaciją, prašinėjančius paskolų ir išmokų, nors iš šalies, nemokėdami mokesčių, užsidirba pakankamai. Kalbu apie tuos, kurie pagal antrą reakcijos į pavojų mechanizmą apsimeta negyvais. Aš galiu mylėti tuos, kurie siekia padaryti geriau nei vokietis ar skandinavas, pakelti Lietuvą! Taip, aš galiu mylėti tik tuos, kurie kaunasi. O visiems kitiems geriausia meilės forma - brūkliu per kuprą. Patikėk, jiems patiktų!

Užvedei mane su savo pasakom apie niekšų poreikį. Ar žinai, kada viskas prasidėjo?

1988 metai, Sąjūdžio suvažiavimas. Nesvarbu, kad tai „gorbačiovinės perestrojkos" projektas, taip, beje, ir pavadintas. Žmonės renkasi tarsi į Didįjį Lietuvos Seimą, kas sako, kas nesako, bet visi jaučia, kad tai senojo nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo tąsa. Visi jaučia ryšį su du šimtus metų trukusiais sukilimais, partizaninėmis kovomis, mirtimis ir trėmimais... Ir štai į sceną išvedamas senas, dar GPU laikų agentas, beje, ir žydų getus statęs, o mums visiems sakoma: va, čia jūsų patriarchas! Ir visi tik stoja, ir ploja, ploja, ir vėl stoja...

Ar gali įsivaizduoti, kokiu homerišku juoku, žviegdami ir putodami iš džiaugsmo, svaigo KGB vadovai Maskvoje. O aš sėdėjau ir tylėjau, nors žinojau TIESĄ. Tuo metu jau buvau savo sukurtos daugiatūkstantinės organizacijos, vienijančios Lietuvos politinius kalinius ir tremtinius, pirmininkas, todėl daug paslapčių man buvo atvertos. Tik klausiau, kaip tarmiškais keiksmais svaidosi šalia sėdinti ilgakasė, lino spalvos plaukais, gražuolė iš Australijos. Šitas NIEKIS, šitas NIEKIS - kartojo taip susijaudinusi, kad net aukšta, jauna krūtinė kilnojosi iš teisėto pasipiktinimo. Ir man ta aukšta krūtinė rūpėjo labiau nei TIESA...

Tai va, Tomkau, gal ir teisus buvo E.Hemingvėjus: „Jeigu tu žinai tiesą, tačiau neatsistoji viešai susirinkime ir nepasakai tiesos, tai tu išsižadi tiesos." Ir kuris dabar iš mūsų niekšas? Aš, neatsistojęs ir nepasakęs visiems: „Žmonės, jums meluoja, iš jūsų tyčiojasi", ar tas vyrukas, kuris tik vykdė spec. operaciją pagal draugo iš Maskvos užduotį.

Ir jeigu manai esąs geresnis, tai labai klysti. Anądien mudviejų laidoje viešai prisipažinai, kaip menkavertiškai nutylėjai, kai Landsbergių Vycka pasiūlė tau suklastoti pirmuosius Sąjūdžio istorijoje rinkimus. Taip, kalbu apie rinkimus į Sąjūdžio Seimo Tarybą. Kas nežino, papasakosiu. Visoje Lietuvoje Sąjūdžio grupės rinko delegatus į Sąjūdžio Seimą, kuris turėjo suformuoti organizacijos vadovybę - Sąjūdžio Tarybą. Tai va: iki dešimtos valandos vakaro balsavo 220 žmonių, o rezultatus skelbėte tik apie penktą valandą ryto. Septynias valandas derinote, kad vienas rusas, vienas lenkas, vienas žydas ir vienas darbininkas, vienas kunigas... Taip po truputį, vienas prie vieno, pilkasis profesorius apsistatė savais pataikūnais, prisitaikėliais ir pakalikais ir „step by step" arba žingsnis po žingsnio užvaldė ir nualino visą Lietuvą. O paskui pasisavino visą Sąjūdį, pervadino į Sąjungą Tėvynės (nedetalizuodamas - kokios?!) ir... „pašlo paexalo"! (Nei lietuviškai, nei angliškai nesiverčia.)

Ar supranti, kad žuvis pradėjo pūti tada, kai bendražygiai buvo apgauti jau pirmuose „laisvuose, lygiuose ir slaptuose" rinkimuose mūsų naujųjų laikų istorijoje. Tai va, Tomkau, prisipažink, ar tavo ranka nejučiom siekia taurelės, kai išgirsti kalbant Zingerį? Ne todėl, kad žydas... Jeigu ne, tai ir tu tinki į vadus pagal tavo paties suformuluotą kriterijų. (Dėl kalbos burbuliavimo nepergyvenk - Landsbergis, burbuliuodamas pro nosį, avinų vedliu tapo!)

Dabar, kai atsiskaičiau su tavimi, už gerą pasiūlymą galim pakalbėti ir apie... Taip, taip, o kaipgi be jų! Viešai rašai, kad nei vieno vyro per jokį galą, jokiu būdu, niekados... Gerai, gal ir taip. Bet kodėl tu apie tai rašai?

Jeigu ne, tai ne. Kodėl mes apskritai apie juos kalbam, jeigu ne. Kodėl mums jie rūpi, jeigu ne? Gerai, aš tave pažįstu daug metų ir tikiu, kad tu ne, niekados. Net ir teisme, ranką ant Konstitucijos padėjęs, galėčiau prisiekti, kad niekada nepagalvojau, kad tu galėtum.

Kad tu geriau mane suprastum, užeisiu iš kito šono: o kodėl mums taip rūpi žydai? Kodėl, kur ir kas, tai ar vieni, ar kiti, kaip toje tavo žinomoje karikatūroje su tais dviem atlantais, „psiakrew"! Atsakau: ogi todėl, kad ir vienu, ir kitu atveju kalbame apie valdžios uzurpacijos klausimą. Mudviem, seniems „diedams", beliko svarbi tik ši vyriškos galios sublimacija - VALDŽIA. Bet tai jau kito rašinio klausimas. Po to, kai sąžiningai atsakysi į mano iškeltus kaltinimus ir klausimus tau, kaip Sąjūdžio pirmeiviui, kuriuo kadaise Lietuva kaip Dievu pasitikėjo ir net populiariausiu žurnalistu išrinko. Vitai, kaip sugebėjai taip greitai iki multimilijonierių nusiristi, ir vėl apie kovas užsisvajojai? Kodėl vietoj savęs į priekį stumi mane, nors esu ne mažiau už tave „juodai dienai" atsidėjęs? Ir ne tik atsidėjęs, bet ir atsėdėjęs! O kodėl tau negrąžinus atgal į vietą savo buvusio kaimyno Rolando Pakso? Jei kas ne taip, vėl galėtumėte tapti kaimynais kaip senais gerais laikais, jei, žinoma, kalėjime kameras šalia paskirs...

Ir pabaigai pasiaiškink: ar tu pats sau nepanašus į tą, kuris „žarsto žarijas" svetimomis rankomis? Gal kartais aš ir elgiuosi su niekšais niekšiškai, bet, įtariu, kad klastos (arba „zapadliškai" elgtis) galėčiau iš tavęs dar ilgai mokytis ir mokytis. Taigi dar neaišku, brolyti, kuriam kurio iš mūsų derėtų saugotis?

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s