respublika.lt

A.Rusteika: pabaigos pradžianuotraukos (29)

2020 liepos mėn. 23 d. 07:01:20
Algimantas RUSTEIKA

Kiekvienas šimtmetis turi centrinį įvykį, kurio pasekmės būna visų kitų istorinių įvykių svarbiausia priežastis. XIX amžius - prancūzų revoliucijos ir Napoleono karų pasekmių sukurtas šimtmetis. Dvidešimtasis - Europos imperijų žlugimo ir rusų revoliucijos sukeltų pasaulinių įtakų persidalinimo karų epocha. Kokiame amžiuje gyvename ir gyvensime mes?

×
nuotr. 4 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

 

Baigėsi socializmo ir kapitalizmo kovos ir ilgai sektos pasakos apie kokią nors konvergenciją į ateities industrinę civilizaciją, nes socializmas numirė ir jo niekur nebėra. Rusijoje dabar daugiau laukinio kapitalizmo nei pseudosocialistiniuose Vakaruose. Visi mums kasdien transliuojami kovos su komunizmu baubai - tik propagandinė kova tarp stambiųjų pasaulio valstybių, jų grupuočių ir jas valdančių klanų, o ne tarp socialinių sistemų.

Visą pasaulį apraizgiusios transnacionalinės korporacijos ir tarptautiniai bankai, verslo grupuočių supirkta, valdoma, politikoje didžiuliu mastu naudojama žiniasklaida - ir viskas neatskiriamai susiję su politiniais klanais ir grupuočių kova dėl įtakos sferų - tai klasikinis imperializmas.

Iki aukso standarto pabaigos pasaulio ekonomikoje dar galiojo tvarūs ekonominiai dėsniai ir tam, kad verslai išliktų ir vystytųsi, buvo būtina, kad visos jų paslaugos ir prekės būtų nupirktos realiais pinigais. Įvedus tuščių dolerių spausdinimo standartą ir vis didėjančias, visuotines vartojimo paskolas, atsiskaityti tapo galima būsimomis pajamomis, jas nukeliant vis toliau į ateitį. Godulys turėti tai, ko dar neužsidirbai, sukūrė vartotojų civilizaciją, kurios ekonomika turi nuolat, be perstojo, iki begalybės augti ir augti, o bet koks stabtelėjimas sukelia krizes ir griūtis.

Vis didėjanti prekių ir pramogų masė ir vis didesni paskolų mastai užtikrino korporacijoms ir bankams plėšikiškus pelnus. Didėjo atskirtis, vis didesnė dalis visuomenės turto telkėsi tarp vis mažesnio rato žmonių. Paskolomis supančiota formaliai laisva visuomenė darėsi labiau realiai priklausoma ir nuo bankinio kapitalo, ir nuo valdžios, labiau paklusni ir prisitaikėliška.

Ir tada taip susiklosčiusios, iš principo šimtu procentų kapitalistinės sistemos stabilumui išsaugoti buvo pasitelktos grynai socialistinės politikos priemonės. Dalį viršpelnių perskirstant per vis didėjančią pašalpų sistemą tapo įmanoma laikinai išvengti socialinės įtampos ir sprogimų. Tačiau buvo užaugintos ištisos parazitiškai gyvenančių, liumpenų kartos, o socialinės apsaugos sistemos stabilumui išsaugoti pasitelkta masinė emigracija.

To neįmanoma buvo padaryti, nelaužant susiklosčiusių pažiūrų ir tradicijų sistemos ir nesukeliant masinio žmonių pasipriešinimo, todėl buvo imtasi visų įmanomų priemonių visuomenėms fragmentuoti, supriešinti ir suskaldyti. Tam pasitelktos kraštutinės kairuoliškos teorijos ir praktikos, orientuotos į žemiausius instinktus, ir tradicijų, trukdančių naujajam imperializmui išlikti, atsisakymą.

Taip per porą dešimtmečių Vakarų pasaulyje įsivyravo paradoksali, savotiškai juokinga sistema, paremta kapitalistinio imperializmo ekonomika bei politika ir modernizuota socializmo ideologija. Sąlyginai, kol nerastas geresnis pavadinimas, įvardinkime ją socialliberalistiniu imperializmu.

Mūsų epochos esmė - socialliberalistinis imperializmas ekonomiškai išsisėmė ir nebegali generuoti nei korporacijų pelnų tolimai perspektyvai, nei pasaulio politinio ir karinio stabilumo bei ateities. Donaldo Trampo garbė ir tragedija tokia pati, kaip Michailo Gorbačiovo - tai žmogus, anksčiau už kitus suvokęs sistemos žlugimą ir bandantis ją išgelbėti. Bėda ta, kad žlugusios sistemos išgelbėti neįmanoma.

Tragiška tai, kad Rytų šalys su tokiu pačiu imperialistiniu ekonomikos modeliu, tačiau turinčios labai koncentruotą valdymo sistemą, autoritarinę praeitį, tradicijas ir dabartį, šios ateinančios krizės metu gali būti stabilesnės politiškai. Ir priešininkams prarandant galią greičiau už jas - geopolitiškai pasiekti net pergalių. Sau mirties nuosprendžius nesiliaujančios pasirašinėti ES politikos kontekste tai beveik neišvengiama ir mums nieko gero nežada.

Na taip, dabar koks protinguolis paklaus: ką daryti? Nežinau. Tik tiksliai žinau, kad socialliberalistinis imperializmas miršta ir niekas nežino, kas ir kaip bus. Jokių patirčių ir kito modelio, kaip kad buvo žlungant sovietiniam imperializmui, pasaulyje šiuo metu nėra. Aišku tik tiek, kad bus einama bandymų ir klaidų keliu, be jokio plano, ir šis kelias bus sunkus, prieštaringas ir gali būti kruvinas.

Nors kiekviena bobutė prie bažnyčios pasakys, kad jei bent pusę lėšų, išleidžiamų ginklams ir pusę korporacijų pelnų atiduotų pasaulio ir savo pačių anūkų ateičiai, - jie patys nė kiek nenukentėtų, o Vakarų civilizacija būtų išgelbėta. Bet jie neatiduos nė cento.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (29)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip karantino metu rūpinatės kalėdinėmis dovanomis?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate sostinės Kalėdinę eglutę?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 -3 -5 C

0 -2 C

 

+2 +3 C

  0  -1 C

+2 +3 C

 

 +5 +7 C

0-5 m/s

2-7 m/s

 

2-7 m/s

       

Nuorodos