respublika.lt

Ar turi Lietuva prezidentą?nuotraukos (66)

2020 liepos mėn. 12 d. 06:27:34
Gediminas JAKAVONIS

Praėjo metai, kai šalies prezidentu penkerių metų kadencijai buvo išrinktas Gitanas Nausėda. Apie pirmuosius Lietuvos prezidento kadencijos metus prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo europarlamentaras Stasys JAKELIŪNAS, Seimo narys Linas BALSYS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algimantas NORVILAS, politologas, istorikas Algis KRUPAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

×
nuotr. 15 nuotr.
Gitanas Nausėda ir septynioliktosios Vyriausybės ministrai. Stasio Žumbio nuotr.

 

G.JAKAVONIS: Lyginant su buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės dviem valstybės valdymo penkmečiais, atrodo, kad Lietuva dabar lyg ir neturi savo aukščiausiojo vadovo. Buvusi prezidentė kišosi visur, kiršino politikus ir šalies piliečius, skirstydama į savus ir svetimus, ignoravo Seimą, kartu su konservatoriais, ypač su Landsbergių klanu, kišosi į teisėsaugos institucijų darbą, vadovavo spec. tarnyboms. Susidarė įspūdis, kad ir užsienio politikoje buvo dirbama savireklamai, o ne Lietuvos gerovei. Kas vyksta dabar, kai vadovauja ramesnis ir nuosaikesnis žmogus? Net perskaičius pirmąjį Gitano Nausėdos metinį pranešimą, atrodo, kad prezidentas tik ramiai stebi, kas vyksta šalyje.

S.JAKELIŪNAS: Abiejų prezidentų stiliai labai skiriasi, tačiau moralė, atrodo, nelabai. Kažkada D.Grybauskaitę pavadinau „politikos amazone“. Jos veikimo metodai visai nederėjo su demokratinės visuomenės veikimo principais, taip veikdama ji padarė neigiamą įtaką tiek šalies politinės sistemos kokybei, tiek ir visos valstybės demokratėjimo procesams. Kai kam bent kurį laiką atrodė, kad G.Nausėda sieks būti nuosaikiu moderatoriumi ir aukštesnės politinės kultūros puoselėtoju. Tačiau, manau, jo asmenybės savybės nėra tam tinkamos, jis - išeivis iš bankų sistemos, kuri turi neproporcingai didelę įtaką ekonomikai, žiniasklaidai ir politikai. Jo kalbėjimo stilius išoriškai patrauklus ir išraiškingas, tačiau turinio prasme jis dažniausiai nepasako nieko naujo ir originalaus. Kažkas jį yra pavadinęs „aukštu ir gražiu“. Man jis - savotiška „politikos barbė“. Vargu ar jis nuveiks ką nors gero valstybei ir žmonėms, nepaisant skambių deklaracijų apie „gerovės valstybę“. Savo gerovę jis susikūrė, bet išlieka abejonės, ar tai nebuvo daroma kitų žmonių, taip pat ir senjorų, sąskaita, nes SEB bankas, kaip ir kiti bankai, piktnaudžiavo savo galia tiek prieš krizę, tiek jos metu. Be to, ir namo regioniniame parke statybos leidimas gautas labai keistomis aplinkybėmis.

A.NORVILAS: Man patinka pabrėžtinai ramus valdymas. Kai neduodama valios ambicijoms, beveik nepasiduodama provokacijoms, patinka prezidento statusą atitinkanti kalba ir bendravimo tonacija. Po partinio, tiksliau, po „landsberginio“, valdymo, intrigų, kiršinimų, nepamatuotos puikybės, panašu, lipame iš balos. Iš prezidentūros 10 metų sklido tvaikas, gal, galų gale, nustos. Prezidentas turi ramiai stebėti ir įsiterpti tik tada, kai to reikia. Nešvariomis, neetiškomis priemonėmis niekada nebus pasiekta teigiamo rezultato - to prezidentūra nežinojo 10 metų. Nors Konstitucija aiškiai apibrėžia prezidento funkcijas, jos tikrai gali būti labai plačios. Buvau vienas iš pirmųjų prezidento Algirdo Brazausko darbuotojų ir galiu pasakyti, kad prezidentas skrupulingai, bent jau pirmąją savo kadencijos pusę, laikėsi Konstitucijos. Per visą nepriklausomybės laikotarpį susiformavo kita praktika, kai prezidentai gali daug sau leisti. Be jokios abejonės, prezidentas yra moralinis autoritetas, bet to moralinio autoriteto našta yra labai sunki. Prezidentas Valdas Adamkus lyg ir neblogai vykdė tą moralinio autoriteto funkciją, bet keli žingsniai leidžia tuo suabejoti, vienas jų - „Mažeikių naftos“ pardavimo finalas, kurį pavadinčiau valstybės interesų išdavimu.

Atsiranda tokių įvykių, kurie reikalauja prezidento moralinio autoriteto pozicijos išreiškimo. Pavyzdžiui, prezidentas G.Nausėda turėtų pasisakyti apie istoriją su pliažu pagrindinėje Vilniaus aikštėje.

L.BALSYS: Žmonėms, kurie niekur nesikiša, nedalyvauja politikoje ir rūpinasi tik savo reikalais, ko gero, patiko D.Grybauskaitės kruopščiai susikurtas griežtos ir tvirtos rankos vadovės įvaizdis, nors už jo slypėjo intrigų, skaldymo ir valdymo, bauginimo metodai, pagal asmenines simpatijas ir antipatijas priimami sprendimai ir pareigūnų skyrimai, o neklusniesiems - parodomieji „galvų kapojimai“. Dabar to nėra ir mane tai džiugina. Prezidentas G.Nausėda iš tikrųjų yra kitoks - ir kaip žmogus, ir kaip politikas. Deja, per pirmuosius metus apie jį viešojoje erdvėje susidarė įspūdis, kaip neveiklaus, iš šalies gyvenimą stebinčio valstybės vadovo. Nesiryžčiau tvirtai teigti, kad jis toks ir yra. Akivaizdu, G.Nausėda yra naujas žmogus politiniame lauke, ir, deja, tame lauke - vienas, pats sau, karys, nes neturi jokio politinio užnugario ar politinių sąjungininkų. Taip, prezidentas turi būti virš politinių partijų, tačiau tai nereiškia, kad dėl to jis negali efektyviai ir aktyviai bendrauti su Seimo politinėmis frakcijomis ar Vyriausybe. Prezidentui tą daryti padeda jo patarėjų komanda. Jei ši komanda yra pasyvi, arba nekompetentinga, arba neturi gerų politinių ryšių, anksčiau ar vėliau šitai įstums šalies vadovą į savotišką politinę izoliaciją, atsiras pavojus, kad jis pats taps kitų, agresyvesnių, politinių grupių intrigų auka. Tai, mano manymu, jau vyksta su prezidentu G.Nausėda. Tą labai gerai parodė atvejis, kai šalies vadovas paskyrė ministru J.Narkevičių, viešai motyvuodamas, jog kitaip „būtume neturėję biudžeto“. Gudrūs „valstiečiai“ ir dantis praėdę politikos „bebrai“ nesunkiai apmulkino šalies vadovą, o jo menkai patyrusi komanda nesugebėjo tam užbėgti už akių.

A.KRUPAVIČIUS: Prezidentai būna skirtingi, o ne pagal vieną kurpalių sukurpti. Šių laikų Lietuvoje turėjome Brazauską, Adamkų, Paksą, Grybauskaitę, o dabar Nausėdą. Būtų sudėtinga vieną vektorių jiems parinkti, kai juos vertiname. Kitas dalykas, visuomet reikia lyginti palyginamus dalykus. Tad pirmuosius Nausėdos metus reikia lyginti su kitų prezidentų pirmosios kadencijos pirmaisiais metais.

Grybauskaitė savo pirmosios kadencijos pradžioje nebuvo aktyvesnė už Nausėdą - tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. 2009-2010 m. Grybauskaitė bandė „perkrauti“ santykius su Baltarusija ir Rusija. Susitikime su Lukašenka bandė diskutuoti apie Astravo AE vietą, deja, be rezultatų. Ir tą temą užmiršo ilgam. Pirmaisiais kadencijos metais ji sukėlė tarptautinį mini skandalą, nevykdama į susitikimą su Baraku Obama (Barack Obama) Prahoje. Per pirmus kadencijos metus Nausėda susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel, JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), Europos Sąjungos vadovais, toliau skatino dinamiškesnius Lietuvos santykius su Lenkija. Pandemija tarptautinį prezidento aktyvumą kiek pristabdė, bet nesustabdė. Bendrai paėmus, tarptautinėje arenoje Nausėda gal net aktyvesnis už Grybauskaitę.

Vidaus politikoje D.Grybauskaitė bandė kariauti su oligarchais. Bet, panašu, bendras to „karo“ rezultatas yra tai, kad tik persiskirstė vienų oligarchinių grupių galios kitų oligarchinių grupių naudai. Pirmajame metiniame pranešime Grybauskaitė sakė, kad „pamiršome žmogų“. Ne vienas Lietuvoje po jos dešimties metų, praleistų valdžioje, galėtų pasakyti, kad žmogus taip ir liko pamirštas.

Apskritai, D.Grybauskaitės politikoje, ypač vidaus, buvo reagavimas į įvykius. G.Nausėda, priešingai, - aiškiai suformulavo pagrindinį savo kadencijos tikslą - gerovės valstybę. Po įstojimo į ES ir NATO, Lietuva nebeturėjo aiškesnės politikos strategijos. Nausėda ją formuluoja. Tik be isterijos ir daužymo kumščiais į stalą. Po autokratiško Grybauskaitės stiliaus, Nausėdos nuosaikumas ir inteligentiškumas visuomenėje kartais suprantamas kaip silpnumas. Bet tai pirmiausia yra politinio veikimo arba politinio stiliaus skirtumas su Grybauskaite. Šiuo požiūriu Nausėda yra panašesnis į Adamkų ar net Brazauską. Jie buvo nuosaikūs. Grybauskaitė yra gerokai panašesnė į Paksą, nes kūrė kovotojų (kartais su vėjo malūnais) įvaizdžius.

G.JAKAVONIS: Nors mūsų Konstitucijoje nėra labai aiškiai apibrėžtos prezidento funkcijos, bet prioritetu yra šalies užsienio politika. Kol kas, panašu, G.Nausėdos veikla šioje srityje blankoka ir nelabai aiški. Kita vertus, prezidentas, kurį išrenka Tauta, visada yra moralinis autoritetas. Be to, jam pritariant arba ne, formuojama Vyriausybė. Čia jo galios tikrai didelės. Bet pasigedome prezidento koronaviruso pandemijos metu. Neišgirdome ir G.Nausėdos pozicijos, kai reikėjo vertinti „piemeniškai“ besielgiančio, besityčiojančio iš tautos istorijos, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, veiksmus.


Dviprasmiškai vertinu ir prezidento atsisakymą bendrauti su ministru J.Narkevičiumi, jo pagyras valstybės turtą besiruošiančiam „išparceliuoti“ Rokui Masiuliui. Kodėl vyksta tokie dalykai?

S.JAKELIŪNAS: G.Nausėdos atsisakymas paskutinę dieną vykti į susitikimą su Latvijos ir Estijos prezidentais, dėl neva neišspręstų elektros pirkimo iš Astravo branduolinės jėgainės klausimų, buvo visiškas užsienio politikos akibrokštas. Tuo labiau kad metiniame pranešime jis kaip tik kalbėjo apie būtinybę siekti bendros tarptautinės pozicijos ir sprendimų, o vietinius politikus, manipuliuojančius šiomis problemomis, palygino su „skiauterėtais gaidžiais“. Matyt, gavo iš jų rimtą neformalų atsaką, išsigando savo paties žodžių ir kaip „kompensaciją“ paaukojo dalį reputacijos tarptautinėje arenoje. Pakeliui, bandydamas pridengti šį nesusipratimą, pranešė apie visos grupės patarėjų pasitraukimą iš prezidentūros. Neva dabar jau vyks atsinaujinimas. Labai tuo abejoju. Jo veiksmai, pasinaudojant verslininku A.Ribnikovu, yra paprasčiausias kerštavimas ministrui J.Narkevičiui. Nesakau, kad ministras nepadarė netinkamų veiksmų, tačiau ne prezidentūrai užsiimti tokiais „tyrimais“. Tai įrodo, kad prezidento moralinė ir politikos kultūros kartelė - žemai, arti dugno. Prezidento komentarai apie VSD pareigūno, kuriam suteiktas oficialus pranešėjo statusas, veiksmus ir motyvus galimai pažeidė Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas, kurias prezidentas pirmiausia turėtų saugoti, nes be pranešėjų neįmanoma moderni demokratinė valstybė. Tokiais pareiškimais prezidentas diskreditavo save, nes po tokių teiginių mažai kas ryšis vykdyti pilietinę pareigą ir praneš apie nusižengimus valstybės institucijose.

A.NORVILAS: Grįžtant prie užsienio politikos, norėčiau pasakyti, kad tai yra pats sunkiausias prezidento uždavinys - atstatyti tai, kas sugriauta. D.Grybauskaitei pavyko suponuoti apie lietuvius nuomonę, jog esame aikštingi, besivadovaujantys nepamatuotais sprendimais - krūtinė priekyje, o protas - paskui. Ką mes dabar turime dėl Astravo? Klykiančią publiką, kuri mušasi į krūtinę ir įrodinėja, kokie jie patriotai, tačiau bet koks sveiko proto žmogus pasakytų, kad jau viskas, šaukštai po pietų. Tą supranta visi eiliniai Lietuvos piliečiai, tą supranta ir visi eiliniai Baltarusijos piliečiai. Jeigu mes norime kažkokio racionalaus sprendimo, privalome reikalauti, jog turėtumėme tam tikrą saugumo kontrolės funkciją, garantijas dėl jėgainės plėtros nevykdymo ir pan. Bet tonas, kuris dabar yra pakeltas priešrinkiminiais tikslais, prezidentui yra milžiniškas iššūkis, nes ši rėkianti publika tuoj pradės svaidytis argumentais, jog prezidentas neklauso, išduoda, parduoda Lietuvą ir pan.

L.BALSYS: Konstitucija aiškiai apibrėžia prezidento galias ir veiklos sritis. Užsienio politika ir teisėtvarka yra išimtinai prezidento kontroliuojamos sritys, o vidaus politikoje prezidento galios pasireiškia per įstatymų leidybos iniciatyvą bei galutinio Seimo priimtų įstatymų tvirtinimą, ministrų skyrimą ir kitas funkcijas. Tik nuo prezidento priklauso, kiek ir kaip jis tomis galiomis naudosis, kaip aktyviai formuos užsienio politiką, kiek giliai prisidės prie teismų darbo efektyvumo, teikdamas teisėjų kandidatūras ir pan. Nenorėčiau veltis į kažkokias konkrečias istorijas, vertindamas prezidento santykius su vienu ar kitu ministru, nes manau, jog „etikečių klijavimas“ politikoje neveda niekur, tik į konfliktus. Prezidentas, pagal Konstituciją, turi būti lygus ir teisingas visiems, o tai, mano supratimu, reiškia ne demonstruoti savo simpatijas ir antipatijas, o vadovautis faktais, įrodymais ir įstatymais. Pandemijos situacija ir Lukiškių „pliažo“ istorija - tai labiau prezidento, kaip moralinio autoriteto, o ne sprendimų priėmėjo, pasireiškimas.

A.KRUPAVIČIUS: Dėl prezidento galių. Konstituciškai jos nėra tokios mažos, kaip kartais interpretuojama. Konstituciniai Lietuvos prezidento įgaliojimai prilygsta Lenkijos prezidento įgaliojimams ir yra didesni už Suomijos prezidento įgaliojimus. Juos dar žymiai sustiprintų, jei prezidentai Lietuvoje turėtų aiškią atramą parlamente. Bet taip būta tik 1993-1996 metais, kai A.Brazauską rėmė LDDP. 2000 m. Adamkaus „naujoji politika“ nepavyko. Tad kartais prezidentui reikia būti ypač išradingam, kad pasiektų savo tikslų tariantis su Seimo dauguma. Todėl nori nenori praktikoje veikia vadinamasis „sugyventinio“ režimas, kai prezidentas turi ieškoti kompromisų su parlamentu ir Vyriausybe. Vietoj to, kartais prezidentai bando sukelti viešųjų ryšių „audras stiklinėje“. Specifinę „galvų kapojimo“ techniką buvo gerai įvaldžiusi Grybauskaitė.

Moralinis autoritetas, deja, Lietuvos politikoje yra gerokai tuščias garsas. Tokiems autoritetams atsirasti reikia moralios politikos. Bet dažnai turime savanaudiškų interesų politiką. Būtų visa tai ne taip jau ir blogai, nes interesai yra politikos dedamoji, bet moralės joje irgi bent kiek turėtų būti. Panašu, kad ji klaidžioja šalia politikos.

Dėl prezidentų santykio su vietos valdžia. Adamkaus karjeroje buvo epizodas, kai jis viešai pasiūlė atsistatydinti Zuokui iš Vilniaus miesto mero pareigų. Reakcija į tą pasiūlymą buvo tokia - prezidentas kišasi į vietos valdžios reikalus. Daugiau jis panašių siūlymų nekartojo. Prezidentas Nausėda, beje, reaguoja į rezonansinius įvykius ir savivaldoje. Tarp jų ir dėl „pliažo“ Lukiškių aikštėje, memorialinių iškabų nuiminėjimo Vilniuje ir panašiai. Tik nemoko, ką turėtų daryti savivaldos pareigūnai ar institucijos. Taip ir turėtų elgtis valstybės vadovas.

G.JAKAVONIS: Susidaro įspūdis, kad prezidento patarėjų komanda - nekompetentinga ir silpna. Kas patarė prezidentui, prasidėjus pandemijai, kai piliečiams buvo rekomenduojama vengti viešų renginių, vykti stebėti Kauno „Žalgirio“ rungtynių? Kas patarė G.Nausėdai su žmona Diana dalyvauti naujametiniame LNK „KK2“ reportaže, kur iš jų, mano manymu, buvo išsityčiota. Tiesa, dabar jis pakeitė dalį komandos, bet ar vėl nebus taip, kad Jo Ekscelencija nekaltas, o kalta aplinka?

S.JAKELIŪNAS:
Svarbiausia prezidento komandos užduotis - išsaugoti ir stiprinti jo žavų „gerovės valstybės kūrėjo“ įvaizdį. Neatsitiktinai komandoje dominuoja viešųjų ryšių, kitaip tariant, propagandos, ekspertai. Nesiimu vertinti jų darbo rezultatų, vietoje to - kelios mintys ir faktai apie kitus patarėjus. Viena iš jų, tiesa, jau buvusi - Vida Petrylaitė. Ta pati, kuri prieš daugiau nei dvejus metus, kartu su kitais pensijų ekonomikos „specialistais“, pensijų fondų užsakymu parengė jiems palankią išvadą apie antrosios pensijų sistemos pakopos pertvarką, kurią mes įgyvendinome, remdamiesi tarptautinių ekspertų rekomendacijomis ir savo rinkiminėmis nuostatomis. Trisdešimt Seimo narių visiškai pažodžiui, nenurodydami autorių, nukopijavo šią „studiją“ ir 2018 metų liepos mėn. nusiuntė Konstituciniam Teismui. Jie siekė sustabdyti šitą pertvarką, kurios vienas iš tikslų buvo nutraukti amoralų pensijų fondų finansavimą dabartinių senjorų lėšomis. Šio prašymo tyrimas Konstituciniame Teisme buvo patikėtas... Daivai Petrylaitei, Konstitucinio Teismo teisėjai, teksto autorės seseriai! Kilo milžiniškas skandalas, kuris, tik įsitraukus D.Grybauskaitei ir V.Landsbergiui, bei bendrininkaujant šias personas aptarnaujančiai žiniasklaidai, buvo šiaip ne taip užgesintas. Kviestis į patarėjus tokį asmenį, vadinasi, neturėti jokios nuovokos apie interesų konfliktą. Tuo labiau kad G.Nausėda dirbo banke, kuriam priklausė ir šiuo pensijų verslu užsiimanti įmonė. Tačiau kitas patarėjas, S.Krėpšta, toliau dirba prezidentūroje. Jis - buvęs tiesioginis Lietuvos banko ekonomisto, kuriam dėl „Viliboro“ bylos buvo suteiktas pranešėjo statusas, vadovas. S.Krėpšta kartu su kitais Lietuvos banko pareigūnais vykdė neleistinus veiksmus pranešėjo statusą turinčio asmens atžvilgiu. Na, o ką tik paskelbta, kad naujuoju propagandos patarėju prezidentūroje dirbs žurnalistas R.Jasilionis. Tas pats, kuris 2019 metų balandžio mėn. savo vestoje laidoje šį pranešėją išvadino „kurmiu“. Tai sąvoka, kurią savo laiku naudojo KGB. Tad tokia ta prezidento komanda, daug pasakanti apie jį patį. Tai - arba visiškas politinis prezidento nesusigaudymas ir jokių elementarių politinės kultūros normų nesilaikymas, arba tikslingi veiksmai, siekiant kažkokių nesuprantamų tikslų.

A.NORVILAS: Kabant apie prezidento patarėjus, galvočiau, jog rėmimasis vien jaunimu turi gerų pusių, bet kai mes kalbame apie moralinio autoriteto vaidmenį, tai tie žmonės dar neturi išminties. Išmintis su žilu plauku pradeda formuotis. Čia prezidentui reikėtų labai stipriai pagalvoti apie visuomeninių patarėjų, kuriais jis iš tikrųjų pasitikėtų, korpusą. Sunku rasti Justino Marcinkevičiaus lygmens žmonių, bet jų yra visur, net ir kaime. Tas visuomeninio patarėjo statusas jokių preferencijų žmogui neduoda, bet prezidentui ir valstybei gali labai pasitarnauti.

L.BALSYS: Mes neturime galimybės sužinoti, kas iš tikrųjų patarė prezidentui vienaip ar kitaip elgtis. Formaliai, tai - viešųjų ryšių dalykai ir, sprendžiant iš to, kad komunikacijos vadovas jau nebedirba prezidento komandoje, ko gero, jis prisiėmė atsakomybę. Bet dalyvavimas bulvarinėje TV laidoje yra niekis, palyginti su, mano manymu, tikrai didele politikos klaida - atsisakymu dalyvauti Baltijos valstybių prezidentų trejeto susitikime, ir tuo smarkiai pagadinant santykius su mūsų „sesėmis“ ir „braliukais“, motyvuojant, jog ministrai nepasiekė sutarimo dėl bendros pozicijos Astravo elektros atžvilgiu. Mano manymu, kaip tik reikėjo vykti į susitikimą ir atvirai kalbėtis su Estijos ir Latvijos vadovais pačiam, jei jau ministrams nesiseka. Gerai žinau iš darbo Briuselyje patirties, kai valstybių vadovai patys ima ir susitaria dėl ko nors, tai jau kitą dieną po Vadovų Tarybos iki tol nesutarę šalių ministrai greitai randa reikiamus sprendimus. Nėra kito kelio, kaip tik atviras dialogas, sąjungininkų mūsų valstybės interesams ginti paieška, o ne politinis demaršas, demonstratyviai nevykstant į mums draugiškų valstybių „šeimos susitikimą“.

A.KRUPAVIČIUS: Tiek prezidentas, tiek ir dauguma jo komandos narių yra naujokai politikoje. Joje visiems apsiprasti reikia laiko. Po pirmųjų kadencijos metų dauguma prezidentų atlikdavo savotišką komandos reviziją. Tą matome ir dabar. Ar darė prezidento komanda klaidų? Taip, bet nedaug. Ir jos tikrai nėra mirtinos nuodėmės. Pavyzdžiui, tas LNK „KK2“ reportažas buvo nereikalingas. Pandemijos pradžioje būta komunikacinio pasimetimo. Bet paskui viskas sugrįžo į vietas. Konstitucinio Teismo teisėjo dekretas Seimui irgi galėjo būti geriau suformuluotas. Teisininkai ne be pagrindo jį kritikavo.

Dėl Kauno „Žalgirio“ rungtynių, tai artėjančios pandemijos ne tik prezidentas neįvertino. Kovo mėn. pradžioje Vyriausybės posėdyje sveikatos apsaugos ministras prašė Vyriausybės skirti apsaugos priemonėms prieš pandemiją 300 tūkst. eurų. Po gerų dešimties dienų tam jau reikėjo leisti dešimtis milijonų... Kas laukia, nesuprato, net tie, kas turėjo suvokti geriausiai, t.y. sveikatos priežiūros vadovai. Ramybė dėl pandemijos buvo iki jubiliejinės Kovo 11-oios. Patarėjams labai svarbu išmokti tinkamai bendrauti su Seimu ir Vyriausybe. Jie to mokosi. Ir, panašu, išmoks.

Diskusijos filmuotą medžiagą rasite čia.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (66)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠILUMA: rugpjūtį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 3,46 cento už kilovatvalandę (kWh) ir, palyginti su liepos mėnesiu, yra 0,57 proc. mažesnė.
  • ATŠAUKTAS: galutinai atšauktas dėl koronakrizės dukart atidėtas Paryžiaus maratonas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar paplūdimiuose turėtų būti privalomos veido kaukės?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur dažniausiai perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13+15 C

+12 +15C

 

+12 +15 C

 +19 +22 C

+20+23 C

 

+20 +23 C

2-4 m/s

2-4 m/s

 

1-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1783 PLN - 4.4018
RUB - 85.6858 CHF - 1.0743
GBP - 0.8984 NOK - 10.5658

Nuorodos