respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Nenaujos naujovės: kas išrasta senovėjenuotraukos

2014 birželio mėn. 24 d. 09:13:01
Milda KUNSKAITĖ

Mes įsivaizduojame, kad daugelis žemiau išvardintų daiktų buvo išrasti visiškai neseniai, ir tai yra logiška, nes jiems gaminti reikalingos sudėtingos technologijos, sukurtos XIX arba XX amžiuje. Bet daugeliu „šiuolaikinių“ daiktų žmonės naudojosi jau prieš tūkstančius metų. Nauja - tai užmiršta sena...

×
nuotr. 9 nuotr.
Protezai

 

Protezai

Protezai atrodo sudėtingi įtaisai, kurie galėjo atsirasti tik XX amžiuje, tačiau tegu šiuolaikiniai sudėtingi mechanizmai jūsų neapgauna: protezai buvo naudojami dar prieš Kristaus gimimą. Archeologai rado įtaisą, datuojamą penktosios Egipto dinastijos laikais (2750-2625 m. pr.m.e.), kuris galėjo būti naudojamas sulaužytiems kaulams prilaikyti. Be to, 1858 m. mokslininkai Kapryje (Italija) aptiko protezą iš medžio ir vario, pagamintą maždaug 300-aisiais metais pr.m.e. Tikrieji protezai buvo pradėti kurti tuomet, kai prancūzas chirurgas Ambruazas Parė (Ambroise Pare) pradėjo praktikuoti amputaciją, o netrukus tai pradėta daryti visur. Nuo tada protezavimo srityje pasiekta daug. 1898 m. buvo sukurti protezai, valdomi susitraukiant raumenims.

Prezervatyvai

Prezervatyvai padeda išvengti nepageidaujamo nėštumo ir išvaduoja nuo baimės užsikrėsti venerine liga. Negalima neigti, kad jie padėjo išgelbėti tūkstančius, o gal ir milijonus gyvybių visame pasaulyje. Kai praėjusio amžiaus 9-ą deš. visuomenė sužinojo apie AIDS, prezervatyvai labai išpopuliarėjo. Bet išrasti jie seniau - juos naudojo senovės civilizacijos gerokai prieš mūsų erą. Žinoma, tuomet jie buvo gaminami ne iš latekso ar poliuretano, o iš odos, aliejuje išmirkyto šilko popieriaus arba gyvūnų žarnų ir naudojami tol, kol suplyšdavo. Taip buvo iki XV a., kai italas gydytojas Gabrielis Falopijus (Gabriele Fallopio) pasiūlė apsaugai nuo sifilio naudoti vienkartinius prezervatyvus iš lininio audinio, sumirkyto vaistais.

Tualetai

Tualetai mūsų gyvenimą padarė patogų ir civilizuotą. Šiuolaikiniai tualetai visuomenei buvo pristatyti 1800 metais. Jų išradėjo šlovė priskiriama Tomasui Kreperiui (Tomas Krepper), bet iš tiesų pirmąjį klozetą su nuplaunamuoju vandeniu 1596 metais pasiūlė karalienės Elžbietos I krikštasūnis seras Džonas Haringtonas (John Harington). Vis dėlto jo išradimas buvo naudojamas tik karališkuose namuose, o T.Kreperio tualetas tapo prieinamas visiems, todėl jis ir yra laikomas jo išradėju. Tiesa, mokslininkai nustatė, kad kai kurios civilizacijos tualetais naudojosi jau 3000 m. pr.m.e. Pavyzdžiui, Indo slėnio civilizacijos žmonių namuose jie buvo, ir tai buvo ne prabanga, o tiesiog kasdieninio naudojimo įrenginys.

Tualetinis popierius

Šis paprastas, bet nepaprastai reikalingas daiktas atsirado Didžiojoje Britanijoje ir Amerikoje XIX a. pradžioje, tačiau išpopuliarėjo tik po šimto metų, kai paplito tualeto kabinos. O kuo naudojosi mūsų protėviai iki to laiko, kai tualetinis popierius tapo visiems prieinamas? Ogi viskuo, kas pasitaikydavo po ranka! Drožlėmis, smėliu, lapais, dumbliais, samanomis, šienu, vilna... Bet viena civilizacija pasirodė protingesnė už visus: kinai ėmė naudoti tualetinį popierių jau VI a. Tiesa, jis buvo naudojamas daugiausia Kinijos imperatoriaus rūmuose ir kai kuriose turtingose Kinijos šeimose, bet netrukus tualetinis popierius Kinijoje tapo prieinamas ir vargšams. XIV a. Džedziango provincijos pirkliai per metus parduodavo 10 mln. pakuočių tualetinio popieriaus.

Baterijos

Pirmosios šiuolaikinės baterijos išradėju laikomas Alesandras Volta (Alessandro Volta): 1800 m. jis iš vario ir cinko plokštelių sukonstravo pirmąjį „Voltos stulpą“. A.Voltai pavyko sukurti įrenginį, kuris elektrą gamino vykstant cheminėms reakcijoms. Bet dar iki A.Voltos ir jo pirmtakų baterijomis labai efektyviai naudojosi senovės žmonės. Pirmaisiais baterijų išradėjais yra laikomi Partų karalystės, klestėjusios apie 250 m. pr.m.e. dabartinio Irako teritorijoje, gyventojai. Skirtingai negu A.Volta, jie naudojo ne varį ir cinko plokštes: jie turėjo molinius ąsočius, pripiltus acto, viduje buvo geležinis virbas ir varinis cilindras. Aišku, tokia baterija buvo labai primityvi, bet tuo laiku ir tai buvo proveržis.

Chromavimas

Chromavimas naudojamas įvairiais tikslais, pavyzdžiui, kad paviršius būtų kietesnis ir atsparus korozijai, kad naudotis prietaisais ir juos prižiūrėti būtų lengviau. Amerikietis Kolinas Garfildas Finkas (Colin Garfield Fink) užpatentavo išradimą tik 1926 m. Vis dėlto 1974 m. Kinijoje vykstant archeologiniams kasinėjimams buvo įrodyta, kad chromavimas nėra šiuolaikinis stebuklas. Senovės kinai chromuodavo savo ginklus jau prieš daugiau kaip 2000 metų. Aptikę imperatoriaus Čin Ši Huangdi (Qin Shi Huangdi) kapą, archeologai apstulbo, jame radę ne tik didžiausią pasaulyje terakotinių statulų kolekciją, bet ir įvairiausių ginklų - strėlių antgalių, kovos kirvių, arbaletų ir iečių. Visi šie daiktai išliko iki mūsų laikų, nes buvo chromuoti.

Burnos gaivikliai ir dantų pasta

Atrodo, kad burnos higiena - palyginti naujas reiškinys, seniau ji nieko nejaudino. Bet yra ne taip: senovės egiptiečiai valėsi dantis jau prieš tūkstančius metų. Daugelis jų sirgdavo burnos ertmės ligomis, todėl labai daug dėmesio skyrė burnos higienai. Norėdami užmaskuoti nemalonų kvapą, egiptiečiai pirmieji pagamino burnos gaiviklius iš miros, cinamono ir smilkalų. Šie aromatingi prieskoniai buvo virinami su medumi ir iš jų lipdomi maži rutuliukai. Be to, egiptiečiai pagamino ir pirmąją dantų pastą. Ji buvo ne tokia, kaip šiuolaikinės pastos, bet savo paskirtį atliko. Egiptietiškas pastos variantas: jaučio kanopos, pemza, pelenai ir sudegintas kiaušinio lukštas.

Plastinė chirurgija

Daugybė žmonių griebiasi plastinių operacijų. Turint omeny, kokių šiuolaikinių technologijų reikia šiai sudėtingai medicininei procedūrai, logiška būtų manyti, kad plastinė chirurgija - palyginti nauja sritis. Bet ir tai nėra tiesa: per aštuonis amžius iki mūsų eros indų gydytojai atlikinėdavo ir nuolatos tobulino šias delikačias operacijas. Tiesa, jos buvo daromos vien praktiniais sumetimais, estetika čia neturėjo jokios reikšmės. Indų kultūroje nosis buvo laikoma išdidumo simboliu, o vykstant karams priešai dažnai kliudydavo šią jautrią kūno vietą. Be to, nusikaltėliai dažnai būdavo baudžiami sudarkant arba visai nukertant nosį. O chirurgai tas nosis rekonstruodavo.

Prekybos automatai

Prekybos automatai mūsų gyvenimą padarė lengvesnį ir patogesnį. Graikas profesorius ir išradėjas Heronas iš Aleksandrijos, gyvenęs I a., sukonstravo prekybos automatą šventintam vandeniui laikyti ir apsaugoti jį nuo vagių. Taip, žmonės vogdavo šventintą vandenį, nes jis buvo brangus, piligrimai už jį mokėdavo didelius pinigus. Heronas sukūrė mašiną, iš kurios buvo galima pasisemti tik tam tikrą šventinto vandens kiekį, už kurį piligrimas jau sumokėjo. Herono automato konstrukcija buvo labai paprasta, bet užkirsti kelią vagystėms šventykloje tiko.

Parengta pagal priedą „Vakaro žinios“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate prezidento G. Nausėdos 100 dienų darbą?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +13 C

 +11 +12 C

 

+10 +11 C

+17 +19 C

+12 +14 C

 

 +15 +17 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1007 PLN - 4.2956
RUB - 70.9456 CHF - 1.0977
GBP - 0.8706 NOK - 10.0653