Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos departamento vadovas Vidmantas Žegunis atviravo, kad pastarosios savaitės, kai keičiantis orams yra plikledžio, nebuvo tokios sudėtingos, kaip Vilniuje ar Kaune, kur traumatologai vos spėjo rūpintis nukentėjusiaisiais.

Svarbu tinkama avalynė

Gydytojo teigimu, vyrauja vyresnių žmonių traumos, tačiau jos susijusios su tuo, kad vyresnių žmonių kaulai trapesni, jie greičiau lūžta.

„Tai su sezonu nėra susiję. Tie žmonės, kurie turi trapius kaulus, žiemą specialiai į lauką neina. Dažniausios žiemos traumos yra čiurnų, pėdų, riešų. Saugojimasis yra paprastas. Prieš išeinant iš namų reikia pasižiūrėti, kokia yra situacija, pasirinkti tinkamą avalynę“, - sakė V.Žegunis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologai žiemą kasdien sulaukia apie 30-40 pacientų. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, po kiekvieno kritimo ar sumušimo pas gydytojus neverta eiti - reikia įvertinti savo būklę ir traumos rimtumą.

„Jeigu galima paeiti ir nėra stipraus skausmo, sumuštą vietą reikia šaldyti, galima naudoti tepalus. Jeigu žmogus patiria rimtesnę traumą, jis iškart tai pajunta - negali priminti kojos arba minant aštriai duria. Tada ilgai nelaukiant reikia kreiptis į gydytojus. Vis dėlto žmonės kur kas dažniau ateina pas gydytojus nei kenčia namuose. Pas mus paprastai per dieną į Priėmimo skyrių atvyksta apie 100 žmonių, kurių dalis skundžiasi įvairiais sumušimais. Nedidelei daliai atvykstančių žmonių būna reikalingas stacionarus gydymas“, - pasakojo V.Žegunis.

Žiemą lengviau nei vasarą

Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas Džeraldas Kazys Sivickis sakė, kad traumas patyrusių vaikų atvyksta kasdien, nepriklausomai nuo sezono.

„Yra gana klaidingas įsivaizdavimas, kad žiemą pas mus yra pats darbymetis. Mūsų darbymetis labai priklauso nuo oro. Vaikų traumos yra tiesiogiai proporcingos geram orui - kuo orai geresni, tuo pas mus daugiau traumų. O Klaipėdoje, deja, orai žiemą yra labai nepastovūs. Kai yra pasnigę, yra kur pačiuožinėti, pramogauti, visi eina į lauką ir tada įvyksta traumos. Darbymetis mums yra vasarą, kai prasideda dviračiai, riedučiai, batutų parkai, treniruokliai parkuose ir visos kitos pramogos lauke.

Žiemą dar tenka susidurti su vaikų nudegimais, kai žmonės geria daugiau karštų gėrimų, o maži vaikai, jeigu puodelis padėtas kur nors ne vietoje, labai nukenčia. Neseniai turėjome atvejį, kai du vaikai namuose nuvertė nuo viryklės karštą puodą ir stipriai apsiplikė. Tai yra tiesioginė tėvų atsakomybė. Mažas vaikas nėra kaltas dėl to, kad jis paėmė kavos puodelį. Kaltas yra tas, kuris jo nepadėjo į vietą, kad puodelis buvo pasiektas“, - pasakojo Dž.K.Sivickis.

Pasak Dž.K.Sivickio, vaikai krenta saugiau nei suaugusieji - suaugusieji yra sunkesni, aukštesni. Pasak gydytojo, suaugusiųjų kaulai tvirtesni, bet kūno masė didelė ir dažnai jie neturi tokios geros koordinacijos kaip vaikai. O išmokti kristi, kad būtų išvengta sužalojimų, nėra paprasta.

„Veikia refleksai - jeigu spėjame ištiesti rankas, gerai, jeigu nespėjame, dar ir galvą barkštelime. Pasaulyje žmonės pramogaudami žiemą dėvi šalmus, apsaugas. Pas mus apie tai mažai kas galvoja. Gerai tai, kad bent daugėja tokių, kurie vasarą važiuodami dviračiu užsideda šalmą. Reikia prisiminti šalmą ir žiemą. Be to, yra daug traumų, kurios įvyksta dėl aplaidumo, pavyzdžiui, keli vaikai čiuožia nuo kalno vienu metu, žemiau čiuožiantis nespėja pasitraukti ir vaikai susiduria. Kartais kaltas ir suaugusiųjų nerūpestingumas. Jeigu tėveliai stovi šalia, bet nelabai mato, kas vyksta su vaikais, kartais taip ir atsitinka“, - sakė Dž.K.Sivickis.