„Žalieji koridoriai“ – greitesnė vėžio diagnostika ir gydymasnuotraukos (6)

2022 gegužės 23 10:43:00

„Žalieji koridoriai“ Santaros klinikų pacientams skiriami, kad būtų greičiau sulaukta pagalbos dėl onkologinės ligos diagnozės patvirtinimo ir gydymo: siekiama pagreitinti paciento, kuriam įtariama onkologinė liga, registraciją, tyrimus ir gydymą per trumpiausią laiką.

 

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro Urologijos skyriaus vedėjo dr. Alberto Čekausko, „žaliųjų koridorių“ sistema orientuojama į pacientus, kuriems yra nustatyta piktybinė liga arba yra rimtas tokios ligos įtarimas: kitose įstaigose, teikiančiose antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, įtarus piktybinę ligą, „žaliaisiais koridoriais“ numatomas aiškus kelias, kaip pacientui patekti į tretinio lygio paslaugas teikiančią įstaigą, kad gydymas prasidėtų kuo skubiau.

„Tai yra ypač svarbu sėklidės vėžio atveju – nustačius darinį sėklidėje laikas yra itin svarbus, gydymas susideda iš kelių etapų: pacientams pasiūloma vaisingumo išsaugojimo galimybė (spermos prezervacija), skiriamas tinkamas chirurginis ir sisteminis gydymas, kuris gali būti reikalingas gydant labiau pažengusį vėžį, taip pat taikant aukštų dozių chemoterapinį gydymą“, – Santaros klinikų pranešime cituojamas dr. A. Čekauskas.

Kalbėdami apie kitos lokalizacijos vėžį – šlapimo pūslės, prostatos, inkstų – laiką taip pat turime įvertinti kaip svarbų faktorių. „Inkstų vėžys neretai nustatomas atsitiktinai, atliekant pilvo organų kompiuterinę tomografiją ar echoskopiją. Įtarus inksto darinį, pacientą reikia skubiai nukreipti konsultacijai specialistų, galinčių diagnozuoti onkologinę ligą ir skirti tinkamą gydymą. Tam ir reikalingi „žalieji koridoriai“, – sako dr. A. Čekauskas. – Tikslų laiko tarpą įvardinti būtų sunku, tačiau diagnozavus sėklidės ar pažengusį inkstų vėžį, agresyvesnį šlapimo pūslės, didelės rizikos prostatos vėžį būtina pradėti gydyti kuo skubiau“.

„Žaliųjų koridorių“ naudą – greitesnę diagnostiką ir gydymą – mini ir Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila. „Plaučiai ypatingi tuo, kad jie neturi skausmo receptorių. Daliai pacientų vėžys ima vystytis plaučiuose, pradeda augti ir plisti be klinikinių požymių. Kai pajutęs simptomus žmogus kreipiasi į gydytojus, dažniausiai liga jau būna pažengusi. Todėl ypač svarbu neuždelsti ir atlikti visus reikalingus diagnostikos ir papildomo ištyrimo veiksmus keik įmanoma greičiau“, – sako jis.

Norint tiksliai žinoti, kiek vėžys pažengęs, būtina ne tik konstatuoti patį faktą – patvirtinti, kad žmogus serga plaučių vėžiu, bet ir ištirti, kiek jis išplitęs.

„Tam reikia atlikti tyrimų – krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, bronchoskopiją, pozitronų emisijos tomografiją su kompiuterine tomografija, dažnai reikia atlikti ir vaizdinį galvos smegenų ištyrimą (kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą). Nuo šių tyrimų atsakymų priklauso gydymas – ar metastazių randama ar ne, kiek jų yra. Jaučiantiems simptomus liga nebus ankstyvos stadijos, tyrimus atlikti taip pat užima laiko, todėl „žalieji koridoriai“ reikalingi skubesnei diagnozei ir gydymui“, – sako prof. E. Danila.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net