Vėl „korona“. Bijoti ar numoti ranka?nuotraukos

2022 rugpjūčio 02 14:35:00

Nors Lietuvoje vis dar vasara ir norisi galvoti tik apie atostogas, kurį laiką „snūduriavęs" koronavirusas niekur nedingo ir pastaruoju metu vėl ėmė didinti apsukas. Kasdien skelbiama apie 1500 užsikrėtimų atvejų, tačiau, palyginus su vasario piku, kai per parą užsikrėsdavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, susirgimų skaičius neatrodo tragiškas. Vadinasi, nėra ko bijoti? Tačiau specialistai viešojoje erdvėje vėl gąsdina...

 

Ne draudimai, o prevencija

Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad svarbiausia turi būti bet kokių infekcinių susirgimų prevencija:

„Kaip visada, geriau užbėgti ligai, ypač užkrečiamai, už akių negu laukti ir imti gydyti, kai ji įsigalės. Visada ligos prevencija turi būti prioritetas."

Bet susirgimų „kovidu" skaičius vėl pradėjo didėti. Raginama skiepytis ketvirtąja vakcinos doze.

„Matote, ir čia svarbiausias dalykas - reikia kalbėti ne vien apie skiepus, o suprasti, kad žmonėms reikia saugotis, - atsakė profesorius S.Čaplinskas. - Reikia žinoti, kad turi būti prevencinės priemonės, o ne vien koncentruojamasi į skiepus, kurie, be abejo, yra labai stipri ir efektyvi prevencinė priemonė.

Pirmiausia reikėtų nepamiršti, kaip užsikrečiama, šiuo atveju, „kovido" infekcija, ir kaip jos išvengti. Kas yra „kovidu" sergantis žmogus? Pradėkime nuo to, kad jis yra kitus užkrečiantis žmogus, bet jis gali nežinoti, kad serga, ir platinti infekciją toliau. Todėl kuo greičiausiai reikia diagnozuoti užsikrėtusį žmogų. Jei žmogus pajunta paprasčiausius peršalimo simptomus ar neseniai buvo kompanijoje, kur galbūt kažkas slogavo, kosėjo, gal reikėtų pasisaugoti ir atlikti greitąjį antigeno testą. Tai labai paprastas testas - jei žmogus jaučia simptomus, jau yra užkrečiamas, tai testas 100 proc. tai ir parodys.

EPA-ELTA nuotr.

Epidemiologinis tyrimas, epidemiologinė diagnozė, informacijos surinkimas leidžia nustatyti, su kuo susirgęs žmogus bendravo, kur galimai yra infekcijos protrūkis ir informuoti apie tai visuomenę. Epidemiologinė diagnostika turi būti vykdoma nuolat, kad sprendimų priėmėjai žinotų, kokius sprendimus priimti.

Jeigu nėra nuolatinės diagnostikos, kodėl turėtume galvoti apie draudimus? Gal ne draudimų reikia? Aš dabar nuolat pabrėžiu, kad nereikia skubėti su draudimais. Nes draudimai žmonėms asocijuojasi su karantinais, su kitais nemaloniais dalykais ir noru pasipriešinti.

O kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad liga neplistų? Gal patys prieisime prie išvados, kad ten, kur virusas greičiausiai plinta, galimai reikės eiti su kaukėmis. Ėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas dėvint kaukes turėtų būti privalomas. Išskyrus tuos atvejus, kai žmogus dėl sveikatos problemų negali dėvėti kaukės. Čia būtų ne draudimas, o privaloma prevencinė priemonė.

Jei žmonės užsikrėstų, logiška būtų ir jų saviizoliacija. Tai irgi būtų ne draudimas, bet savaime suprantama, standartinė prevencinė priemonė."

Tikrai dar sirgsime

Bet kaip nustatyti, kaip koronavirusas mutuoja, kaip paveiks Lietuvą, jei ekstremalioji padėtis dėl COVID-19 atšaukta ir todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sustabdė koronaviruso sekoskaitą? Žinome, kad koronavirusas nuolat mutuoja. Ar galima prognozuoti, kuria kryptimi vyks mutacijos. Naujos atmainos bus pavojingesnės ar švelnesnės?"

EPA-Eltos nuotr.

„Koks koronavirusas bus ateityje, galime tik spėlioti ir bandyti numatyti, - paaiškino S.Čaplinskas. - Šis virusas išskirtinis tuo, kad jisai labai smarkiai keičiasi. Mes apie jį visko nežinome, nes reikia nuolat atlikinėti sekoskaitos tyrimus, bet atvejai rodo, kad Europoje plinta BA5 atmaina ir neaišku, kaip ji ateityje keisis.

Pirmas klausimas - ar virusas taps labiau užkrečiamas, todėl greičiau plis? Matome, kad pastaroji atmaina plinta greičiau. Vadinasi, yra labiau užkrečiama.

Antras klausimas - ar BA5 labiau virulentiškas? Žinome, kad jis nesukelia sunkių ligų, bet pasižymi didesniu tropizmu plaučiams Paveikia plaučius mažiau nei Delta atmaina, bet daugiau nei kitos ankstesnės viruso atmainos.. O trečia šios atmainos savybė - kad jis išvengia žmogaus imuninės sistemos atsako. Jisai „apeina" labai efektyviai imuninės sistemos atsaką ir po skiepų, ir žmogui natūraliai jau persirgus kita „kovido" atmaina.

Todėl turime susitaikyti, kad daugiau užsikrėsime, o susirgimo gali neišvengti ir tie, kurie išvengė anksčiau. O kai didesnis sergamumas, gali būti ir daugiau mirčių vien dėl didesnio sergamumo. Gali būti didesnis lovų apkrovimas intensyvios terapijos skyriuose ir reanimacijoje. Vien dėl to, kad bus daugiau sergančiųjų. Be to, bus daugiau užsikrėtusių, kurie laikinai negalės dirbti, apsunkins savo darbovietės darbus, apkraus „Sodrą", paveiks šalies ekonomiką. Reikia matyti visą piešinį, ne vien apgultus reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius."

Išklausome kitokią nuomonę

Komentuoja medicinos mokslų daktaras, profesorius Eduardas VAITKUS:


Sakote, jog būtina COVID-19 atmainų sekoskaita? Sakote, jau yra BA4, BA5 atmainos? Dar bus, kaip juokauju, ir SS24531 ar kokios kitokios atmainos. Viruso sekoskaita yra labai brangūs genetiniai viruso atmainų tyrimai, kurie iš esmės nereikalingi. Ir seniau, prieš dvejus metus, niekas iš medikų neabejojo, kad virusas mutuos, o jei bus nustatytos labiausiai paplitusios jo mutacijos, niekas nuo to nepasikeis. Vakcinos buvo sukurtos prieš tą koronavirusą, kuris buvo prieš dvejus metus, ir jau neegzistuoja.

Visi žinojo, kad virusas mutuos, bet Lietuva prieš dvejus metus prisipirko 2,7 mln. gyventojų 15 milijonų dozių vakcinų, kurios po dvejų metų jau bevertės. Nes tokios viruso atmainos jau nėra.

EPA-ELTA nuotr.

Pvz., gripas mutuoja kasmet. Po to, kai baigiasi jo sezonas, farmacijos firmos sumąsto, koks jis bus kitą sezoną, ir pagal tas prognozes pagamina naują vakciną. Pataiko atspėti tik iš dalies, nes tarp pasiskiepijusių vis vien būna 20-40 proc. susirgusiųjų. Bet teigiama, kad vakcina buvo naudinga ir vėl perkamos naujos dozės.

Aš už vakcinaciją, bet, pavyzdžiui, „Omikron" atmaina, 2021 m. vasarą užfiksuota Afrikoje. Tų pačių metų gruodį JAV užfiksuota 34 atvejai, o gruodžio gale pusė milijono amerikiečių jau užsikrėtė „Omikron" atmaina per vieną dieną. Tas „Omikron" sukelia lengvus ar visiškai nejaučiamus simptomus ir plinta pernelyg greitai. Jis yra kaip natūrali vakcina nuo koronaviruso infekcijos. Tik ši vakcina ne suleidžiama, bet plinta per kvėpavimo takus, ir, patekusi į žmogaus organizmą, pagamina antikūnus nuo „koronos".

Lietuvoje peršalimo ligomis kasmet perserga apie 1 milijonas gyventojų. Tai yra mūsų standartinė norma. Iki COVID-19 viruso pasirodymo Lietuvoje cirkuliavo 5 koronavirusai, kurie sukeldavo peršalimo ligas. O dabartinis koronavirusas jau tapo eiliniu šeštu peršalimo koronavirusu. Tad kurioje vietoje čia reikia daryti problemą?





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net