1 nuotr.Neįtikėtina, tačiau šilumos sukeltų negalavimų gali padėti išvengti netgi ir orų prognozės, kurios padeda žmogaus organizmui psichologiškai pasiruošti permainoms ir stresui.
Vasarai kone įpusėjus užklupę karščiai ypač pavojingi širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Tačiau medikai perspėja, kad lygiai taip pat karščiai gali išprovokuoti sveikatos sutrikimus iki šiol širdies veikla nesiskundusiems asmenims. Šiltuoju metų laiku, ypač per karščius, dažnesni būna smegenų kraujotakos, širdies ritmo sutrikimai, žemas kraujospūdis, galvos svaigimai. Karštis ir skysčių praradimas skatina kraujospūdį mažėti, dėl karščio išsiplečia kraujagyslės, mažėja kraujospūdis, svaigsta galva, juntamas mieguistumas.
Reikia stebėti savijautą
Kardiologas medicinos mokslų daktaras Algirdas Valiulis pataria atkreipti dėmesį ir kreiptis į medikus, jeigu atsiranda pojūčiai širdies plote, už krūtinkaulio, pradeda stipriau nei įprastai plakti širdis, jaučiate širdies permušimus. Galimas daiktas, kad kai kurie požymiai liudija tik mineralų, kurie pasišalina su prakaitu, trūkumą. Tačiau gali įspėti ir apie didesnį pavojų - infarktą, insultą, kitas širdies ir kraujagyslių ligas.
Jeigu širdies darbo sutrikimai pasireiškia tik dėl mineralų trūkumo, juos galima atkurti išgeriant pakankamą kiekį vandens ir pavartojus kalio bei magnio preparatų. „Tik jokiu būdu negerkite valyto, filtruoto vandens. Lietuvos vanduo - mūsų auksas, jame pakankamai reikalingų medžiagų“, - teigė kardiologas.
Pasak mediko, apsisaugoti nuo kraujagyslių ir širdies ligų paūmėjimo gali padėti net ir orų prognozės. Mediko teigimu, išankstinė žinia apie oro temperatūros pasikeitimus padeda organizmui pasiruošti pokyčiams.
Prognozės per trumpos
Anot A.Valiulio, kartais užklupę netikėti karščiai savo šalyje pavojingesni už oro temperatūrų pasikeitimus, kai vykstame atostogauti į šiltus kraštus. „Atostogoms žmogus ruošiasi iš anksto, organizmas psichologiškai nusiteikia pasikeitimams. Patys pavojingiausi netikėti oro sąlygų pasikeitimai“, - sakė medicinos mokslų daktaras. Anot jo, bėda ta, kad orų prognozės pateikiamos gan trumpam laiko tarpui, todėl psichologiniam organizmo pasirengimui paprasčiausiai pritrūksta laiko.
Tačiau neatmestina galimybė, kad kelionėse tikrai yra rizikos, todėl medikai pataria į šiltuosius kraštus vykti ne vasarą, o pavasarį arba rudenį. „Ten karščiai jau mažesni, o mes prasitęsiame arba paankstiname šiltojo sezono malonumus“, - sakė A.Valiulis.
Kaip apsisaugoti nuo vasaros karščio?
Svarbu tinkamai apsirengti, dėvėti šviesius, laisvus drabužius, nešioti galvos dangalus;
reguliariai vartokite skysčius, tinkamiausi gėrimai - vanduo, natūralios sultys, venkite alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų;
ribokite fizinį aktyvumą;
maisto pagrindą karštu laikotarpiu turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, lengvai virškinami, nekaloringi produktai, nevenkite aštraus maisto, jo sukeliamas prakaitavimas padės aušinti kūną.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
