respublika.lt

Mūsiškiai Armėnijoje pajuto pandemijos mastąnuotraukos (8)

2020 liepos mėn. 14 d. 06:40:57
Justina GAFUROVA

Lietuvai laukiant antrosios COVID-19 bangos, daliai medikų pavyko „pasitreniruoti“ jos atėjimui. Neseniai į Lietuvą iš Armėnijos grįžo humanitarinės pagalbos išvykoje buvę mūsų šalies specialistai. Lovų trūkumas, laukiančių ligonių eilės ir kasdien didėjantis infekcijos plitimas - tai, kuo šiandien gyvena Armėnija.

×
nuotr. 10 nuotr.
Lietuvių medikų komanda Armėnijoje humanitarinės pagalbos misijos metu. Humanitarinės pagalbos Armėnijoje narių nuotr.

 

Tuomet, kai iš Lietuvos išvyko humanitarinę pagalbą teiksianti komanda, Armėnijoje fiksuoti susirgimų skaičiai - nedžiugino. Šalyje jau buvo nustatyti 18 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų, fiksuotos 302 mirtys. Šiuo metu susirgimų skaičius perkopė 30 tūkst. Armėnijos kolegoms lietuviai padėjo dvi savaites. Grįžusi komanda buvo patikrinta dėl koronaviruso ir šiuo metu yra saviizoliacijoje. „Vakaro žinių“ kalbinti misijoje dalyvavę specialistai vieningai tikina, jog ši išvyka leido savo akimis pamatyti, kas Lietuvos gali laukti rudenį.

Į Armėniją iš viso išvyko 11-os specialistų savanorių komanda: 8 gydytojai ir slaugytojai, 2 kariuomenės atstovai ir vienas Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas. SAM patarėjas Marius Čiurlionis, kuravęs lietuvių komandą, „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad Lietuva pirmoji atsiliepė į Armėnijos pagalbos prašymą. Operatyviai buvo suformuota komanda: „Atsižvelgiant į Armėnijos prašymą, ieškojome specialistų, kurie jau Lietuvoje būtų turėję patirties su COVID-19 pacientais, o Armėnijoje dirbtų reanimacijoje ir intensyvios terapijos skyriuose.“

M.Čiurlionio atsakomybė buvo ne tik kuruoti atvežtą komandą, bet ir analizuoti Armėnijos sveikatos sistemą. Jis sako, kad rado atsakymus, kodėl Lietuvai pavyko išvengti didelio susirgusiųjų skaičiaus. „Greičiausiai dėl kultūrinių skirtumų ir švelnesnių karantino sąlygų. Armėnijoje gyvena apie 3 milijonus gyventojų. Panašiai, kaip Lietuvoje. Iki Velykų laikotarpio susirgimų skaičius tiek mūsų šalyje, tiek Armėnijoje buvo gana panašus. Manome, kad Velykos ir buvo tas lūžis. Lietuvoje mes uždarėme miestus, o ten daugelis žmonių keliavo aplankyti artimųjų. Jie labai šiltai bendrauja vieni su kitais - susitikę apsikabina, pasibučiuoja. Daug nulėmė ir tai, jog Lietuvoje žmonės buvo plačiau testuojami nei Armėnijoje“, - pasakoja M.Čiurlionis. Jis pridūrė, jog Lietuvos patirtis kovoje su koronavirusu įvertinta tarptautiniu lygiu, tad Lietuva nuolat konsultuoja ir kitas valstybes.

SAM Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre dirbantis majoras Aurimas Guščius, kaip ir Lietuvoje, Armėnijoje kuravo logistikos klausimus - majoro darbas buvo apsaugos priemonių paskirstymo po gydymo įstaigas organizavimas. „Didžiausias skirtumas - Lietuvoje siekėme kuo daugiau priemonių pristatyti į gydymo įstaigas, kad medikams būtų pasiekiami kuo didesni kiekiai apsaugos priemonių. Armėnijoje - priešingai - didžiuliai kiekiai kaupiami sandėlyje kaip rezervas, o įstaigoms išduodamos atsargos vienai savaitei į priekį. Kai tiekimas vyksta taip ir dar stringa, medikai ima taupyti apsaugos priemones. O tai didina pavojų užsikrėsti. Pasidalinome patirtimi, kaip tam tikrus veiksmus atlikti, išnaudojant mažiau žmogiškųjų ir finansinių resursų“, - apie savo darbo specifiką „Vakaro žinioms“ pasakojo A.Guščius.

Ne kartą karinėse misijose dalyvavęs specialistas neslepia, kad ši kelionė buvo kitokia. „Esu buvęs karinėje misijoje Afganistane, stabilizavimo misijoje Malyje. Šis išvykimas buvo kitoks, nes turėjome daugiau veiksmų laisvės. Tiksliai žinojome savo užduotis, kurioms įgyvendinti buvo skirtas trumpas laikas. Tempas buvo didžiulis. Panašiai buvo ir su komandos formavimu. Dalis žmonių prie komandos prisijungė išskridimo išvakarėse“, - sakė A.Guščius.

Jis sako pastebėjęs, kad gyventojai Armėnijoje viruso ėmė saugotis tik dabar. „Kol užsikrėtimų skaičius buvo nedidelis, daug žmonių netikėjo viruso pavojingumu. Kai žmogus netiki, jis nesisaugo. Mums būnant Armėnijoje, susirgimų skaičiai smarkiai kilo į viršų. Kai atvykome į šalį, kaukių nedėvėjo beveik niekas, o išvykstant jau dėvėjo beveik visi.

Sakyčiau, sudėtingiausia ir buvo perprasti kultūrinius skirtumus. Jų ryšiai tarp giminių labai tamprūs. Jeigu vyksta vestuvės ar laidotuvės, ten susirinks šimtas žmonių ir visai nesvarbu, kad pandemija. Jie labai daug bendrauja ir su kaimynais. Tai pačios geriausios sąlygos viruso plitimui“, - sako A.Guščius.

Jo nuomone, viešėdami Armėnijoje mūsų specialistai galėjo tarsi parepetuoti antrajai viruso bangai: „Pamatėme, ką reiškia, kai darbo intensyvumas labai didelis, sveikatos sistema apkrauta. Ši patirtis buvo lyg treniruotė, kas galėtų įvykti Lietuvoje, jeigu sulauktume antrosios bangos.“

Interviu


- Ar buvo sudėtinga apsispręsti vykti į stipriai COVID-19 paveiktą šalį?
- „Vakaro žinios“ paklausė Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos Lauros GURSKIENĖS.

- Sulaukiau skambučio iš ligoninės. Buvo pranešta, kad yra dvi vietos slaugytojoms vykti į humanitarinę misiją Armėnijoje. Apsispręsti reikėjo per pusę valandos. Paskambinau vyrui pasitarti. Jis neprieštaravo. Tad palikau vyrą, du vaikus, šunį ir išvykau. Dabar, manau, jeigu būtų buvę daugiau laiko apsispręsti, greičiausiai būčiau atsisakiusi.

- Kaip atrodė jūsų darbo diena?


- Dirbdavome po 8 valandas per dieną, su viena poilsio pertrauka. 5 dienas per savaitę dirbome, 2 turėjome laisvas. Buvome suskirstyti į dvi skirtingose ligoninėse dirbančias komandas. Ligoninėje, kurioje dirbau aš, dirbome 3 slaugytojos, vienas gydytojas reanimatologas-anesteziologas ir vienas skubiosios medicinos gydytojas rezidentas. Tai buvo darbas, vadinamajame juodajame COVID-19 taške. Ligoninėje iš viso buvo 55 lovos - visos su COVID-19 pacientais. Dar šimtai laukė eilės, būti paguldytiems į ligoninę. Atvykus iš Panevėžio, kur turėjome 3 infekcijos atvejus, tokia situacija iš pradžių šokiravo.

- Tai buvo sudėtingi ligoniai?


- Dirbome Reanimacijos klinikoje. Buvo intubuojamų ligonių. Didžioji dalis - prijungti prie aparato, bet su neinvazinėmis dirbtinės plaučių ventiliacijos kaukėmis. Buvo ir sąmoningų. Teko bendrauti su pirmąja COVID-19 ligone Armėnijoje. Ji jau tris mėnesius guli ligoninėje dėl infekcijos paveiktos sveikatos.

Mūsų darbas buvo padėti ligoniui nusiprausti, pavalgyti, palydėti į tualetą, padėti suleisti vaistus, perrišti, atlikti kitas procedūras. Stengėmės su kolegomis dalintis savo darbo metodais. Pavyzdžiui, armėnams parodėme, kaip svarbu intubuotą pacientą apversti ant pilvo. Jie mus pamokė, koks svarbus bendravimas su pacientu. Pavyzdžiui, jeigu ligonis atsisako valgyti, slaugytojas šalia jo sėdės nors ir valandą, gražiai prašydamas, kad pacientas pavalgytų. Tol, kol ligonis galiausiai paragaus maisto.

- Ar nekamavo baimė užsikrėsti?


- Žinodami situaciją, vykome su mintimi, kad grįšime užsikrėtę. Bet kol kas visi komandos nariai - sveiki. Atvykus į vietą, nebuvo kada apie tai galvoti. Turėjome atsivežę apsaugos priemonių, žinojome, kaip tinkamai apsirengti. Tiesa, didesnis iššūkis - tinkamai nusirengti, apsisaugant nuo viruso. Visą laiką lauke buvo per 35 laipsnius šilumos. O su kombinezonu, juntama temperatūra pakyla dar apie 10 laipsnių. Lipant laiptais, prakaitas varva nuo kaktos, visą laiką veidą ir ausis spaudžia respiratorius. Bet tu negali savęs liesti, nes aplink virusas.

- Lietuvoje daug kalbama apie apsaugos priemonių trūkumą, jos perkamos, ruošiantis antrajai bangai. Ar Armėnija susiduria su tokiais sunkumais?

- Sakyčiau, jie labiau taupo priemones. Bet jų tikrai turi. Dirba vilkėdami tokius pačius kombinezonus, naudoja respiratorius, akinius ir viską, kas priklauso. Tačiau jiems trūksta darbo rankų. Specialistai yra pervargę. Sakyčiau, sveikatos apsaugos ministras ten turėtų kiek rimčiau reaguoti į situaciją. Gatvėse žmonės labai meiliai bendrauja. Ten iki šiol veikia klubai, restoranai, kavinės, visos parduotuvės.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŽEMĖS DREBĖJIMAS: Irano Kermanšaho provinciją sekmadienį supurtė 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas.
  • AVARIJA: Vilkaviškio rajone šeštadienį traktorius susidūrė su dviem jį lenkusiais motociklais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar reikėtų ilginti atostogas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+16 +18 C

+17 +19 C

 

+16 +17 C

 +28 +30 C

+28+30 C

 

+22 +24 C

0-2 m/s

0-3 m/s

 

0-4 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1817 PLN - 4.4081
RUB - 86.9753 CHF - 1.0804
GBP - 0.9037 NOK - 10.6433

Nuorodos