respublika.lt

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai didėja

(121)
2022 sausio 20 09:00:27
Marius Jonaitis

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje skamba tik viena liga nuo kurios žmonės miršta. Visos kitos - kaip ir nebesvarbios, ne tokios aktualios pasidarė. Vis tik tai klaidingas požiūris, nes turime prastėjančią situaciją (realiai gera ji niekada nebuvo) su širdies ir kraujotakos sistemos ligomis. Auga mirčių atvejai.

×
nuotr. 1 nuotr.
Širdies negalavimai. Asociatyvi pixabay nuotr.

 

Lietuva yra ilgametė lyderė Europoje mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) atžvilgiu. Net kas antra mirtis yra susijusi su šiomis bėdomis, o Europos sąjungos vidurkį viršijame net keturis kartus!

Vis tik iki kovido pasirodymo vyko lėtas, bet teigiamas procesas mirtingumo mažinimo kovoje, tačiau vadinamoji „pandemija" situaciją vėl drastiškai pablogino.

Štai Lietuvos higienos instituto duomenimis, šalyje 2018 metais mirė 39 574 žmonės, net 55,4% dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Na, o 2020 metais jau turime 43 547 mirtis. Tai net 5000 mirčių daugiau! Iš jų 52,7% buvo susiję su ŠKL, o mirtys nuo Covid-19 - 5,2%. Verta pridurti, jog turintys problemų su širdimi ir kraujotaka dažniausiai papuola tarp mirštančių „nuo kovido".

Lietuvos kardiologų duomenimis, 2020 metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 9,8% daugiau negu 2019 metais. 2020 metų pabaigoje, lyginant su 2019 metų pabaiga, mirusiųjų namuose skaičius išaugo net 90%!

Įvairių šaltinių duomenimis, Europoje dėl miokardo infarkto per vadinamąją pandemiją atvyko 40 proc. mažiau pacientų. Žmonės arba negalėjo gauti jiems reikalingų paslaugų arba buvo per daug įbaiminti, tad rinkdavosi „pakentėti". Todėl nieko nuostabaus, jog medikai juos pamatydavo jau „apleistus", į ligonines patekdavo daug sunkesnės būklės.

2021 metų duomenys dar skaičiuojami ir ataskaita bus paskelbta tik 2022 metų balandžio mėnesį Higienos instituto tinklapyje, kur galite rasti metines ataskaitas nuo 2001 iki 2020 metų. Šiek tiek keista matyti tokius lėtus tempus skaitmenizacijos laikotarpyje, na, bet teks remtis prieinamais išankstiniais duomenimis. O jie irgi nedžiugina.

2021 metais iki spalio mėnesio mirė 6140 žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį 2020 metais. Prie kraujotakos ligų prisidėjo papildomai 900 mirčių, tai yra - net 5% paaugo.

Higienos instituto duomenimis, 2021 metais iki spalio mirė beveik 38 900 žmonių, o 2020 metais šis skaičius siekė 33 200. Iš viso per 2020 metus Lietuvoje mirė 43 547 žmonės.

Tad labai tikėtina, kad 2022 metais sužinosime, jog 2020 metai nebuvo mirtingumo Lietuvoje rekordininkai. Juos pralenkė 2021 metai. Ir daugelis mirčių susijusios su tuo, jog sutriko visa sveikatos apsaugos sistema. Tai kaltas ir perdėtas koncentravimasis tik į vieną ligą. Prie to prisideda ir rajoninių ligoninių „optimizavimas".

Panašu, kad taip „optimizuojami" ir Lietuvos piliečiai.

Laikraščių prenumerata internetu

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (121)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VAKCINA: Pasibaigus galiojimui Lietuvoje utilizuota 46,6 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
  • PREMIJA: Varėnos rajono mero potvarkiu kasmetinė Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei - taip įvertinta jos „visuomeniškai aktuali publicistika, ugdanti visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančią meilę ir ištikimybę Lietuvai“.
  • ŠILDYMAS: Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“ sustabdžius veiklą, miestas liko be pigesnės šilumos – ją iki balandžio tiekusi bendrovė nutraukė pigesnės energijos tiekimą.
  • KULTŪRA: Lietuvos kultūros taryba teigia dar sulaukianti prašymų leisti į finansuotus projektus įtraukti Rusijos kūrėjus ir atlikėjus, tad pabrėžia, kad šalies vykdomo karo Ukrainoje metu turinys, pristatantis Rusijos meną, nebebus finansuojamas.
  • POEZIJA: Sekmadienio pavakare Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, Nacionalinio Kauno dramos teatro balkone ir Laisvės alėjoje, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekoje ir kituose šalies miestuose prasidės 58-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.
  • LOGISTIKA: Vaidas Gaidelys, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius, sako, kad Rytų krovinius prarudusiam logistikos sektoriui naujas rinkas atrasti yra reikalinga, tačiau jos visų prarastų srautų nekompensuos: norint išgyventi šį sunkmetį, reikės ir valstybės paramos, ir pačių įmonių investicijų.
  • KAINOS: Statybų verslo atstovai, dėl pabrangusių žaliavų prašantys valdžios indeksuoti kainas ar ieškoti kitų sprendimų, turėtų derėtis su užsakovais, o ne streikuoti ir piketuoti, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
  • GYNYBA: Parlamentinių partijų atstovams nesutarus dėl 3% bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai ir visuotinio privalomo šaukimo, tokio nacionalinio susitarimo reikšmė mažėja, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
  • PAMINKLAI: Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rusofobijos apraiška pavadino skulptūrų nukėlimą Lietuvoje esančiose sovietinių karių kapinėse ir kitose vietose.
  • RIBA: „Klaipėdos naftos“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo veiklos pajamų viršutinė riba kitąmet augs 44,3% iki 45,3 mln. eurų (šiemet – 31,4 mln. eurų).
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gegužės 15d. dalyvausite „Didžiajame Šeimos gynimo marše”?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar pritariate lyčių požiūriu jautraus žiniasklaidos turinio rodymui nepilnamečiams?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +11 C

+2 +9 C

 

+2 +9 C

+12 +17 C

+8 +13 C

 

+10 +16 C

0-6 m/s

0-7 m/s

 

0-6 m/s