respublika.lt

Maistas kaip vaistas, vaistas kaip maistas

(0)
Publikuota: 2019 liepos 24 16:50:19, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

Ne taip seniai baigėsi laikai, kai net penktadalis Europos gyventojų nuolatos neprivalgydavo. Dabar ši problema kai kuriuose regionuose vis dar aktuali, bet nebėra pasaulinė. Tačiau ją pakeitė kita, galbūt ne mažiau rimta: valgoma ne tik per daug, bet vis nesveikiau. Jau kelių šalių vyriausybės (pirmoji tarp jų - JAV) paskelbė, kad netinkamos mitybos padariniai tampa nacionaline katastrofa.

 

Tikriausiai valstybės lygmeniu įveikti naująją bėdą nėra labai lengva, bet užduotį vertindamas kaip savo asmeninį reikalą, žmogus, vien tinkamai susidaręs valgiaraštį, gali ne tik išvengti sveikatos sutrikimų, bet ir atsikratyti jau turimų ligų. Raciono derinimą su organizmo būkle dabar priimta apibūdinti terminu „funkcinis maistas“ ir nors pats terminas jau seniai prigijo, jo prasmė dažnai lieka neaiški.

Gydymas maistu

Jau Antikos laikais buvo dažnai kartojami Hipokrato (460-370 m.pr.m.e.) žodžiai, kad maistas turi būti vaistas, o vaistas - maistas. Galima laikyti, kad pirmąjį žingsnį į funkcinės mitybos ideologiją žengė kalėjimo gydytojas iš Batavijos Kristianas Eikmanas (Christiaan Eijkman), atradęs beriberio ligos ir maistui vartojamų ryžių rūšies tarpusavio priklausomybę (buvo atrasti vitaminai).

Apie funkcinį maistą pirmieji pradėjo kalbėti japonai praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje. Netinkamos mitybos ir įvairių ligų išsivystymo sąsajas padėjo aptikti daugelis statistinių tyrimų. Vyriausybė nutarė tautos sveikatą gerinti maistu. 1991 m. šalies sveikatos ministerija įstatymiškai įteisino funkcinio maisto koncepciją (Food for specified health use, FOSHU), pagal kurią turėjo būti vystoma gamyba maisto produktų, kurie, pridėjus tam tikrų ingredientų, pasikeičia taip, kad pradeda koreguoti kai kurias fiziologines funkcijas, biochemines reakcijas, mažina ligų atsiradimo riziką ir spartina sveikimo procesą. Patys ingredientai buvo vadinami biologiškai svarbiais elementais, ir iš jų išsivystė visa biologiškai aktyvių papildų (nutritional supplement) pramonė.

„Farmakologinio maisto“ idėja didelio palaikymo sulaukė ir Europoje bei JAV. 1998 m. JAV maisto produktų ir vaistų kokybės kontrolės valdyba (FDA) paskelbė 11 tyrimų ataskaitas, įrodančias tam tikrų maisto produktų ir ligų sąsajas. Beje, dabar panašių ataskaitų skaičius auga kaip besiritantis sniego kamuolys. 1999 m. Europoje buvo priimta „Funkcinių produktų Europoje mokslinė koncepcija“ (Scientific Concepts of Functional Food in Europe), numatanti svarbiausius artimiausių metų uždavinius ir tyrimų kryptis.

Nauja pramonės šaka

Šiandien medžiagų, esančių kai kuriuose maisto produktuose, poveikis sveikatai vis dažniau tampa daugybės tyrimų objektu.

Žiniasklaida kiekvieną mielą dieną mus džiugina pranešimais, tarkime, kad burokėlių sultys gerokai mažina širdies, kraujagyslių ligų ir insultų riziką, juodieji serbentai užkerta kelią Alcheimerio ligai ir diabetui, o tamsusis šokoladas, dėl jame esančių flavonoidų, ateityje pakeis tabletes žmonėms, sergantiems kepenų ciroze.

Prekybos centrų lentynas papildo iš pirmo žvilgsnio gana keistos prekės: kraujotaką gerinančios sultys, kelią infarktui užkertantis šokoladas, duona su izoflavonais menopauzės reiškiniams sušvelninti arba obuoliai su dideliu flavonoidų kiekiu. Europoje ir JAV funkcinių maisto produktų gamyba ir pardavimas tapo atskira pramonės šaka, kurios apyvarta skaičiuojama daugybe milijonų USD. Apie jos plėtrą galima spręsti ir iš fakto, kad termino „funkcinė mityba“ traktuotėje įvyko tam tikras akcentų perkėlimas. Iš pradžių „funkcinė mityba“ buvo suprantama kaip sistemingas vartojimas produktų, kurių gamyba yra maksimaliai artima natūraliai. Taip vertinant, funkciniu produktu galima laikyti, pavyzdžiui, jūrinę žuvį - dėl didelio vitamino D kiekio ji stiprina kaulus. Arba žalioji arbata - joje esantys polifenoliai pasižymi priešvėžiniu poveikiu.

Bet dabar funkciniais yra vadinami produktai, kurie yra dirbtinai pagerinami, pridedant į juos naudingų elementų, pavyzdžiui, joduota druska arba geležimi praturtinta duona. Į jų sudėtį įtraukiama amino rūgščių, peptidų, proteinų, vitaminų, pieno rūgšties bakterijų, riebiųjų nesočiųjų rūgščių, mineralinių medžiagų, antioksidantų.

Teigiama, kad jais praturtintas produktas atskleis savo antikancerogenines, antioksidacines, cholesterolį mažinančias ir kitokias naudingas savybes. Dėl šios grupės produktų naudos ir saugumo neretai išsakomos abejonės, bet dabar funkcinės mitybos pramonė aktyviai plėtojama būtent šia kryptimi - maisto produktų praturtinimo naudingomis medžiagomis.

Įvairiose šalyse funkcinių maisto produktų padėtis įstatymiškai yra neapibrėžta: jie užima tarpinę vietą tarp vaistų ir maisto produktų: kai kurie iš jų priskiriami prie maisto produktų, kiti - prie dietinių produktų arba vaistų.

Nenaudingas natūralus maistas

Kyla visiškai pagrįstas klausimas: kam reikalingas visas šis maisto „dizainas“? Nejau neužtenka tų medžiagų, kurios natūraliai yra produktuose? Visi žmogaus valgomi natūralūs produktai yra absoliučiai funkcionalūs. Vieni veiksmingai mažina kraujospūdį, kiti - slopina uždegimines reakcijas, treti - lėtina senėjimą.

Tačiau žmonių mityba per pastaruosius šimtą metų iš esmės pasikeitė. Mūsų protėviai vaisius ir daržoves daugiausiai vartodavo natūraliai sunokusius ir subrendusius - tada, kai juose yra daugiausia įvairių flavonoidų ir gliutationo, pasižyminčių antimutageninėmis ir priešvėžinėmis savybėmis.

Mūsų dienomis dėl negailestingo eksploatavimo dirva yra nualinama, o joje auginami vaisiai ir daržovės sparčiai praranda maistinę vertę - dabar juose yra gerokai mažiau mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitokių naudingų medžiagų, negu buvo prieš pusę amžiaus ar šimtą metų. Anksčiau užtekdavo suvalgyti vieną ar du obuolius, kad organizmas gautų jam būtiną geležies paros dozę. Šiandien, norint gauti tiek pat geležies iš obuolių, jų tektų suvalgyti dešimt ar penkiolika.

Tas pats vyksta ir su kitomis daržovėmis ir vaisiais: brokoliai praranda vitaminą A, ananasai - kalcį, žiediniai kopūstai - vitaminą C, tiaminą ir riboflaviną. Kai iš to skurdaus naudingų medžiagų likučio vaisiuose ir daržovėse atimsime prarandamas juos sandėliuojant ir gaminant, kas liks? Pavyzdžiui, verdant brokoliai netenka 66 proc. juose esančių flavonoidų (tai tam tikri antioksidantai), gaminant greitpuodyje - 47 proc., gaminant garuose - apie 10 proc. Ekspertų nuomone, mūsų platumų gyventojų racione šiandien visaverčių baltymų maiste trūkumas siekia 25 proc., maistinių skaidulų - 40 proc., vitaminų - 20-30 proc.

Perdirbtas maistas

Svarbus veiksnys yra ir tai, kad šiuolaikiniai žmonės pradėjo vartoti rafinuotus produktus - cukrų, valytus grūdus ir augalų sėklas, stiprius alkoholinius gėrimus. Atsikratydamas vadinamųjų balastinių medžiagų, žmogus daug dešimtmečių kūrė maisto produktus, praturtintus lengvai įsisavinamais angliavandeniais, bet praradusius daugelį vitaminų ir maistinių skaidulų.

Nuo XX a. vidurio padėtį komplikavo rimta problema - greitasis maistas (fast food). Transriebalų ir angliavandenių turtingo greitmaisčio pomėgis ne tik nėra naudingas, bet dar ir kenkia, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai.

Įdomiausia yra tai, kad apie galimus neigiamus greitojo maisto vartojimo padarinius dauguma žmonių kuo puikiausiai žino, bet neketina jo atsisakyti. Apklausos, atliktos Amerikos tyrimo bendrovės „Harris Interactive“ duomenimis, 44 proc. suaugusių Amerikos gyventojų prisipažino, kad daug mieliau vakarieniautų namuose, jeigu jiems liktų laiko valgiui gaminti.

Įprasti maisto produktai tampa vis nenaudingesni, o valgymo kultūra smunka. Iš visko sprendžiant, funkcinio maisto pramonė aktyviai plėtosis ir toliau ir ne tik išsivysčiusiose šalyse. Šiaip ar taip, prognozuojama, kad per artimiausius vieną-du dešimtmečius funkcinių maisto produktų dalis sudarys 30 proc. visų maisto produktų rinkos. 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s