Kauniečiai mokslininkai tiria su COVID-19 susijusios informacijos poveikį emocinei būsenainuotraukos (2)

2020 lapkričio 26 15:06:54 Perskaitė 534

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai atlieka COVID-19 Distreso termometras tyrimą, kuriuo vertinamas su COVID-19 susijusios informacijos viešojoje erdvėje poveikis žmonių emocinei būsenai, kuri, pasak tyrėjų, yra tikrai suprastėjusi.


„Dėl COVID-19 pandemijos pasaulis pateko į nepavydėtiną padėtį, tačiau tai dar labiau komplikuoja ir gretutiniai efektai, susiję su pandemijos išplitimu ir valdymu. Tarp jų yra infodemija, kai tarp melagingų, netikslių, politizuotų naujienų, aktyvėjančių sąmokslo teorijų vis sudėtingiau atskirti patikimą ir teisingą informaciją. Visuomenei tampa sunku įvertinti problemos rimtumą bei mastą, o atsakingoms institucijoms - efektyviai suvaldyti situaciją", - teigia projekto vadovė VDU lektorė dr. Inesa Bunevičienė. Anot jos, chaotiška informacijos ekosistema sukuria papildomą spaudimą žmonėms, o tai atsiliepia ir emocinei sveikatai, - auga nepasitikėjimas, sutrikimas, baimė, netikrumas, nusivylimas.

VDU atstovės Rimgailės Dikšaitės pranešime pažymima, kad vos ne kas trečiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentui su COVID-19 susijusios naujienos sukelia baimę, o kas ketvirtas, paskaitęs naujienas, jaučia padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus. Būtent tai rodo tyrimo, kurį atlieka VDU ir LSMU tyrėjų komanda, pirminiai rezultatai.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad didesnioji respondentų dalis (64 proc.) stresą, patiriamą dėl COVID-19 pandemijos, vertina kaip vidutiniškai stiprų arba labai stiprų. Daugiau nei trečdalis jų (36 proc.) teigė, jog dėl susidariusios situacijos nepatiria jokio streso arba jaučia menkus nerimo simptomus. Trečdaliui respondentų (33 proc.) būtų galima nustatyti lengvus (2 proc.), kitiems - vidutiniškus (9 proc.), vidutiniškai stiprius (16 proc.) ar stiprius (6 proc.) depresijos simptomus. Ketvirtadalis respondentų linkę sutikti, kad COVID-19 naujienos jiems sukelia depresyvių minčių. Tyrimas dar rodo: nerimo simptomus patiria šiek tiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų, daugiau nei pusė jų (16 proc.) - stiprius simptomus. 26 proc. respondentų sutiko arba visiškai sutiko, kad naujienos apie COVID-19 jiems sukelia nerimą.

Pasak dr. Adomo Bunevičiaus iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, šalies gyventojų psichinė sveikata bei psichikos sveikatos priežiūros sistemos ištekliai buvo suboptimalūs ir iki COVID-19 pandemijos lyginant su kitomis Europos sąjungos valstybėmis. Tuo pačiu situacija pandemijos metu atitinkamai kinta, o reikšmingų depresijos ir nerimo simptomų paplitimas COVID-19 pandemijos metu yra didesnis, lyginant su anksčiau atliktų tyrimų rezultatais.

„Laiku nustatyta psichikos simptomų diagnostika - pirmas žingsnis siekiant identifikuoti aukštos rizikos asmenis tam, kad jiems būtų suteikta efektyvi pagalba. Mūsų sukurtas ir adaptuotas dažniausių psichikos sutrikimų diagnostikos algoritmas leidžia Lietuvos gyventojams patiems įvertinti depresijos ir nerimo simptomus bei jų sunkumą, pasitelkiant pasaulyje plačiai naudojamas savižinos skales - o tai gali prisidėti prie probleminės situacijos efektyvaus valdymo", - sako dr. A. Bunevičius.

VDU pranešimo apie tyrimo rezultatus pirminiai duomenys rodo, kad COVID-19 informacija neturi sąlyginai didesnio poveikio miego ar alkoholio vartojimo įpročiams, - 16 proc. respondentų gali turėti rizikingą polinkį į alkoholio vartojimą, o 4 proc. nurodo, kad su COVID-19 susijusi informacija sužadina juose norą išgerti. Bet 6 proc. respondentų pripažino, kad paskaičius naujienų apie COVID-19 būna sunku užmigti.

„COVID-19 pandemijos ir jos valdymo metodų sukeliamas stresas ir socialinė izoliacija gali padidinti alkoholio vartojimą ir priklausomybių riziką. Atliktuose didelės apimties epidemiologiniuose tyrimuose nustatyta, jog COVID-19 pandemijos metu alkoholio ir kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas padidėjo visame pasaulyje. Lietuvos gyventojai pasižymėjo aukštais alkoholio suvartojimo rodikliais, tenkančiais vienam asmeniui, ir iki COVID-19 pandemijos. Piktnaudžiavimas alkoholiu didina kitų psichikos sutrikimų bei socialinių problemų riziką, todėl yra labai svarbu nustatyti asmenis, kenčiančius nuo alkoholio sutrikimų, ir suteikti jiems pagalbą" - teigia dr. A. Bunevičius.

Svarbu tai, pažymi VDU atstovė R. Dikšaitė, kad tyrimo dalyviams suteikiama galimybė savarankiškai, anonimiškai ir konfidencialiai atpažinti galimas savo emocinės sveikatos problemas, pasitelkiant klinikinėje praktikoje ir moksliniuose tyrimuose patikrintus savižinos klausimynus. Atsakius į klausimus, respondentams išsiunčiamas atsakymas su rekomendacijomis ir įžvalgomis dėl jo/jos emocinės sveikatos. Pabrėžtina, kad tai nėra savidiagnostikos instrumentas, o pateikiamos rekomendacijos nėra diagnozė.

COVID-19 Distreso termometras - tai Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas mokslinis-taikomasis tyrimas, atliekamas mokslininkų iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), bendradarbiaujant su IT partneriais - UAB „ProIT". Tyrimo metu vertinamas su COVID-19 susijusios informacijos viešojoje erdvėje poveikis žmonių emocinei būsenai. Šiuo metu tyrimas vykdomas toliau ir jame kviečiami dalyvauti visi norintys pilnamečiai asmenys, gyvenantys Lietuvoje.

 

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net