respublika.lt

Karantinas kenkia kūno formoms? (2)

2021 balandžio 03 15:13:00
Dalia Byčienė

Pandemijos uždaryti žmonės nerimauja ne tik kaip ją pergyvens, bet ir kaip po jos atrodys, jausis. Jaudintis yra dėl ko. Nes viso pasaulio mokslininkai skelbia, jog draudimai, ribojimai pakenkė ne tik psichinei gyventojų būklei, bet ir fizinei.

×
nuotr. 1 nuotr.
Jei sveikata leidžia, pabėgiokite, jei ne - bent pasivaikščiokite. EPA-Eltos nuotr.

 


Dėl gražaus kūno ryžtasi bet kam

Žurnalas „Frontiers in Psychiatry" paskelbė Hertfordšyro (JK) universiteto mokslininkų vadovaujamo tyrimo išvadas, kaip dėl COVID-19 ligos sumažėjusio judėjimo metu žmonės tvarkėsi su kūno pokyčiais. Tyrimą vykdžiusių mokslininkų komandoje dirbo tyrėjai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos (LSMU), Vilniaus universiteto neurobiologijos ir biofizikos katedros, taip pat Oksfordo, Kembridžo, Kyoto, Hertfordšyro (JK) ir kitų universitetų mokslininkai. Apklausoje dalyvavo 3 tūkst. dalyvių iš Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės (JK), Japonijos, Portugalijos ir Vengrijos.

Atlikti tokį tyrimą mokslininkus paskatino per karantiną socialiniuose tinkluose pradėję plisti įvairūs sportuoti ir mankštintis kviečiantys filmukai, iššūkiai, akcijos ir programos. Kaip teigia viena tyrimo vykdytojų Lietuvoje, LSMU MA Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Aistė Pranckevičienė, fizinis aktyvumas yra sveikas ir labai skatintinas dalykas, ypač pandemijos kontekste, kai fizinio aktyvumo lygis bendrai yra sumažėjęs.

Visgi kartais perdėtas informacijos srautas apie gražų, sportišką kūną gali turėti ir neigiamą poveikį - didinti su kūnu ir išvaizda susijusį nerimą, skatinti liguistą nepasitenkinimą savo kūnu, skatina vartoti abejotinos sudėties maisto papildus ar tam tikras medžiagas, kurie, kaip žadama, padės tapti stipresniu, greičiau sudeginti riebalus ir pan.

Daugiau nerimauja moterys

Pirmosios COVID-19 bangos metu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje ir kitose šalyse dėl savo išvaizdos labiau nerimauja moterys nei vyrai. Nustatyta, kad apie 20 proc. apklaustų vartojo išvaizdą ir rezultatyvumą sporte veikiančias medžiagas.

6 proc. lietuvių šias medžiagas pradėjo vartoti karantino metu.

Mokslininkai pabrėžia, kad išaugęs nepasitenkinimas savo kūnu ir išvaizda gali signalizuoti apie dismorfinį kūno sutrikimą - dažnai nediagnozuotą, tačiau stipriai bloginantį asmens gyvenimo kokybę psichikos sutrikimą. Šiam sutrikimui būdinga didelė neapykanta savo kūnui, jo formoms, sudėjimui, skatinanti dėti neproporcingai dideles pastangas save „pataisyti".

Atliktas tyrimas parodė, kad daliai apklaustųjų jų išvaizda karantino metu kėlė ypač didelį nerimą. Net ketvirtadalis apklaustų lietuvių karantino metu vartojo išvaizdą ir fizinį rezultatyvumą veikiančias medžiagas.

Lyginant su kitomis šalimis, lietuviai išsiskyrė nuosaikesniu fiziniu aktyvumu. Perdėtai intensyvus, sekinantis fizinis aktyvumas buvo būdingas maždaug 4 proc. apklaustųjų visose šalyse, tačiau Lietuvoje probleminis fizinis aktyvumas būdingas tik 2,4 proc. apklaustųjų.

Anot mokslininkų, probleminis fizinis aktyvumas gali lemti fizines traumas, nuovargį, fizinį išsekimą, taip pat psichologines problemas - miego sutrikimus ar net depresiją.

Iš vėžių dar neišmušė

Analogišką tyrimą, kaip pandemijos laikotarpiu pakito gyventojų fizinis aktyvumas, kūno masė bei dvasinė sveikata, įpročiai, atliko VDU ir VU mokslininkai. Tyrime dalyvavo vien lietuviai ir kur kas didesnis jų skaičius, 10 tūkstančių. Tyrimo duomenys dar nėra paskelbti, mokslininkai juos dar tebevertina, tačiau preliminarios išvados aiškėja.

Kaip „Vakaro žinioms" sakė vienas šio tyrimo vykdytojų, VU Medicinos fakulteto profesorius Albertas Skurvydas, respondentai nurodė, kad pandemijos laikotarpiu sumažėjo tik didelis fizinis aktyvumas, o visa kita išliko kaip buvę. Žmonės negalėjo lankyti klubų, todėl namuose bandė kompensuoti judėjimo stoką. Bet buvusiam judėjimo intensyvumui palaikyti prietaisų nebuvo šalia trenerių.

Apibendrinus VDU ir VU mokslininkų apklausos duomenis, darytina išvada - bendras apklaustųjų kūno masės indeksas nepakito, alkoholio daugiau nesuvartojama, rūkyti daugiau nepradėjo. Bet apklaustieji pripažįsta, kad jaučia depresiją, nerimą.

Mokslininkas neatmeta, kad kai kurie svorio visgi priaugo, bet jų tyrime tai „padengė" kitų svorio masės sumažėjimas. Anot profesoriaus, net 80 proc. svorio reguliavimo skalėje priklauso nuo mitybos ir tik 20 proc. nuo judėjimo.

„Norint išlaikyti gražų ir sveiką kūną, viena iš taisyklių - nepersivalgyti. Italijoje per pandemiją žmonės pradėjo daug saldumynų valgyti, kepti pyragus. Kai nėra ką veikti, nuotaika bloga, neaiškumas po neaiškumo, stresą žmonės malšina valgymu. Tas laikotarpis turbūt atsilieps ir psichinei sveikatai. Pagal mūsų tyrimus nerimas ir depresija padidėjo apie 15-20 proc.", - sakė mokslininkas.

Pasak prof. A.Skurvydo, šios pasekmės plaukia iš savikontrolės nebuvimo, nežinios, kaip blogas mintis valdyti, kaip dieną suplanuoti, kokių pergalių siekti, kaip laikytis disciplinos. „Pasaulyje savikontrolė yra pirmoji pagalbos priemonė sau pačiam. Tačiau stresas išderina savęs valdymo mechanizmą. Kai mechanizmas išsiderina, tada prasideda emocijos", - pabrėžė mokslininkas.

Tyrimas pasiuntė ir vieną gerą žinią. Emocinis intelektas nepablogėjo. „Aš nerimavau, kad emocinis intelektas bus pakrypęs į blogąją pusę, bet, pasirodo, kad ne taip lengva lietuvį išvesti iš pusiausvyros. Mūsų žmonės taip lengvai nepameta galvos. Ir tai geras bruožas", - komentavo VU prof. A.Skurvydas.

Užsisėdėjimas - blogas dalykas

Karantinas, kaip teigia mūsų Vyriausybė, dar nesibaigs. Kaip sau padėti palaikyti fizinį aktyvumą, papasakojo Lietuvos sporto universiteto dėstytoja dr. Kristina Visagurskienė.

Pasak mokslininkės, dirbantiems nuotoliniu būdu prie kompiuterių rekomenduojama neužsisėdėti visą dieną. Kas 30-45 minutes būtinai reikėtų daryti aktyvias pertraukėles. Atsistoti, pajudinti kojas, pasilankstyti į šonus, atlikti kelis tempimo pratimus. Kuo ilgiau sėdime, tuo mūsų kraujotaka lėtėja, prasčiau deguonimi aprūpinamos smegenys.

„Karantino ir izoliacijų laikotarpiu reikia išėjimo į gamtą. Buvimas uždaroje patalpoje veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Vyresniems, silpnesnės sveikatos, mažesnio fizinio pajėgumo žmonėms reikėtų per dieną bent pusvalandį pasivaikščioti spartesniu žingsniu. Bet ir lėtas ėjimas teikia naudą, jei daugiau neleidžia sveikata. Eikime pasivaikščioti ne tik kai saulė šviečia, bet ir lynojant, vėjui pučiant. Žinoma, tinkamai apsirengus. Kas stiprus ir sveikas, gali ir prakaito lašą išlieti.

Nuo nejudrumo ne tik širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistema silpsta, bet ir raumenys. Bent tris kartus per savaitę reikėtų atlikti pasipriešinimo pratimų, stiprinančių raumenis", - pataria LSU specialistė.

Judėjimas, kvėpavimas grynu oru, aplinkos pakeitimas labai gerai pavasarį, kai gamta bunda, čiulba paukščiai, kai gamta skleidžia kvapus. Svarbu namuose susikurti kuo daugiau natūralios šviesos. Dieną atitraukti užuolaidas. Anot dr. K.Visagurskienės, depresinės nuotaikos veikia jauną ir seną. Ypač vienišą.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate SAM „tyrimą", kuriuo nustatyta, kad dažniausiai nuo COVID-19 mirė Jonai ir Onos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Liko savaitė iki Olimpiados pabaigos. Kaip manote, ar lietuviai gaus medalių?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +19 C

+10 +17 C

 

+10 +17 C

+17 +22 C

+17 +23 C

 

+20 +23 C

0-7 m/s

0-3 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos