respublika.lt

Giedrė Valavičiūtė: diabeto valdymo sėkmė priklauso nuo žmogaus sąmoningumo

(0)
2021 lapkričio 12 10:32:06
coagency.lt info

Lietuvoje su pirmojo ir antrojo tipo cukrinio diabeto keliamais iššūkiais kasdien susiduria beveik 120 tūkst. gyventojų. Viena iš jų, daugiau nei dvidešimtmetį su pirmojo tipo diabetu gyvenanti iniciatyvos „Dydis nesvarbu" įkūrėja Giedrė Valavičiūtė, sako, kad iš pradžių į diabetą ji žiūrėjo atsainiai, tačiau su branda atėjęs sąmoningumas paskatino ieškoti naujausiomis technologijomis paremtų gliukozės valdymo būdų.

×
nuotr. 1 nuotr.
Diabeto kontrolė. Asociatyvi pixabay nuotr.



Pasak „Dexcom" kovotojos G. Valavičiūtės, jos diabeto istorija prasidėjo dar paauglystėje, kai tiek informacijos, tiek galimybių kokybiškai valdyti diabetą buvo gerokai mažiau nei šiandien: „Diabetą turėjo tiek mano teta, tiek mano močiutė, todėl šią būklę jau vaikystėje mačiau iš arti. Teta dar senoviniais švirkštais turėdavo leistis insuliną, močiutė nuolat privalėdavo sekti savo mitybą. Dėl informacijos trūkumo iki galo nesupratau diabeto keliamo pavojaus sveikatai, tad į jo kontrolę iš pat pradžių žvelgiau kiek atsainiau. Visgi, nepaisant mano požiūrio, diabetas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi."

Diagnozė sukrečia ir sergančiųjų, ir artimųjų pasaulį

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos vadovė profesorė Rasa Verkauskienė pažymi, kad nors šalyje šiuo metu oficialiai diabetas diagnozuotas apie 120 tūkst. asmenų, tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

„Higienos instituto duomenimis, pirmojo tipo diabetu serga apie 7 tūkst. žmonių, iš kurių apie 900 yra vaikai iki 18 metų. Antrojo tipo diabetu serga daugiau nei110 tūkst. žmonių, tačiau dar maždaug tiek gyventojų ši būklė yra nediagnozuota. Labiausiai paveikiami yra su pirmojo tipo diabeto būkle susiduriantys asmenys ir jų artimieji. Susidūrę su diabetu žmonės privalo nuolat galvoti apie pagrindinius veiksnius, nuo kurių priklauso jų sveikata ir gyvenimo kokybė: stebėti gliukozės kiekį kraujyje ir priklausomai nuo vartojamų angliavandenių kiekio ir fizinio aktyvumo apskaičiuoti leidžiamo insulino dozes", - sako R. Verkauskienė.

Anot jos, sergantiems antrojo tipo diabetu gydymo insulinu poreikis atsiranda daug vėliau: „Laikantis sveikos gyvensenos bei pritaikius gydymą, palaikantį normalų gliukozės kiekį kraujyje ir apsaugantį nuo širdies ir kraujagyslių ligų, egzogeninio insulino poreikio ir didesnės neigiamos diabeto įtakos organizmui galima išvengti tikrai ilgą laiką."

Diabeto kontrolę gerina modernios technologijos

G. Valavičiūtė pratęsia, kad laikui bėgant, aplinkui ėmė daugėti informacijos, kaip turėtų atrodyti tinkamas diabeto kontroliavimas, tobulėjo ir diabeto valdymo priemonės, todėl jos požiūris į būklę ėmė keistis.

„Mano diabeto valdymo pagrindai atėjo kiek vėliau - iš pradžių nesuprasdavau, ką apskritai daro insulinas, kam jo reikia, kodėl negalima leistis didelių jo kiekių. Bręsdama tapau sąmoningesnė mane supančiai aplinkai, o tuo pat metu ir savo būklei. Be to, jautresnis diabetui tapo ir pats organizmas, todėl jį ignoruoti tapo pavojinga. Galiausiai mano kasdienybę pakeitė ir naujomis technologijomis paremti kontrolės būdai", - teigia pašnekovė.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos vadovė akcentuoja, kad praeityje taikytus diabeto valdymo metodus galima vadinti archajiškais - vos prieš keturiasdešimt metų su diabetu gyvenantys žmonės gliukozės kiekį kraujyje turėdavo tikrintis poliklinikoje, o insuliną leistis su prieš injekciją virintomis adatomis, nes vienkartinių adatėlių nebūdavo.

„Viskas pasikeitė atsiradus vienkartiniams švirkštams ir gliukomačiams - tai buvo milžiniškas šuolis diabeto kontrolės srityje. Tiesa, pastaraisiais metais diabeto valdymą, ypač pirmojo tipo diabeto diagnozę išgirdusiems asmenims, į kitą lygį perkėlė naujosios technologijos - insulino pompos ir nuolatiniai gliukozės matuokliai, leidžiantys pastoviai stebėti gliukozės kiekį, įžvelgti tendencijas ir imtis atitinkamų veiksmų. Tyrimai rodo, kad šie prietaisai ne tik padeda išvengti sveikatai pavojingos hipoglikemijos - per žemo gliukozės kiekio organizme ar ketoacidozės - per aukšto kiekio, bet ir ženkliai palengvina diabeto valdymą, pagerina gyvenimo kokybę", - tvirtina R. Verkauskienė.

Suvaldyti diabetą padėjo nuolatinis gliukozės matuoklis

Anot G. Valavičiūtės, jai imtis pokyčių kontroliuojant diabetą padėjo nuolatinio gliukozės matuoklio įsigijimas: „Pradėjus naudoti šį prietaisą, ėmiau dažniau stebėti gliukozės kiekį organizme, stengtis, kad jis kuo mažiau šokinėtų. Reaguoti į pokyčius ne tik insulinu, bet ir išnaudoti susikaupusią energiją fizinio krūvio pavidalu. Pavyzdžiui, mano naudojamas nuolatinis gliukozės matuoklis yra sujungtas su telefonu, todėl dabar jo tikrinimas gerokai dažniau yra susijęs su gliukozės sekimu".

Anot jos, toks nuolatinis gliukozės kiekio organizme stebėjimas neabejotinai palengvina kasdienybę, taip pat leidžia kasdien išvengti iki 10 dūrių, sekant gliukozę: „Nuolatinis gliukozės matuoklis rodo, kada gliukozės kiekis organizme kyla ar krenta, tai leidžia užkirsti kelią hipoglikemijai ir išlaikyti kreivę normos ribose. Galimybė nuolat stebėti duomenis tampa didele pagalba valdant diabetą".

R. Verkauskienės teigimu, šiandien nuolatinius gliukozės matuoklius naudoja apie 80 proc. pirmojo tipo cukriniu diabetu sergančių lietuvių: „Šiuos prietaisus rekomenduojame rinktis visiems pirmojo tipo diabetu sergantiems žmonėms jau nuo pat ligos diagnozės, nes jų kontrolė visais atvejais reikalauja griežtesnės priežiūros. Tiesa, nuolatiniai gliukozės matuokliai padeda valdyti ir antrojo tipo diabetą, užkirsti kelią lėtinėms komplikacijoms. Gydytojų bendruomenė tikisi, kad ateityje valstybė šiuos aparatus kompensuos, nes nuolatiniai gliukozės matuokliai keičia su diabetu kasdien susiduriančių žmonių gyvenimą".

Lapkričio mėnesį nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemas gaminanti „Dexcom" organizuoja pasaulinę iniciatyvą „See Diabetes" (liet. Matyti diabetą), kuria siekia informuoti visuomenę apie gyvenimą su diabetu ir paskatinti šią būklę turinčius žmones dalytis savo istorijomis.

Apie „Dexcom":

Nuo 1999 m. „Dexcom, Inc." suteikia žmonėms galimybę valdyti diabetą, naudojant naujoviškas nuolatinio gliukozės stebėjimo (CGM) sistemas. Diabeto valdymo technologijų lyderė „Dexcom" yra įsikūrusi San Diege, Kalifornijoje, ir veiklą vykdo visoje Europoje. Atsižvelgdama į naudotojų, globėjų ir paslaugų teikėjų poreikius, „Dexcom" supaprastina ir tobulina diabeto valdymą visame pasaulyje.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SIENA: Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad nuo penktadienio nė vienas lietuvių kilmės Rusijos Federacijos pilietis nebandė atvykti į Lietuvą, iš viso į šalį pasieniečiai neįleido jau 305 Rusijos piliečių.
  • DARBAI: Valstybei svarbius projektus Lietuvos automobilių kelių direkcija turėtų vykdyti nevėluodama ir greičiau priimant sprendimus, teigiama atnaujintame Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte šiai įstaigai.
  • PASKAITA: Spalio 4 d. 18.00 val. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Didžiojoje auditorijoje (Saulėtekio al.7) vyks vieša fizikos Nobelio premijos laureato Williamo Danielio Phillipso paskaita „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“.
  • MAZUTAS: Klaipėdos uostą pasiekė penktadalis kitam šildymo sezonui būtino Vilniaus šilumos tinklų įsigyto mazuto.
  • RINKOS: Sprendimas trauktis iš Rusijos rinkos bei ribotos plėtros galimybės Lietuvoje paskatino „Avia Solutions Group“ lėktuvų techninės priežiūros ir remonto bendrovę „FL Technics“ ieškoti naujų rinkų, tarp kurių yra ir JAV, Vidurio Rytų bei Lotynų Amerikos šalys, teigia įmonės vadovas Žilvinas Lapinskas.
  • KADRAI: Policijos komisariatuose įgyvendinant reformą, per kurią įkuriamos reagavimo valdybos, dalis pareigūnų išėjo iš darbo, tad ekipažuose tenka dirbti policijos rėmėjams, šauliams.
  • RAMOVĖ: Klaipėdos taryba rugsėjį po ilgai trukusių diskusijų perdavė valstybei nenaudojamą gamybinį pastatą piliavietėje, kuriame turėtų būti įkurta uostamiesčio karininkų ramovė.
  • LIGONINĖ: Trijų ligoninių sujungimas steigiant naują Klaipėdos universiteto ligoninę stringa, Seimo Sveikatos reikalų komitetas ragina procesą spartinti ir neleisti trims vadovams diktuoti savo sąlygų.
  • MOKYKLA: Nepaisant inventoriaus trūkumo veiklą pradėjo Tarptautinės Ukrainos mokyklos filialas Klaipėdoje, nors Švietimo ministerija teigia nei šiam, nei mokyklos padaliniui Vilniuje neišdavusi leidimo vykdyti Ukrainos mokymo programas.
  • PINIGAI: Krašto apsaugos ministerija siekia iš NATO fondo, skirto Afganistano pajėgoms remtis, susigrąžinti beveik 3 mln. eurų ir juos atiduoti Ukrainos reikmėms.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuva pakankamai padeda, apginkluodama ukrainiečius?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +13 C

+7 +12 C

 

+6 +14 C

+6 +12 C

+9 +14 C

 

+12 +14 C

0-9 m/s

0-8 m/s

 

0-6 m/s